Varšuva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Varšuva
lenk. Warszawa

FB Warszawa panorama.jpg
Palac prezydencki warsaw.JPGRoyal Castle, Warsaw.JPGPoland Warsaw Łazienki Palace 5.jpg
VARSOVIA. Palacio Krasinski.JPGChopin's Muzeum (Ostrogski Palace), Warsaw, Poland 02.JPGThe Old Town market square of Warsaw (8121510499).jpg
Elewacja wschodnia.jpg

   POL Warszawa COA.svg      Flag of Warsaw.svg   

Varšuva
52°13′48″N 21°00′39″E / 52.23°N 21.01083°E / 52.23; 21.01083 (Varšuva)Koordinatės: 52°13′48″N 21°00′39″E / 52.23°N 21.01083°E / 52.23; 21.01083 (Varšuva)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Mazovijos vaivadija
Valsčius: Varšuvos valsčius
Įkūrimo data: XIII a.
Meras: Hanna Gronkiewicz-Waltz
Gyventojų (2009): 1 706 724
Plotas: 517 km²
Tankumas (2009): 3 301 žm./km²
Altitudė: 100 m
Pašto kodas: 00-001 iki 04-999
Tinklalapis: www.um.warszawa.pl
Commons-logo.svg Vikiteka: VaršuvaVikiteka

Varšuva (lenk. Warszawa, vok. Warschau, rus. Варшава, veng. Varsó, lot. Varsovia) – Lenkijos sostinė ir didžiausias miestas, miestas-apskritis. 1,65 mln. gyventojų (2005). Miestas įsikūręs centrinėje Lenkijoje, Mazovijoje, prie Vyslos upės. Mokslinis, kultūrinis, politinis ir ūkinis centras. Varšuvoje yra Lenkijos parlamento, prezidento ir centrinės valdžios įstaigų buveinės. Varšuva taip pat yra Mazovijos vaivadijos sostinė.

Čia yra Lenkijos mokslų akademija, universitetas, medicinos akademija ir kitos aukštosios mokyklos. Daug teatrų, muziejų (paminėtini Nacionalinis, Archeologijos, rūmai-muziejai Lazenkuose, Vilianove, Neborove). Didelis senamiestis, išlikę karališkieji rūmai (XVI–XVII a.), daug bažnyčių. Nacionalinis muziejus su garsiais paveikslas: Jano Mateikos Batoras prie Pskovo, Sobieskis prie Vienos, Vitoldo Pivnickio Mūšis prie Cesoro, Juzefo Brandto Chocimo mūšis, Stanislovo Chlebkovskio Sobieskis prie Vienos.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Undinė – Varšuvos miesto simbolis
Lietuvių Vytis ir lenkų Erelis Varšuvos Lazenkų parke
Turgaus aikštė

Pirmosios įtvirtintos gyvenvietės dabartinės Varšuvos teritorijoje – Bródno (apie IX-X a.) ir Jazdów (XII-XIII a.). Po 1281 m. Plocko kunigaikščio Boleslovo II antpuolio prieš Jazdów panaši įtvirtinta gyvenvietė įkurta žvejų kaimelio Warszawa vietoje. XIV amžiuje toji gyvenvietė tapo viena iš Mazovijos valdovų rezidencijų, o 1413 m. – ir Mazovijos sostine.

Varšuva, kaip ir visa Mazovija, prie Lenkijos karalystės buvo prijungta tik XVI amžiaus I pusėje (1526 m.), tačiau jau 1529 m. čia posėdžiavo Lenkijos seimas, o 1573 m. Varšuva dėl patogios geografinės savo padėties (miestas yra beveik pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Krokuvos) tapo pagrindine Abiejų Tautų Respublikos seimo rinkimosi vieta. Pagaliau 1596 m. miestas buvo paskelbtas oficialia Abiejų Tautų Respublikos sostine bei pagrindine Lenkijos ir Lietuvos valdovo rezidencija (vėliau savo rezidencijas čia buvo įsikūrę ir daugelis LDK didikų).

1807–1813 m. Varšuva buvo Napoleono valdomai Prancūzijai pavaldžios Varšuvos kunigaikštystės, 1815–1831 m. – Rusijai priklausiusios autonominės Lenkijos karalystės, nuo 1918 m. – nepriklausomos Lenkijos sostinė. XIX a. pabaigoje nutiestas Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelis

Antrojo pasaulinio karo metu, ypač vykstant Varšuvos sukilimui, Varšuva buvo beveik sugriauta. Po karo naujai pastatytas senamiestis identiškas sugriautajam.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste yra upių uostas prie Vyslos, tarptautinis Šopeno oro uostas. Išvystyta mašinų pramonė, metalo apdirbimas, metalurgija, maisto, chemijos, parfumerijos, siuvimo, poligrafijos pramonės šakos.

Miesto įnašas į Lenkijos BVP sudaro apie 15 proc.

Universitetai[taisyti | redaguoti kodą]

Varšuvoje veikia 11 valstybinių universitetų.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Apie Varšuvos lietuvius ir jų organizacijas žr. Varšuvos lietuviai.
P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1700 m. ir 2007 m.
1700 m. 1792 m. 1800 m. 1830 m. 1850 m. 1882 m.
30 000 120 000 63 400 139 700 163 600 383 000
1900 m. 1925 m. 1939 m. 1945 m. 1950 m.sur. 1960 m.sur.
686 000 1 003 000 1 300 000 422 000 803 800 1 136 000
1970 m.sur. 1980 m. 1990 m. 2000 m. 2002 m.sur. 2007 m.
1 315 600 1 596 100 1 655 700 1 672 400 1 688 200 1 705 000
(3 050 000)


Varšuvos panorama
Varšuvos panorama

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]

Miestai, su kuriais Varšuva yra užmezgusi partnerystės ryšius:



Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

  • Mokotów
  • Praga Południe
  • Praga Północ
  • Ursynów
  • Wola
  • Bielany
  • Śródmieście
  • Targówek
  • Bemowo
  • Ochota
  • Białołęka
  • Wawer
  • Ursus
  • Żoliborz
  • Włochy
  • Rembertów
  • Wesoła
  • Wilanów

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]