Šventasis Sostas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šventojo Sosto emblema

Šventasis Sostas (lot. Sancta Sedes) – oficiali ir pagrindinė Romos katalikų bažnyčių vyskupija, kuriai vadovauja popiežius. Šventojo Sosto ištakos yra apaštaliniai laikai, kuomet Apaštalas Petras platino evangeliją tikintiesiems.

Šventasis Sostas yra nepriklausomos respublikos analogas, turintis savo centrinę valdžią, vadinama Romos kurija, administracijos vadovą, vadinamą Vatikano valstybės sekretoriumi, taip pat įvairius departamentus, kaip ministerijos atitikmenį. Šventasis Sostas palaiko diplomatinius ryšius su kitomis valstybėmis, o savo teritorija laiko Vatikaną.

Diplomatijoje Šventasis Sostas kalba ir atsako už visą Romos katalikų bažnyčią.

Šventasis Sostas yra šių organizacijų narys: Tarptautinė atominės energijos agentūra, Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra ir Cheminio ginklo draudimo organizacija. Taip pat Šventasis Sostas yra stebėtojas šiose organizacijose: Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, Europos Taryba, UNESCO, Pasaulio Prekybos Organizacija, Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija.

Nuo 1506 m. sausio 22 d. Julijaus II nutarimo Šventojo Sosto sargyba rūpinasi Šveicarijos gvardiečiai. 2005 m. gvardija turėjo 134 narius. Šių gvardiečių atranka vyksta pagal išskirtinį Šventojo Sosto ir Šveicarijos susitarimą. Visi sargybos nariai privalo būti katalikai, nevedę vyrai, turintys Šveicarijos pilietybę, praėję pagrindinius mokymus su Šveicarijos kariuomene, nuo 19 iki 30 metų, bent 175 cm ūgio.[1]

Gvardiečiai apginkluoti lengvuoju ginklu ir alebarda, yra treniruoti apsaugininkų taktikos.

Šventojo Sosto emblema nuo Vatikano skiriasi tuo, jog sidabrinis raktas laikomas iš kairės pusės, o auksinis iš dešinės. Šis skirtumas buvo priimtas 1929 m.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]