Juodkalnijos ir Lietuvos santykiai
 |
Juodkalnijos ir Lietuvos santykiai |  |
| Pagrindinės datos: | ||
| • Juodkalnijos nepriklausomybė: 2006 m. birželio 3 d. | ||
| • De jure pripažinimas iš Lietuvos pusės: 2006 m. birželio 22 d. | ||
| • Diplomatinių santykių užmezgimas: 2006 m. liepos 18 d. | ||
| Prekybos apimtys (2020):[1] | ||
| • Lietuva → Juodkalnija: 1,3 mln. eur. | ||
| • Juodkalnija → Lietuva: 0,1 mln. eur. | ||
| Turistų srautai: | ||
| • Juodkalnija → Lietuva (2020): neužfiksuota[1] | ||
Juodkalnijos ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Juodkalnijos ir Lietuvos.
Diplomatiniai santykiai užmegzti 2006 m. liepos 18 d., praėjus mažiau nei mėnesiui po to, kai Juodkalnijos nepriklausomybę pripažino Lietuva.
Abi šalys yra Jungtinių Tautų, Europos Tarybos, NATO, kitų tarptautinių organizacijų narės. Abi šalys 2022–2024 m. laikotarpiui buvo išrinktos į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą.[2] Juodkalnija siekia narystės Europos Sąjungoje, kurios narė yra Lietuva. Lietuvos atstovai yra išreiškę paramą Juodkalnijos eurointegraciniams tikslams.[3]
Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Kroatijoje. Tuo tarpu Juodkalnijai atstovauti yra paskirtas nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Lenkijoje. Taip pat Vilniuje veikia Juodkalnijos Respublikos garbės konsulatas
Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno keturi Juodkalnijos piliečiai, Juodkalnijoje 2021 m. - trys Lietuvos piliečiai.[4]
Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Vakarų Balkanų šalimis (Kroatijos Respublika, Albanijos Respublika, Šiaurės Makedonijos Respublika, Juodkalnija, Serbijos Respublika, Bosnija ir Hercegovina, Kosovo Respublika) grupė (dabartinė pirmininkė – Laima Liucija Andrikienė (TS-LKD)).[5]
Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmieji kontaktai tarp tautų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didžiojo turkų karo metu Abiejų Tautų Respublika išvien su Juodkalnijos metropolija kovojo prieš Osmanų imperiją ir jos vasalines valstybes.
Santykiai po Juodkalnijos nepriklausomybės paskelbimo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuva Juodkalniją pripažino 2006 m. birželio 22 d., tą patį mėnesį po nepriklausomybės paskelbimo. Santykiai tarp dviejų šalių užmegzti 2006 m. liepos 18 d. 2007 metais Lietuva Juodkalnijai akreditavo Vengrijoje reziduojantį ambasadorių, o 2008 metais Juodkalnija Lietuvai akreditavo savo atstovą.
2020 m. Juodkalnijos prezidentas Milo Djukanovičius su darbo vizitu lankėsi Baltijos šalyse, vizitą pradėdamas nuo Lietuvos, kur susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda.[6]
Švietimo, mokslo, sporto ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos ir Juodkalnijos vyrų futbolo rinktinės iki 2021 m. gruodžio yra tarpusavyje sužaidusios dvejas rungtynes. Abejas varžybas laimėjo Juodkalnijos rinktinė.
Tiek Lietuvoje, tiek Juodkalnijoje populiarus krepšinis. Yra juodkalniečių krepšininkų, žaidusių Lietuvos aukščiausioje krepšinio lygoje. Tarp jų – Jovanas Kljajičius, 2021 m. žaidęs Prienų „Prienų“ komandoje.
Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Juodkalnijos siekė 1,4 mln. eurų, o Juodkalnija buvo 128-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[1]
Prekybos balanse dominuoja eksportas iš Lietuvos į Juodkalniją.
- Eksportas sudaro 1,3 mln. eurų; Juodkalnija yra 121-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
- Importas sudaro 0,1 mln. eurų; Juodkalnija yra 116-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojama dirbinių iš geležies arba plieno (73%) ir antžeminio transporto priemonių (24%).
Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Juodkalnija yra 79-a (investicijos siekia 40 tūkst. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų Juodkalnijoje nebuvo.[1]
Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Metai | 2016[7] | 2020[8] | 2021[9] | 2022[4] |
|---|---|---|---|---|
| Juodkalnijos piliečių skaičius Lietuvoje | 2 | 3 | 3 | 4 |
Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sąrašas nėra baigtinis
- 2008–2010 m. – Milorad Ščepanovič, pirmasis Juodkalnijos ambasadorius Lietuvai (rezidavo Juodkalnijoje).
- 2016-2019 m. – Ljiljana Toškovič
- nuo 2019 m. – Budimiras Šegrtas (reziduoja Varšuvoje)
Pasiuntiniai Juodkalnijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sąrašas nėra baigtinis
- 2007–2008 m. Darius Jonas Semaška, pirmasis Lietuvos ambasadorius Juodkalnijai (rezidavo Budapešte).
- 2014-2019 m. – Rasa Kairienė
- nuo 2019 m. Jūratė Raguckienė (reziduoja Zagrebe)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Juodkalnija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2022-04-02. Nuoroda tikrinta 2022-04-03.
{{cite web}}: Cite has empty unknown parameter:|4=(pagalba) - ↑ Lietuva pirmą kartą tapo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos nare (lrt.lt)
- ↑ G. Landsbergis Patvirtino Lietuvos paramą Huodkalnijos eurointegracijai (Kauno diena)
- ↑ 4,0 4,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Tarpparlamentinių ryšių su Vakarų Balkanų šalimis (Kroatijos Respublika, Albanijos Respublika, Šiaurės Makedonijos Respublika, Juodkalnija, Serbijos Respublika, Bosnija ir Hercegovina, Kosovo Respublika) grupė (lrs.lt)
- ↑ Prezidentas: saugumo srityje turime Lietuvą suprantantį draugą iš Vakarų Balkanų (Lietuvos Respublikos prezidentūra) Archyvuota kopija 2021-12-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
