Bisau Gvinėja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Repùblica da Guiné-Bissau
Bisau Gvinėjos vėliava Bisau Gvinėjos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Bisau Gvinėja žemėlapyje
Valstybinė kalba portugalų
Sostinė Bisau
Didžiausias miestas Bisau
Valstybės vadovai Malam Bacai Sanhá
Prezidentas (nuo 2009 m.)
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
36 120 km² (133)
22,5 %
Gyventojų
 – 2006 liepa (progn.)
 – Tankis
 
1 442 029 (145)
39,92 žm./km² (128)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2007 (progn.)
0,808 mlrd. $ (170)
484 $ (181)
Valiuta CFA frankas (XOF)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +0
nėra
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Portugalijos
1973 m. rugsėjo 24 d.
1974 m. rugsėjo 10 d.
Valstybinis himnas Bisau Gvinėjos himnas
Interneto kodas .gw
Šalies tel. kodas 245

Bisau Gvinėjos Respublika (Bisau Gvinėja) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Senegalu šiaurėje, Gvinėja rytuose ir pietuose, Atlanto vandenynu vakaruose.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Bisau Gvinėjos istorija, apie ikikolonijinę istoriją taip pat žiūrėti Senegambija

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Bisau Gvinėjos politinė sistema

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Bisau Gvinėjos regionai

Bisau Gvinėja suskirstyta į 8 regionus:

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Bisau Gvinėjos geografija

Satellite image of Guinea-Bissau in January 2003.jpg

Bisau Gvinėja yra 36,125 kvadratinių kilometrų (13,948 kvadratinių mylių) ploto ir dydžiu yra sulig Taivanu, Belgija ar Merilando valstija JAV. Didžiąją Bisau Gvinėjos dalį užima savanos. Bisau Gvinėjai taip pat priklauso ir Bisagos salos.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Bisau Gvinėjos ekonomika

Bisau Gvinėja yra viena iš neturtingiausių šalių pasaulyje. Žemės ūkis užima daugiausia žmonių. Auginami ryžiai, kukurūzai, pupelės, manijokai, medvilnė. Pagrindinis pelno produktai yra kišjų riešutai, taip pat pelno produktai yra žuvis, jūros produktai, riešutai, palmių branduoliai, bei mediena. Kasami boksitai, taip pat yra neeksploatuojamų naftos telkinių. Pramonė dažniausiai apsiriboja žemės ūkio produktų apdorojimu.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Bisau Gvinėjos demografija

Pasiskirstymas pagal religijas[1]
religija procentas
musulmonai
  
50 %
Vietinių religijų atstovai
  
40 %
krikščionys
  
10 %

Bisau Gvinėja yra etniškai marga valstybė ir joje yra daug skirtingų kalbų, papročių bei socialinių struktūrų. Oficiali šalies kalba yra portugalų, bet ja kalba tik 14 % Bisau Gvinėjos gyventojų. 44 % kalba portugalų kalbos pagrindu susidariusia kreolų kalba, o likę - įvairiomis afrikietiškomis kalbomis. Mokyklose taip pat yra mokoma prancūzų kalba, nes Bisau Gvinėja yra apsupta prancūziškai kalbančių šalių.

Pasak 2003 m. apskaičiavimų, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas yra 42,4 % (vyrų - 58,1 %, moterų - 27,4 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo šalyje yra 47,9 metų (vyrų - 46,07 m., moterų - 49,79 m.).[1]

Gyventojų amžiaus struktūra:[1]

  • 0-14 metų: 40,8 %
  • 15-64 metų: 56,1 %
  • 65 metų ir vyresni: 3,1 % (2009 m. apsk.)

AIDS paplitimas tarp suaugusiųjų: 1,8 %. Mirčių nuo AIDS per metus: 1 100 (2007 m. apsk.)[1]

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Bisau Gvinėjos kultūra

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Bisau Gvinėja – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Bisau Gvinėja