Australijos ir Lietuvos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Flag of Australia.svg
AustralijosLietuvos santykiai
Flag of Lithuania.svg
 Pagrindinės datos:
 • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. lapkričio 6 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Australija: 103,5 mln. eur.
 • Australija → Lietuva: 4,5 mln. eur.
 Turistų srautai:
 • Australija → Lietuva (2020): 4860[1]

Australijos ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Australijos ir Lietuvos.

Australija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 27 d., pirmoji Okeanijoje. Diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. lapkričio 6 d.

Abi šalys yra Jungtinių Tautų, EBPO, kitų tarptautinių organizacijų narės.

Veikia gausi Australijos lietuvių bendruomenė (įsteigta 1950 m.) XXI a. pradžioje Australijoje gyveno 13 600 lietuvių. 2011 metais apie 2000 Australijos gyventojų namuose kalbėjo lietuviškai,[2] 2022 m. 551 Australijos gyventojas buvo Lietuvos pilietis.[3] Tuo tarpu Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 62 Australijos piliečiai.[3]

Kanberoje nuo 2021 m. rudens veikia Lietuvos ambasada (dabartinis ambasadorius – Darius Degutis), tuo tarpu Australiją Lietuvai atstovauja ambasada Varšuvoje, Lenkijoje (dabartinis ambasadorius Lloyd David Brodrick). Vilniuje veikia Australijos garbės konsulatas. Australijoje veikia keli Lietuvos garbės konsulatai: Melburne (vienas Pietų Australijai ir Vakarinei Australijai ir kitas Viktorijos ir Tazmanijos valstijoms), Darvine (Šiaurinėms Teritorijoms) ir garbės generalinis konsulatas Mosmane (Naujajam Pietų Velsui, Kvinslandui ir Australijos sostinės teritorijai).

Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Australijos ir Okeanijos šalimis grupė grupė (dabartinis pirmininkas – Andrius Vyšniauskas (TS-LKD)).[4]

Santykių eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Santykiai iki 1918 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji lietuviai į Australiją atvyko po nesusisekusio 1830–1831 sukilimo. Minimas Mickevičius, čia išgyvenęs 35 metus. Brisbano apylinkėse buvo susikūrusi lietuvių žemdirbių kolonija, kuri vėliau sunyko. Lietuviai daugiausia dirbo pramonėje, vertėsi amatais, smulkia prekyba. 1888 m. Adelaidėje lietuviai buvo įsteigę savo klubą, koplytėlę. Po Pirmojo pasaulinio karo į Australiją dar atsikėlė lietuvių iš Škotijos.[2]

Santykiai 1918–1940 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1928 m. tarptautiniai susitarimai tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos taikyti ir Australijai.[5] 1929 metais J. Jasiūno ir V. Dapkaus iniciatyva Sidnėjuje įkurta Australijos lietuvių organizacija. 1933 metais ji turėjo apie 100 narių. 1939 m. duomenimis, visoje Australijoje gyveno apie 1000 lietuvių.[2]

Santykiai Lietuvos okupacijos metais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvą okupavus Australija buvo viena iš dviejų Okeanijos valstybių, palaikiusi ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis,[6] išskyrus 1974–1975 m. laikotarpį.[7] Po 1975 m. ji liko vienintele valstybe regione, de jure nepripažinusia Lietuvos aneksijos.

1947 m. vasarą Europos perkeltųjų asmenų stovyklose viešėjo Australijos imigracijos ministro Arturo Kolvelo vadovaujama Australijos pareigūnų delegacija, kuri pareiškė, jog yra suinteresuota baltų, t. y. lietuvių, latvių ir estų, perkėlimu į Australiją. Australija sutiko pateikti penkis laivus ir per metus priimti apie 12 000 asmenų iš Baltijos valstybių.[8] Pirmieji laivai su 439 karo pabėgėliais iš Lietuvos į Australiją atvyko 1947 m. lapkričio 28 d., vėliau iš Vakarų Europos – dar 10 000 lietuvių.[2] Iš viso į Australiją atvyko 182 159 imigrantų, iš kurių 36 000 asmenų iš Baltijos valstybių.[8]

1948 m. gegužės 9 d. Australijos vyriausybė patarė į Australiją atvykstantiems išeiviams iš Baltijos valstybių ignoruoti Sovietų Sąjungos ambasados kvietimus registruotis ambasadoje pabrėždama, kad Australija nepripažįsta Estijos, Latvijos ir Lietuvos inkorporavimo į Sovietų Sąjungą.[9]

1950 m. tarpukariu įkurta Australijos lietuvių organizacija pertvarkyta į Australijos lietuvių bendruomenę.

1948–1973 metais veikė Australijos lietuvių kultūros fondas, 1953 m. Melburne įkurta Australijos lietuvių fizinio auklėjimo sąjunga, 1954 m. – Australijos lietuvių katalikų federacija (ši nuo 1956 m. leidžia savaitraštį „Tėviškės aidai“. 1952 m. įkurta Australijos lietuvių studentų sąjunga (jos vėliau veikla išblėso). Nuo 1960 m. Australijos lietuvių bendruomenės Krašto tarybos suvažiavimų metu rengiamos Australijos lietuvių dienos. 1966 m. pradėta kurti Australijos lietuvių jaunimo sąjunga. 1967 metais įsteigta lietuvių kooperatinė kredito draugija „Talka“, 1972 m. – Australijos lietuvių fondas.[2]

1974 m. Australijos leiboristų vyriausybė pripažino Lietuvos inkorporaciją į SSRS de jure, tačiau jau 1975 m. nauja vyriausybė pripažinimą atšaukė, palikdama tik pripažinimą de facto.[5]

Būta bendradarbiavimo su estų, latvių ir lenkų išeivių bendruomenėmis pavyzdžių: 1974–1990 m. Tasmanijoje veikė šių keturių tautų kilmės australų draugija HELLP. 1980–1990 m. Sidnėjuje veikė Australų–lietuvių draugija žmogaus teisėms ginti (angl. Baltic Research Foundation).[2]

Australijos lietuviai įkūrė ir keletą su švietimu susijusių susivienijimų. 1981 m. Melburne įkurtas Lietuviškų studijų komitetas, siekęs lietuvių kalbos dėstymo kuriame nors iš Australijos universitetų. Tais pačiais metais įkurtas Baltijos studijų plėtros asociacijos skyrius. Nuo 1987 m. Tasmanijos universiteto Lietuvos studijų sambūris teikia stipendijas lietuviškos tematikos tyrimams. 1988 metais Adelaidėje įkurtas Australijos lietuvių bendruomenės archyvas.[2]

XX a. devintajame dešimtmetyje Australija dar porąkart oficialiai deklaravo nepripažįstanti sovietinės okupacijos. 1982 m. Australijos ministras pirmininkas pasveikino Latviją nepriklausomybės proga, o 1985 m. vasario 28 d. Australijos parlamentas priėmė Baltų rezoliuciją, smerkiančią sovietinę okupaciją ir aneksiją.[5]

Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilniaus centre esantis Australijos konsulatas.

Australija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 27 d., o diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. lapkričio 6 d.

1997 metais Jonas Petras Kedys įsteigė fondą „Talka lietuvių tautai“ ir iki 2006 metų Lietuvos daugiavaikes šeimas parėmė daugiau kaip 200 000 litų. 1999 m. Gylonge įsteigta Lietuvos baleto bičiulių draugija.

1998 m. pasirašyta sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.[10]

2021 m. rudenį atidaryta Lietuvos Respublikos Ambasada Australijoje, liudijanti apie glaudesnį dvišalių santykių etapą.

Švietimo, meno mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į lietuvių kalbą išversta Piterio Kerio, Dimfnos Kiuzak, Franko Hardžio, Deivido Malufo, Alano Maršalo, Kolinos Makalou, Katerinos Suzanos Pričard, Petriko Vaito ir kitų Australijos rašytojų kūrinių.[11]

XX a. dešimtajame dešimtmetyje pagal Australijos mokymo programą Rytų Europai (angl. Australian Program of Training for Eastern Europe) Australija kelerius metus organizavo Lietuvos vadybininkų ir verslininkų teorines bei praktines stažuotes.[12]

Tarp Australijos lietuvių yra prisidėjusio prie meno sklaidos Australijoje. Lietuviai Vincas Jomantas ir Teisutis Zikaras kartu su kitais skulptoriais imigrantais įkūrė Centre Five grupę, propagavusią kamerinę, smulkiąją skulptūrą.[13] Kanberoje stovi Eglės Žalčių karalienės skulptūra.

Baleto trupėse šoko ir lietuvių baleto šokėjai: R. Ratas, R. Plokštys, J. Janusaitis ir kiti. Kaip pedagogė garsėjo N. Drazdauskaitė. 1947 metais į Australiją atvykusi Dana Nasvytytė įkūrė Danos Nasvytis moderniojo šokio mokyklą. Australijos lietuviai J. Žalkauskas, R. Ratas įsteigė Lietuvos baleto bičiulių draugiją jauniesiems lietuvių baleto šokėjams remti.[14] Kanberoje stovi Eglės Žalčių karalienės skulptūra.

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Australijos siekė 108 mln. eurų, o Australija buvo 41-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[1]

Prekybos balanse dominuoja eksportas iš Lietuvos į Australiją.

  • Eksportas sudaro 103,5 mln. eurų; o Australija yra 31-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė
  • Importas sudaro 4,5 mln. eurų. Australija yra 70-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojama mašinų, mechaninių įrenginių bei jų dalių, elektros mašinų bei jų dalių, popieriaus ir kartono, vilnos, eterinių aliejų, parfumerijos ir kosmetikos.

Australijos tiesioginės investicijos Lietuvoje 2020 m. buvo neigiamos. Savo ruožtu apie Lietuvos tiesiogines investicijas duomenų nėra.[1]

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[15] 2020[16] 2021[17] 2022[3]
Australijos piliečių skaičius Lietuvoje 19 43 55 62
Metai 2013[15] 2017[3]
Lietuvos piliečių skaičius Australijoje 650 551

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąrašas nėra baigtinis

Pasiuntiniai Australijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Australijos ordinų kavalieriai lietuviai ir Lietuvos ordinų kavalieriai australai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

21-am Australijos piliečiui, daugiausia lietuvių kilmės, yra įteikti Lietuvos valstybiniai apdovanojimai. [18] Žemiau pateikiamas apdovanotųjų sąrašas:

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]