Gruodžio 12

Gruodžio 12 yra 346-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 347-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 19 dienų.

Informacija

Šventės

(kol kas neįvestos)

Vardadieniai

Dagmara – Gaiva – Gilmina – Gilminas – Kirbutas – Kirkanta – Kirkantas – Vainė – Vaingeda – Vaingedas – Vainius

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1932 m. – įvesti pirmieji Lietuvos transporto valstybiniai numeriai.
• 1946 – Notigalės kautynės tarp Lietuvos partizanų ir jų stovyklą apsupusių NKVD karių.
• 2003 – trumpam atgimusi roko grupė „Antis“ Vilniaus sporto rūmuose surengė paskutinį didelį koncertą. Jo įrašas vėliau išleistas DVD „Antis gyva“.

Gimimo dienos

• 1822 m. – Aleksandras Fromas-Gužutis, Lietuvos rašytojas, vienas dramaturgijos lietuvių kalba pradininkų (m. 1900 m.).
• 1842 m. – Adolfas Beticheris, Vokietijos archeologas, menotyrininkas, paminklosaugininkas (m. 1901 m.).
• 1858 m. – Juozapas Lideikis, kunigas, poetas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (m. 1898 m.).
• 1891 m. – Jonas Užpurvis, pedagogas, kultūrininkas, Mažosios Lietuvos istorikas, kalbininkas, kraštotyrininkas, Tilžės akto signataras (m. 1992 m.).
• 1896 m. – Barbora Didžiokienė, Lietuvos tapytoja, scenografe (m. 1976 m.).
• 1899 m.:
  • Augustinas Gricius, rašytojas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas, visuomenės veikėjas (m. 1972 m.).
  • Jonas Raudonis, Lietuvos agronomas, IV Seimo narys, visuomenės veikėjas, tremtinys (m. 1978 m.).
• 1908 m. – Povilas Julius Labanauskas, Lietuvos jūrų karininkas, kapitonas leitenantas, žurnalistas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1999 m.).
• 1914 m. – Bronislovas Jurkšas, kunigas, vargonininkas, chorvedys (m. 1991 m.).
• 1917 m. – Aloyzas Baronas, JAV lietuvių rašytojas (m. 1980 m.).
• 1921 m. – Leonas Aranauskas, Rusijos architektas (m. 2015 m.).
• 1923 m. – Žibuntas Mikšys, Lietuvos grafikas.
• 1928 m. – Stasys Žižys, Vyčio apygardos partizanų ryšininkas, partizanų palaikų perlaidojimo ir partizanų atminimo įamžinimo iniciatorius.
• 1930 m.:
  • Vytautas Narbutas, Lietuvos geologas, prozininkas (m. 2025 m.).
  • Mindaugas Unguraitis, pedagogas, šachmatininkas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1933 m.:
  • Eglė Dalia Makariūnienė-Borutaitė, Lietuvos fizikė, fizikos mokslo istorikė, bibliografė, fizinių mokslų daktarė.
  • Eugenijus Olbikas, Lietuvos rekvizitininkas, butaforas, grimeris (m. 2006 m.).
• 1934 m. – Vaižgantas Kirlys, Lietuvos geografas, fizinių mokslų daktaras.
• 1935 m. – Natalija Rimantė Dušauskienė-Duž, Aleksaitė, Lietuvos biologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1939 m. – Algirdas Sliesaravičius, Lietuvos genetikas, vienas iš šiuolaikinių pašarinių augalų metodų kūrėjas, LMA narys ekspertas.
• 1943 m.:
  • Algirdas Baubinas, Lietuvos gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
  • Antanas Laukaitis, Lietuvos statybinių medžiagų technologas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1946 m. – Saulius Vabalas, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1948 m. – Viktorija Karatajūtė-Šarauskienė, Lietuvos dailininkė keramikė.
• 1949 m. – Bronislovas Burgis, Lietuvos pedagogas, KTU docentas (m. 2020 m.).
• 1953 m. – Algimantas Černiauskas, Lietuvos fotografas.
• 1954 m. – Algirdas Griškevičius, tapytojas, fotografas, skulptorius.
• 1956 m. – Jovita Laurušaitė-Navakienė, Lietuvos dailininkė keramikė.
• 1957 m. – Henrikas Daktaras, vienas žinomiausių visų laikų Lietuvos nusikaltėlių, Lietuvos žiniasklaidoje dažnai vadinamas nusikalstamo pasaulio autoritetu..
• 1960 m. – Vaclovas Ramanauskas, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Artūras Dambrauskas, choro dirigentas, pedagogas.
• 1968 m. – Antanas Makarevičius, Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1975 m. – Dmitrijus Guščinas, Lietuvos futbolininkas, puolėjas. Beveik visą karjerą praleido regioniniuose Vokietijos klubuose.
• 1979 m. – Evelina Valskytė, Lietuvos ir Kauno rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1988 m. – Kęstutis Labeckas, Lietuvos šachmatininkas, tarptautinis meistras (nuo 2009 m.), Lietuvos vyrų šachmatų rinktinės narys (m. 2022 m.).

Mirtys

• 1586 m. – Steponas Batoras, Transilvanijos kunigaikštis (1571–1576 m.), Lenkijos karalius (1575–1586 m.), Lietuvos didysis kunigaikštis (1576–1586 m.). Valdė kartu su Ona Jogailaite (g. 1533 m.).
• 1951 m. – Klemensas Skabeika, agronomas, pedagogas, lietuviškų elementorių autorius (g. 1884 m.).
• 1960 m. – Matas Mickis, Lietuvos agronomas ekonomistas, ekonomikos mokslų kandidatas (g. 1896 m.).
• 1978 m. – Vaclovas Bernotėnas, 16-osios Lietuviškosios divizijos karininkas, kapitonas, Tarybų Sąjungos didvyris (g. 1917 m.).
• 1980 m. – Vladas Zdzichauskas, pedagogas, kraštotyrininkas, muziejininkas, bibliofilas (g. 1903 m.).
• 1985 m. – Romualdas Makoveckas, Lietuvos agronomas zootechnikas, žemės ūkio mokslų kandidatas (g. 1926 m.).
• 1990 m. – Viktoras Jauniškis, smuikininkas, chorvedys, pedagogas (g. 1907 m.).
• 1999 m. – Stasys Žeiba, Lietuvos karinis veikėjas, mokslininkas geologas (g. 1916 m.).
• 2003 m. – Kazys Leistrumas, Lietuvos agronomas selekcininkas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1924 m.).
• 2006 m. – Alfonsas Žalys, sovietinės ir nepriklausomos Lietuvos politikos bei visuomenės veikėjas (g. 1929 m.).
• 2008 m.:
  • Jeronimas Kmieliauskas, Lietuvos tapytojas (g. 1928 m.).
  • Sigitas Zigmas Geda, poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, eseistas (g. 1943 m.).
• 2025 m. – Julijonas Jonas Kaladė, Lietuvos fizikas (g. 1933 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1754 – Michailas Lomonosovas išbandė „aerodrominės mašinos“ modelį. Tai buvo sraigtasparnio pirmtakas;
• 1799 – Napoleonas Bonapartas tapo Prancūzijos konsulu;
• 1800 – Vašingtonui suteiktas JAV sostinės statusas;
• 1804 – Ispanija paskelbė karą Anglijai;
• 1830 – Osmanų imperija pripažino Serbijos autonomiją;
• 1894 – Japonijos armija įsiveržė į Korėją;
• 1912 – Pou Yi, paskutinis mandžiūrų imperatorius, kuris valdė Kiniją, atsisakė sosto;
• 1917 – įvyko didžiausia geležinkelio katastrofa istorijoje: Prancūzijoje keleivinis traukinys nuvirto nuo bėgių. Žuvo 543 žmonės;
• 1920 – Korko mieste (Airija) paskelbta karinė padėtis;
• 1958 – Kenijos nepriklausomybė;
• 1979 – SSKP CK nusprendė pradėti karą Afganistane;
• 1984 – valstybinis perversmas Mauritanijoje;
• 2002 – Korėja paskelbė apie savo branduolinės programos atnaujinimą.

Gimimo dienos

• 1745 m. – Džonas Džėjus, amerikiečių politikas, valstybės veikėjas, revoliucionierius, diplomatas, vienas iš Jungtinių Valstijų tėvų įkūrėjų, 1778–1779 metais Kontinentinio kongreso prezidentas, nuo 1789 iki 1795 pirmasis ėjo Jungtinių Valstijų vyriausiojo teisėjo pareigas. Amerikos revoliucijos metu ir po jos, Džonas dirbo ambasadoriumi Ispanijoje ir Prancūzijoje, kur padėjo formuoti Amerikos užsienio politiką ir užsitikrinti palankias taikos sąlygas su britais ir prancūzais. Džonas kartu su Aleksandru Hamiltonu ir Džeimsu Madisonu buvo federalisto užrašų bendraautoris (m. 1829 m.).
• 1792 m. – Aleksandras Ypsilantis, Grafas, Rusijos imperijos karininkas, Graikijos nepriklausomybės karo vadas, nacionalinis Graikijos didvyris (m. 1828 m.).
• 1799 m. – Karlas Briulovas, rusų dailininkas (m. 1852 m.).
• 1818 m. – Mary Todd Lincoln, JAV prezidento Abraomo Linkolno žmona (m. 1882 m.).
• 1863 m. – Edvardas Munkas, norvegų dailininkas, savo darbais priskiriamas simbolistinio meno krypčiai (m. 1944 m.).
• 1866 m. – Alfred Werner, 1913 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 1919 m.).
• 1903 m.:
  • Carlos Montoya, ispano-amerikiečių flamenko gitaristas (m. 1993 m.).
  • Isa Plijevas, pagarsėjęs Antrojo pasaulinio karo kavalerijos generolas. Armijos generolas, dukart Tarybų Sąjungos Didvyris, Mongolijos Liaudies respublikos Didvyris. Osetinas (m. 1979 m.).
• 1915 m. – Francis Albertas „Frenkas“ Sinatra, amerikiečių dainininkas (neoperinis baritonas) ir aktorius (m. 1998 m.).
• 1928 m. – Čingizas Aitmatovas, kirgizų rašytojas. Rašė rusų ir kirgizų kalbomis (m. 2008 m.).
• 1949 m. – Marc Ravalomanana, Madagaskaro prezidentas nuo 2004 m. gegužės 6 d. iki 2009 m., kuomet nuverstas perversmo metu.
• 1950 m. – Eric Stark Maskin, 2007 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas.
• 1951 m. – Stefaan Maria Joris Yolanda De Clerck, belgų teisininkas, politikas, teisingumo ministras, parlamentaras, savivaldos veikėjas, meras.
• 1967 m. – Jamie Foxx, amerikiečių aktorius.
• 1970 m. – Jennifer Lynn Connelly, amerikiečių aktorė, vaikystėje buvusi modeliu.
• 1975 m.:
  • Craig Moore, futbolininkas, Australijos rinktinės ir Queensland Roar klubo gynėjas.
  • Tom DeLonge, amerikiečių muzikantas (buvęs Blink-182, dabar Angels & Airwaves narys).
• 1981 m. – Stefenas Vornokas, Anglijos futbolininkas, žaidžiantis gynėjo pozicijoje Birmingemo „Aston Villa“ klube. Yra žaidęs Anglijos futbolo rinktinėje.
• 1984 m. – Danielis Munte Ageris, danų futbolininkas, Liverpulio FC klubo gynėjas.

Mirtys

• 884 m. – Karlomanas II, 879–882 m. Akvitanijos karalius, 882–884 m. Vakarų frankų, arba Prancūzijos karalius (g. 867 m.).
• 1913 m. – Menelikas II, Etiopijos imperatorius (g. 1844 m.).
• 1952 m. – Bedržichas Hroznas, Čekijos archeologas ir istorikas hetitologas, kalbininkas (g. 1879 m.).
• 1963 m. – Theodor Heuss, vokiečių politikas, pirmasis Vokietijos Federalinis Prezidentas (1949–959), FDP veikėjas, žurnalistas (g. 1884 m.).
• 1976 m. – Hermanas Budenzygas, vokiečių vertėjas, literatūros tyrinėtojas, rašytojas (g. 1893 m.).
• 1996 m. – Konrad Zweigert, vokiečių teisininkas, Vokietijos Konstitucinio Teismo teisėjas (g. 1911 m.).
• 2003 m. – Heidaras Alijevas, tarybinis ir Azerbaidžano politinis veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys, Azerbaidžano Prezidentas (g. 1923 m.).
• 2008 m. – Daniel Carleton Gajdusek, 1976 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1923 m.).
• 2020 m. – Valentinas Gaftas, rusų aktorius (g. 1935 m.).