Belgijos ir Lietuvos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Flag of Belgium.svg
BelgijosLietuvos santykiai
Flag of Lithuania.svg
Belgium Lithuania Locator.svg

Lietuva (mėlyna) ir Belgija (raudona) pasaulio žemėlapyje
 Pagrindinės datos:
 De jure pripažinimas iš Belgijos pusės: 1922 m. gruodžio 27 d.
 • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. rugsėjo 5 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Belgija: 611 mln. eur.
 • Belgija → Lietuva: 721 mln. eur.
 Turistų srautai:
 • Belgija → Lietuva (2020): 3902[1]

Belgijos ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Belgijos ir Lietuvos.

Moderni Belgija susikūrė 1831 m., po pavykusios revoliucijos atsiskyrusi nuo Jungtinės Nyderlandų Karalystės. Tais pačiais metais visoje Lietuvoje vyko sukilimas prieš Rusijos imperiją, kurį buvo paskatinę būtent įvykiai Belgijoje. Vis dėlto iki 1918 m. tarp Lietuvos ir Belgijos kontaktai buvo gan sporadiški.

Tarpukariu Lietuvos nepriklausomybę de jure pripažino 1922 m. gruodžio 27 d., o po Nepriklausomybės atkūrimo diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. rugsėjo 5 d.

Abi šalys yra ES, eurozonos, NATO, EBPO, kitų tarptautinių organizacijų narės. Bendradarbiaujama ir tarpparlamentiniu lygmeniu. Baltijos Asamblėja, kuriai priklauso Lietuva, bendradarbiauja su Beniliukso tarpparlamentine konsultacine taryba.

Lietuvai Belgijoje atstovauja nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė, reziduojanti Briuselyje, ir garbės konsulai Gente (Rytų ir Vakarų Flandrijos provincijoms), Antverpene (Flandrijai) ir Šarlerua (Valonijai). Belgijai Lietuvoje atstovauja ambasadorius, reziduojantis Varšuvoje, ir garbės konsulas Vilniuje. Vilniuje taip pat veikia Flandrijos investicijų ir prekybos skyrius.

Nuo 1947 m. veikia Belgijos lietuvių bendruomenė.

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 111 Belgijos piliečiai,[2] Belgjoje — 2829 Lietuvos piliečiai.[2]

Lietuva savo šalies ambasadą yra atidariusi Briuselyje (dabartinė ambasadorė – Rita Kazragienė), tuo tarpu Belgiją Lietuvai atstovauja ambasada Varšuvoje, Lenkijoje (dabartinis ambasadorius – Luc Frans Jacobs). Vilniuje veikia Belgijos Karalystės garbės konsulatas.

Tarpparlamentinių ryšių su Belgijos Karalyste, Nyderlandų Karalyste ir Liuksemburgo Didžiąja Hercogyste grupė (dabartinis pirmininkas – Valdas Rakutis (TS-LKD)).[3]

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ryšiai iki 1918 metų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIV a. pab.– XV a. pr. Vykusių kryžiaus žygių prieš Lietuvą metu dalyvavo riteriai iš Brabanto ir kitų sričių. 1413–1414 m. flamandų keliautojas ir diplomatas Žilberas de Lanua lankėsi Lietuvoje, kur pirmasis aprašė Vilniaus, Kauno ir Trakų pilis. Hanzos sąjungos dėka buvo vystomi ekonominiai santykiai tarp sąjungai priklausančių Lietuvos ir Belgijos miestų.

sukilimo prieš Rusijos imperiją viena iš priežasčių buvo ketinimas panaudoti Lenkijos kariuomenę įsiveržimui į Belgiją ir Prancūziją malšinti ten bręstančių revoliucijų. Netrukus sukilimas persimetė į Lietuvą ir tapo vienu iš dviejų didžiųjų sukilimų prieš Rusijos imperiją XIX amžiuje.

Santykiai 1918–1940 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1921 m. Briuselio konferencijoje vyko derybos tarp Lietuvos ir Lenkijos dėl Vilniaus krašto. 1922 m. gruodžio 27 d. Belgija pripažino Lietuvą de jure. Lietuvos pasiuntinys Prancūzijai buvo kartu ir pasiuntinys Belgijai. Vėliau šalys pasirašė keletą dvišalių sutarčių ir ėmė vystyti glaudžius ekonominius ryšius. 1927 m. gegužės 17 d. buvo pasirašyta nusikaltėlių išdavimo konvencija. 1928 m. rugpjūčio 16 d. su Belgijos ir Liuksemburgo ekonominiu susivienijimu pasirašyta laikinoji prekybos sutartis. Šia sutartimi vienos šalies piliečiams kitos susitariančios šalies teritorijoje buvo taikomas didžiausio palankumo principas prekyboje, pramonėje ir laivininkystėje, t. p. įsigyjant kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą ir juo disponuojant. 1930 m. rugsėjo 24 dieną pasirašyta taikomoji ir arbitražo, o 1930 m. gruodžio 12 dieną – sutartis dėl komercinių ir civilinių bylų procedūros. 1931 m. liepos mėnesį susitarta dėl prekių ženklų apsaugos. 1940 metais Belgijos verslo atstovų investicijos Lietuvoje siekė 20 mln. litų sudarė didelę dalį Lietuvos akcinių bendrovių kapitalo. Kauno savivaldybė buvo sudariusi sutarį su Belgijos įmone dėl elektros energijos tiekimo. 1933 m. Kauno gyventojai surengė streiką prieš šią Belgijos kompaniją dėl per aukštų kainų.[4]Prekybos apyvarta tarp Belgijos ir Lietuvos 1937 m. sudarė 24,5 mln. litų ir pagal eksportą Belgija buvo šešta pagal dydį partnerė, pagal importą – ketvirta. Belgija importavo iš Lietuvos daugiausia arklius, eksportavo mineralines trąšas.

Santykiai Lietuvos okupacijos metais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1946 m. ir 1975 m. Belgijos vyriausybė oficialiai pareiškė, kad nepripažįsta Lietuvos aneksijos de jure. 1944 m. iš reokupuotos Lietuvos pasitraukę lietuviai pabėgėliai kurį laiką daugiausiai dirbo anglies kasyklose Limburgo ir Lježo provincijose. Sparčiai išaugo iki tol negausi buvusi lietuvių bendruomenė. Belgijos lietuvių bendruomenė įkurta 1947 m. gruodžio 26 d. Lježe, kunigo Jono Danausko ir Juozo Lanskoronskio iniciatyva.

Santykiai po 1990 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po 1990 m. kovo 11 dienos Belgijos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad teisiniu požiūriu antrą kartą pripažinti Lietuvos nereikia.[5] Vis dėlto 1991 m. rugpjūčio 27 d. gautas oficialus pripažinimo raštas, o 1991 m. rugsėjo 5 d. atkurti diplomatiniai santykiai.

Nuo 2006 metų Belgijos iniciatyva intensyviau bendradabiauja Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) ir Beniliukso valstybių vyriausybės, kasmet susitinka šalių užsienio reikalų ministrai.

Pasirašytos šios dvišalės sutartys: Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Flandrijos Vyriausybės bendradarbiavimo sutartis (1996 m.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Belgijos Karalystės Vyriausybės sutartis dėl pajamų d vigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (1998 m.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Belgijos prancūzų bendruomenės bei Valonijos regiono bendradarbiavimo susitarimas (2002 m.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Belgijos Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl policijų bendradarbiavimo (2003 m.)[6]

Būta kelių aukščiausio lygio vizitų tarp Lietuvos ir Belgijos valstybės vadovų. 2006 m. Lietuvoje lankėsi Belgijos karalius Albertas II ir karalienė Paola. Kito karališkojo vizito Lietuvoje tikimasi sulaukti 2022 m. Su darbo vizitu Belgijoje yra lankęsi Lietuvos prezidentai Rolandas Paksas, Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė.

Švietimo, mokslo, sporto ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos ir Belgijos vyrų futbolo rinktinės iki 2021 m. gruodžio yra sužaidusios dvi rungtynes, kurių abi pasibaigė lygiosiomis. Lietuvos krepšinio vyrų rinktinė yra sužaidusi bent vienas rungtynes su Belgijos komanda. Paskutines – 2021 m. rugsėjo 12 dieną.

Pasirašyta dvišalių mainų tarp Lietuvos ir Belgijos universitetų ir kolegijų. Lietuvos piliečiai kaip ES piliečiai turi galimybę įsidarbinti Briuselyje įsikūrusiose Europos Sąjungos struktūrose, jose stažuotis.

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Belgijos siekė 1,32 mlrd. eurų, o Belgija buvo 15-ta pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė.[1]

Prekybos balanse vyrauja importas iš Belgijos į Lietuvą.

  • Eksportas sudaro 611 mln. eurų; o Belgija yra 16-as pagal dydį eksporto partneris.
  • Importas sudaro 721 mln. eurų; Belgija yra 14-as pagal dydį importo partneris. Daugiausiai importuojama antžeminio transporto priemonių, jų dalių bei reikmenų, organinių chemijos produktų, plastikų ir jų dirbinių, mašinų ir mechaninių įrenginių ir jų dalių, farmacijos produktų, elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių, optikos, fotografijos, kinematografijos, medicinos prietaisų bei įvairių chemijos produktų.

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[7] 2020[8] 2021[9] 2022[2]
Belgijos piliečių skaičius Lietuvoje 69 122 106 111
Lietuvos piliečių skaičius Belgijoje 2580 2433 2818 2829

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąrašas nėra baigtinis

Pasiuntiniai Belgijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Belgijos ordinų kavalieriai lietuviai ir Lietuvos ordinų kavalieriai belgai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

34 Belgijos piliečiai yra apdovanoti Lietuvos valstybiniais apdovanojimais.[11] Žemiau pateikiamas apdovanotųjų sąrašas:

Belgijos valstybiniais apdovanojimais apdovanoti šie piliečiai:

  • Valdas Adamkus (2006 m. apdovanotas Leopoldo ordino Didžiuoju kryžiumi).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]