Kinijos–Lietuvos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lietuva (oranžinė) ir Kinija (žalia) pasaulio žemėlapyje.

Tarptautiniai KinijosLietuvos santykiai oficialiai užmegzti XX a. trečiajame dešimtmetyje, po to, kai tuometė Kinijos Respublika pripažino Lietuvą 1923 m. vasario 12 d.,[1] tačiau kontaktų ne valstybės lygmeniu būta ir anksčiau. 1991 m. rugsėjo 7 d. Kinijos Liaudies Respublika pripažino atsikūrusios Lietuvos nepriklausomybę, o 1991 m. rugsėjo 14 d. buvo atnaujinti diplomatiniai santykiai. Lietuva nuo 1995 m. savo šalies ambasadą turi Pekine, o Vilniuje nuo 1992 m. yra įsikūrusi Kinijos Liaudies Respublikos ambasada. Lietuva taip pat turi garbės konsulą Honkonge, atstovaujantį ir Makao teritoriją.[2]

Abi šalys yra Jungtinių Tautų, Pasaulio prekybos organizacijos ir kitų tarptautinių organizacijų narės. Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Kinijos Liaudies Respublika grupė. Dabartinis pirmininkas – LRLS narys Kęstutis Glaveckas.[3]

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kontaktai LDK ir ATR laikais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių domėjimosi Kinija pradžia galima laikyti XVI a., kuomet kurdami Vilniaus Universitetą jėzuitai užsibrėžė skleisti mokslą bei katalikybę ne tik LDK, bet ir Kinijoje.[4] XVII a. Kinijoje apsilankė lietuvis jėzuitų vienuolis Andrius Rudamina, persikėlęs iš Indijos į Mingų imperiją (tuomet Portugalijos imperijai priklaususią Makao ir Handžou). Kinijoje parašė keletą asketizmo veikalų, mirė Fudziano provincijoje. Anot Jono Levickio, buvęs labai gerbiamas ir net garbinamas vietinių. Lietuvių ikonografijoje A. Rudamina vaizduotas kiniškais rūbais arba su Kinijos peizažu fone.[5]

Pirmieji kontaktai tarp lietuvių ir kinų 1795-1918 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors apie pirmuosius kontaktus tarp lietuvių ir kinų informacijos nėra apstu, spėjama, kad pirmieji lietuviai į Kinijoje esantį Harbiną pateko po 1864 m. sukilimo numalšinimo.

Antroji migracijos iš Lietuvos į Kiniją banga siejama su Rytų Kinijos geležinkelio tiesimu XIX a. pab., o vėliau sekė daugiausiai pabėgėliai 1902-1905 m. ir pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu.[6]

1919-1940 m. laikotarpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvą Kinija pripažino 1923 m.

Harbine tarpukariu veikė stipri lietuvių bendruomenė (įvairiais duomenimis iki 2000 asmenų, nemaža dalis jų - litvakai), buvo įsteigtas konsulatas. Tarpukariu veikusi Harbino lietuvių draugija vykdė informacinę veiklą, telkė lietuvius nacionalinių švenčių proga, buvo įsteigusi biblioteką, mokyklą, chorą, rengė teatro vaidinimus, leido laikraštį. Švenčių proga buvo rengiamos eitynės Harbino gatvėmis.[7]

Tarpukario spaudoje buvo aprašomi kai kurie įvykiai tuometėje Kinijoje, ypač pilietinis bei karas su Japonija. Pilietinio karo atveju demonstruotas šioks toks prielankumas Čiang kai Šeko armijai, net ir Baltojo teroro metais, paprastai pateiktų asmeninių žurnalistų įžvalgų nebūdavo. 1933 m. spalio 19 d. pirmame Lietuvos žinių laikraščio puslapyje išspausdintas straipsnis apie britams priklausiusiame Šanchajuje mirtimi nubaustą lietuvę: „Vakar (spalio 18 d.) vyriausiasis britų teismas Šanchajuje rado anglų pavaldinio, bet lietuvių kilmės našlę Katherine Hadley, kaltą užmušus į atsargą pasitraukusį jūros kapitoną Valter Youngs. Teismas ją nuteisė mirti, bet paragino jos pasigailėti“.[8]

Santykiai okupacijų metais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sovietinė okupacija nutraukė santykius tarp Kinijos ir Lietuvos. Tačiau tikėtina, kad kontaktų tarp abiejų tautų būta Sibire. Sovietinės okupacijos metais Kinija nepripažino Baltijos valstybių Sovietų Sąjungos dalimi.

Santykiai tarp atkurtos Lietuvos Respublikos ir Kinijos LR (1991-dabar)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kinija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 7 d., dieną po to, kai tai padarė ir TSRS. Tais pačiais metais užmegzti diplomatiniai santykiai. 1992 m. sausio 30 d. pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl ekonominio-prekybinio bendradarbiavimo. Tais pačiais metais Vilniuje atidaryta Kinijos ambasada, o Lietuva ambasadą Pekine atidarė 1995 m.

2002 m. birželio 16-17 d. Lietuvoje lankėsi Kinijos prezidentas Dziang Dzeminas.[9] 2015 m. birželio mėn. prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Kinijos vicepremjeru Žangu Gaoliu.[10] 2016 m. gegužės mėn. Kinijoje lankėsi tuometis ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, kur susitiko su šios šalies premjeru Li Kečiangu.[11]

Tarp Vilniaus ir Guangdžou bei tarp Kauno ir Siameno yra pasirašyta miestų partnerystė. Vilniaus universitete veikia Konfucijaus institutas. Kinų kalbos galima mokytis Vilniaus Universitete ir VDU, taip pat Vilniaus M. Daukšos gimnazijoje.[12]

Tibeto problema ir Lietuvos santykiai su Tibeto vyriausybe tremtyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos–Tibeto santykiai.

Nors Lietuva oficialiai palaiko vienos Kinijos politiką, neoficialiu lygmeniu palaikomi draugiški santykiai su Tibeto vyriausybe tremtyje. Tuometis Tibeto dvasinis ir politinis vadovas Dalai Lama XIV buvo pirmasis valstybės lyderis, pasveikinęs Lietuvą su nepriklausomybe – dar 1990 m. balandžio 4 d. buvo gauta telegrama[13] (palyginimui pirmosios Lietuvą pripažinusios Moldovos TSR tai padarė 1990 m. gegužės 31 d., Islandija – 1991 m. vasario 11 d.), o 1991 m. apsilankė Lietuvoje, kur susitiko su šalies vadovu prof. Vytautu Landsbergiu ir katalikų bažnyčios hierarchais. Iš viso Lietuvoje Dalai Lama yra lankęsis keturis kartus, jo atvykimas paskatina pasipiktinimus iš Kinijos pusės.[14]

Dalai Lamos vizitai Lietuvoje:

  1. 1991 m. spalio mėn.: lankėsi Seime, susitiko su Aukščiausiosios tarybos pirmininku Vytautu Landsbergiu, Lietuvos katalikų bažnyčios hierarchais.
  2. 2001 m. birželio 23–27 d.: susitiko su Seimo nariais, Vilniaus meru Artūru Zuoku, kardinolu Audriu Juozu Bačkiu, viešėjo Kaune, neoficialiam pokalbiui susitiko su prezidentu Valdu Adamkumi.[15]
  3. 2013 m. rugsėjo 11–14 d.: lankėsi Seime, buvo oficialiai priimtas Vilniaus mero Artūro Zuoko, buvusio prezidento Valdo Adamkaus, neoficialiai susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite, skaitė vieša paskaitą.[16]
  4. 2018 m. birželio 12–15 d.: susitiko su Seimo nariais, lankėsi Užupyje, Tibeto skvere, skaitė paskaitą Vilniaus universitete, susitiko su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi.[17][18]

Tibeto garbei Lietuvoje du skverai pavadinti Tibeto vardais – Užupyje Vilniuje ir centrinėje Kauno dalyje. Užupyje konstitucijų alėjoje yra ir į tibetiečių kalbą išversta Užupio respublikos konstitucija.

Tibeto egzilinę vyriausybę Lietuvoje atstovauja Čionpelis Ceringas, Tibeto vyriausybės tremtyje atstovas Šiaurės Europai, Baltijos šalims ir Lenkijai. Nors vis silpnėjanti, Seime veikia Laikinoji Solidarumo su tibetiečiais grupė, vadovaujama TS-LKD nario Andriaus Navicko, sudaryta iš 5 narių.[19]

Aukščiausio lygio susitikimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kinijos prezidento Dziang Dzeminio vizitas Lietuvoje 2002 m.

Lietuvoje 2002 m. birželio 16-17 d. lankėsi Kinijos prezidentas Dziang Dzeminas, vizito metu susitiko su prezidentu Valdu Adamkumi, ministru pirmininku Algirdu Brazausku.[20] Lietuvos prezidentai su valstybinio lygio vizitais Kinijoje nėra lankęsi.

Ekonominiai ryšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pastaraisiais metais Lietuvos ir Kinijos ekonominiai ryšiai stiprėja. Lietuvos vyriausybė yra išskyrusi Kiniją kaip vieną prioritetinių eksporto rinkų.[21] 2013 m. Lietuvos verslo darbdavių konfederacija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Kinijos privataus verslo įmonių asociacija.

Lietuvos prekyba su Kinija (mln. Eur):[22][23][24][25][26][27]

Metai 2005 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018
Eksportas 11,1 27,7 57,6 66,6 88,3 102,1 102,4 123,2 179,1 189
Importas 291,2 430,4 451,5 531,3 565,1 666,1 725,3 708,2 822,9 855

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turistų iš Kinijos skaičius Lietuvoje sparčiai auga, jie yra ir vieni iš daugiausiai išleidžiančių buvimo šalyje metu.[28]

Į Lietuvą atvykstančių kinų turistų skaičius:[29][30][31][32][33]

Metai 2005 2008 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018
Turistai 162 1900 3309 5522 6124 5591 7015 9568 11987 15996 19300

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kinijos ambasada Vilniuje, Algirdo g. 36

Lietuvos Kinijoje:

Kinijos Lietuvoje:

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [1]
  2. Garbės konsulai Kinijoje, Lietuvos Respublikos ambasada Kinijoje
  3. Tarpparlamentinių ryšių su Kinijos Liaudies Respublika grupė
  4. [2]>
  5. [Bumblauskas A., Senosios Lietuvos istorija 1009 – 1795, Vilnius, 2005, 365 p.]
  6. Lietuviai Kinijoje XIX a.–1940 m.
  7. [3]
  8. Šanchajuje nubausta mirtimi lietuvė // Lietuvos žinios, 238 nr., 1933, spalio 19 d., 1 p.
  9. [4]
  10. Stiprėja ekonominiai Lietuvos ir Kinijos ryšiai, lrp.lt
  11. [5]
  12. [6]
  13. Dalai Lamos vizitą organizuojanti Rūta Norkutė: „Jis pirmasis pasveikino nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą, o dabar mūsų politikai bijo su juo susitikti“
  14. Dalai Lama atvyko į Lietuvą, Verslo Žinios, 2018-06-12
  15. Dalai Lama baigė viešnagę Lietuvoje, Delfi.lt, 2001 m. birželio 27 d.
  16. D. Grybauskaitė pakeitė poziciją ir „privačiai“ susitiko su Dalai Lama, Bernardinai.lt, Rugsėjo 11 d., 2013
  17. Vilniuje besilankantis Dalai Lama: šis amžius turi tapti taikos amžiumi, 15min.lt, 2018 m. birželio 14 d.
  18. Seimo nariai ir V. Landsbergis susitiko su Dalai Lama, diena.lt, 2018-06-14
  19. Laikinoji Solidarumo su tibetiečiais grupė, LRS
  20. [7]
  21. Vyriausybė pritarė eksporto plėtrą skatinantiems veiksniams, nustatydama tikslines rinkas, lrv.lt
  22. China–Lithuania bilateral trade review, verslilietuva.lt
  23. Lietuvos–Kinijos užsienio prekybos apžvalga, enterpriselithuania.com
  24. S.Skvernelis: tikimės į Kiniją eksportuoti lietuviškus grūdus, 15min.lt
  25. Kinija, Verslios Lietuvos eksporto gidas
  26. Kiniją domina ne tik lietuviškas pienas, bet ir lazeriai, alkas.lt, 2019 06 08
  27. Eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas, Lietuvos statistikos departamentas
  28. V. Sinkevičius: turizmo ir prekybos sektoriuje su Kinija pasiektas lūžis, 2018-06-04, diena.lt
  29. Turizmas Lietuvoje 2006, Lietuvos statistikos departamentas
  30. Turizmas Lietuvoje 2011, Lietuvos statistikos departamentas
  31. Turizmas Lietuvoje 2014, Lietuvos statistikos departamentas
  32. Turizmas Lietuvoje 2017, Lietuvos statistikos departamentas
  33. Rekordiniai metai Lietuvos turizmui, Keliauk Lietuvoje