Bolivijos ir Lietuvos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Flag of Bolivia.svg
Bolivijos ir Lietuvos santykiai
Flag of Lithuania.svg
 Pagrindinės datos:
 De jure pripažinimas iš Bolivijos pusės: 1922 m. birželio 6 d.
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: Tarpukaris
 • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1994 m. sausio 12 d.
 Prekybos apimtys (2018):[1]
 • Lietuva → Bolivija: 398,6 tūkst. eur.
 • Bolivija → Lietuva: 1,05 mln. eur.

Bolivijos ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Bolivijos ir Lietuvos. Dvišaliai santykiai siekia dar tarpukarį, kai Bolivija 1922 m. birželio 6 d. de jure pripažino Lietuvos nepriklausomybę, o vėliau buvo užmegzti diplomatiniai santykiai.

Nepriklausomybę nuo SSRS pripažino 1991 m. rugsėjo 9 d. Diplomatiniai santykiai atkurti 1994 m. sausio 12 d.

Abi šalys yra Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų narės.

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 4 Bolivijos piliečiai.[2]

Bolivija yra Lietuvai akreditavusį ambasadorių (reziduoja Danijoje). Lietuva Bolivijai akreditavusi ambasadoriaus nėra.

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Santykiai iki 1918 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Andrius Strupinskas, pirmasis Bolivijoje kunigavęs lietuvis.

Pirmuoju į Boliviją atvykusiu lietuviu laikomas katalikų kunigas Andrius Strupinskas, Bolivijoje praleidęs 18671873 m.[3]

Taip pat tikėtina, kad tarp iš tuometės Rusijos imperijos žemių į Boliviją negausiai emigravusių žydų buvo ir litvakų.

Santykiai 1918–1990 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1922 m. birželio 14 d. Bolivija pripažino Lietuvą de jure. Vėliau tarpukariu tarp valstybių buvo užmegzti diplomatiniai santykiai.[4]

Tarpukariu Bolivijoje lankėsi lietuvių publicistas Petras Babickas, 1938 ir 1940 m. – lietuvių keliautojas ir žurnalistas Matas Šalčius. Šis 1940 m. susirgo ūmiu smegenų uždegimu ir mirė. Palaidotas Guajaramerino mieste.

Bolivijoje gyveno ir kūrė vienas ryškiausių lietuvių išeivijos dailininkų Jonas Rimša. Jis dar 1936 m., susidomėjęs senųjų indėnų kultūrų civilizacija, išvyko į Boliviją, kur tyrinėjo aimarų istoriją, kultūrą. Dėl to 1937 m. buvo pakviestas Bolivijos vyriausybės atvykti į šalį, kur įkūrė keletą meno mokyklų, jose dėstė ir kūrė. 1950 m. už didelius nuopelnus Bolivijos kultūrai Jonas Rimša Bolivijos vyriausybės apdovanotas valstybinių ordinu, taip pat jam suteiktas Bolivijos Garbės piliečio vardas, o šio dailininko paveikslai paskelbti Bolivijos nacionaliniu turtu.[5]

Guajaramerine 1985–1998 m. gyveno ir lietuvių kunigas ir gydytojas epidemiologas Aleksandras Ferdinandas Bendoraitis, mėgėjiško radijo pagalba rinkęs lėšas ligoninės „Materno Infantil“ Guajaramerine statybai. Ligoninė pradėta statyti 1985 m., prie jos statybų taip pat prisidėjo Lietuvos Raudonojo kryžiaus, penkiolikos medikų, inžinierių ir studentų sudaryta lietuvių komanda.[6] Ligoninėje darbavosi taip pat lietuvė vienuolė sesuo Ksavera, kol 2000 m. nebuvo neaiškiomis aplinkybėmis nužudyta.[7]

Santykiai Lietuvos okupacijos metais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvą okupavus SSRS, Kazimieras Graužinis Bolivijos Vyriausybei per įgaliotąjį ministrą Buenos Airėse pasiuntė protesto notą. Nėra informacijos, kad Lietuvos okupacijos metais Bolivija būtų palaikiusi ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis.[8]. Kita vertus, nors ir vengdama deklaruoti oficialią poziciją, nepripažino Baltijos valstybių kaip Sovietų Sąjungos dalies.[4]

Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bolivija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 9 d., o diplomatiniai santykiai atkurti 1994 m. sausio 12 d.

2011 m. Bolivija akreditavo pirmąjį savo ambasadorių Lietuvai. Nepaisant to, politiniai santykiai išlieka minimalūs.

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1948 m. Jono Rimšos sukurta kompozicija „La Paso įkūrimas“, tebėra išlikusi La Paso rotušėje.

2012 m. Bolivijoje apsilankė lietuvių kelionių žurnalistai Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius ir įspūdžius nufilmavo „Starkaus ir Radzevičiaus kelionės“ dokumentikos septintajame sezone pavadinimu „Kitą kartą Pietų Amerikoje“. Tais pačiais metais Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje balandžio 17 dieną atidaryta nepriklausomo fotografo ir keliautojo Tomo Griškevičiaus nuotraukų paroda „ Lotynų Amerikos žmonės ir jų gyvenimai“, kuriose užfiksuotos ir kelionės po Boliviją akimirkos.[9]

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Bolivijos siekė 1,45 mln. eurų.[1]

Prekybos balanse dominuoja importas iš Bolivijos į Lietuvą, nors yra svyruojantis.

  • Eksportas sudaro 0,4 mln. eurų.
  • Importas sudaro 1,05 mln. eurų.
Metai 2016 2017 2018
Eksportas į Boliviją (tūkst. eur.) 699,1 780,9 398,6
Importas iš Bolivijos (tūkst. eur.) 655,8 315,4 1047,1

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[10] 2020[11] 2021[12] 2022[2]
Bolivijos piliečių skaičius Lietuvoje 2 2 4 4

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Bolivijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuva Bolivijai ambasadoriaus akreditavusi nėra.

Lietuviškų ordinų kavalieriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Už nuopelnus Bolivijos kultūrai 1950 m. apdovanotas Andų Kondoro ordinu – garbingiausiu civiliniu Bolivjos apdovanojimu. [5] Lietuviškais ordinais apdovanotų Bolivijos piliečių nėra.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]