Jungtinės Karalystės ir Lietuvos santykiai
.svg) |
Jungtinės Karalystės ir Lietuvos santykiai |  |
 Lietuva (oranžinė) ir Jungtinė Karalystė (žalia) pasaulio žemėlapyje | ||
| Pagrindinės datos: | ||
| • De jure pripažinimas iš Jungtinės Karalystės pusės: 1922 m. gruodžio 20 d. | ||
| • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. rugsėjo 4 d. | ||
| Prekybos apimtys (2020):[1] | ||
| • Lietuva → Jungtinė Karalystė: 1,19 mlrd. eur. | ||
| • Jungtinė Karalystė → Lietuva: 765 mln. eur. | ||
| Turistų srautai: | ||
| • Jungtinė Karalystė → Lietuva (2020): 21400[1] | ||
Jungtinės Karalystės ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos. Diplomatinių santykių pradžia laikoma 1919 m. rugsėjo 24 d., kai Lietuvos Vyriausybę de facto pripažino Didžioji Britanija. Tačiau de jure pripažinimas sekė gerokai vėliau, 1922 m. gruodžio 20 d., Ambasadorių konferencijos metu.
Sovietinės okupacijos metais Didžioji Britanija nepripažino SSRS įvykdytos Baltijos šalių, tarp jų ir Lietuvos, okupacijos.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ją pripažino 1991 m. rugpjūčio 27 d., o diplomatiniai santykiai tarp valstybių atkurti 1991 m. rugsėjo 4 d.
Abi šalys yra Europos Tarybos, ESBO, EBPO, NATO, kitų tarptautinių organizacijų narės.
Didžioji Britanija Lietuvos vyriausybę de facto pripažino 1919 m. rugsėjo 24 d. Kaip ir dauguma Antantės valstybių Britanija pirmiau pripažino Lietuvos vyriausybę, o ne pačią valstybę, ir tik 1922 m. gruodžio 20 d. pripažino de jure. Didžiajai Britanijai Lietuvą pripažinus de jure, tą pačią dieną įsteigtas konsulatas Kaune, o 1929 m. – ir Didžiosios Britanijos pasiuntinybė. Dabar Lietuva savo šalies ambasadą yra atidariusi Londone (dabartinis ambasadorius – Renatas Norkus), tuo tarpu Didžioji Britanija turi ambasadą Vilniuje (dabartinis ambasadorius – Brian Olley). Klaipėdoje veikia Jungtinės Karalystės garbės konsulatai, tuo tarpu Lietuvos garbės konsulatai įsteigti Birmingeme ir Kente.[2]
Veikia gausi Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenė (2021 m. JK gyveno 153 000 Lietuvos piliečių[3], o Londone gyvena didžiausia lietuvių bendruomenė šioje šalyje). Londone veikia lietuviška katalikų bažnyčia. Tuo tarpu Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 737 JK piliečiai.[3]
Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste grupė (dabartinė pirmininkė – Dalia Asanavičiūtė (TS-LKD)).[4]
Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Santykiai iki 1918 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1769 m. laikomi Abiejų Tautų Respublikos diplomatinio atstovavimo Didžiojoje Britanijoje pradžia.[5]
Santykiai 1918–1940 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dar prieš užmezgant de jure santykius 1921 m. Kaune lankėsi Didžiosios Britanijos karo misija. Santykiai su Didžiąja Britanija, kaip Ambasadodrių konferencijos valstybe nare, buvo itin reikšmingi, nes konferencijai buvo patikėta spręsti Vilniaus krašto priklausomybės ir Klaipėdos krašto priklausomybės konfliktą. Didžioji Britanija Lietuvos nepriklausomybę de jure pripažino Ambasadorių konferencijos metu, 1922 m. gruodžio 20 d. Tarp šalių vystyti ekonominiai ryšiai.
Santykiai Lietuvos okupacijos metais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didžioji Britanija niekuomet nepripažino Baltijos šalių okupacijos. Lietuvos pasiuntiniai buvo akredituoti ir pripažįstami Didžiosios Britanijos per visą sovietinės okupacijos laikotarpį.
Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po santykių atkūrimo pasirašyti šie dvišaliai susitarimai: pasikeitimas notomis dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vyriausybės Lietuvos Bankui perduodamo aukso ir dėl kitų dvišalių pretenzijų patenkinimo (1992 m.), sutartis dėl kapitalo investicijų skatinimo ir jų apsaugos (1993 m.), oro susisiekimo sutartis (1993 m.), sutartis dėl bendradarbiavimo švietimo, mokslo ir kultūros srityse (1996 m.), sutartis dėl pajamų bei kapitalo prieaugio pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (2001 m.), protokolas, pakeičiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės sutartį dėl pajamų bei kapitalo prieaugio pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (2002 m.) susitarimas dėl tarptautinių vežiojimų keliais (1994 m.), susitarimas dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos (2006 m.)[6]
Taip pat su Gernsiu 2013 m. pasirašytas susitarimas dėl keitimosi su mokestiniais klausimais susijusia informacija.[7]
2006 m. Lietuvoje lankėsi Anglijos karalienė Elžbieta II.
Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje veikia Britų taryba. Lietuvos mokyklose populiariausia užsienio kalba yra anglų; dažniausiai mokoma britų anglų kalbos.[8]
Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės siekė 1,96 mlrd. eurų, o Jungtinė Karalystė buvo devinta pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė.[1]
Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę.
- Eksportas sudaro 1,19 mlrd. eurų; o Jungtinė Karalystė yra devinta pagal dydį eksporto partnerė.
- Importas sudaro 765 mln. eurų. Daugiausiai importuojama mechaninių mašinų ir įrenginių, elektros mašinų, įrenginių, optikos, fotografavimo, matavimo, medicinos prietaisų, plastikų ir jų dirbinių, automobilių.
2020 m. tiesioginės JK investicijos Lietuvoje buvo neigiamos. Tuo tarpu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Jungtinėje Karalystėje 2020 m. siekė 21,01 mln. eurų (15-a vieta pagal apimtį).[1]
Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Metai | 2016[9] | 2020[10] | 2021[11] | 2022[3] |
|---|---|---|---|---|
| JK piliečių skaičius Lietuvoje | 278 | 602 | 612 | 737 |
| Metai | 2015[9] | 2019[10] | 2020[11] | 2021[3] |
|---|---|---|---|---|
| Lietuvos piliečių skaičius JK | 180 000 | 211 000 | 152 000 | 153 000 |
Santykiai su užjūrio bendrijomis ir teritorijomis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuva yra užmezgusi prekybinius ryšius su šiomis JK užjūrio teritorijomis: Bermudomis, Folklando Salomis, Gibraltaru ir Kaimanų Salomis, Britų Mergelių Salomis ir Šv. Elenos, Dangun Žengimo ir Tristano da Kunjos Salomis. Vyksta didelio masto prekyba su Gibraltaru, taip pat su Folklando salomis ir Bermudomis, o su likusiomis minėtomis teritorijomis vykdomi mainai mažesnės apimties. Su kai kuriomis iš jų vykdomi ir simboliniai kultūriniai mainai. 2022 m. duomenimis, Gibraltare ir Mergelių Salose yra gyvenančių Lietuvos piliečių.
Bermudos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Bermudų siekė 53,4 tūkst. eurų, o iš Bermudų importuotų prekių nebuvo.[12]
| Metai | 2016 | 2017 | 2018 |
|---|---|---|---|
| Eksportas į Bermudus (tūkst. eur.) | 89,2 | 9,0 | 53,4 |
| Importas iš Bermudų (tūkst. eur.) | 0,2 | 0 | 0 |
Folklando Salos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prekyba tarp dviejų šalių apsiriboja importu iš Folklando salų. 2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta siekė 349,1 tūkst. eurų.[12]
Gibraltaras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Gibraltaro siekė 17,01 mln. eurų.[12]
Prekybos balanse dominuoja eksportas iš Lietuvos į Gibraltarą.
- Eksportas sudaro 16,9 mln. eurų.
- Importas sudaro 109,5 tūkst. eurų.
| Metai | 2016 | 2017 | 2018 |
|---|---|---|---|
| Eksportas į Gibraltarą (mln. eur.) | 17,63 | 1,6 | 16,9 |
| Importas iš Gibraltaro (tūkst. eur.) | 0,5 | 3,6 | 109,5 |
Yra Gibraltare gyvenančių Lietuvos piliečių.[13]
Kaimanų Salos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Kaimanų Salų siekė 0,4 tūkst. eurų, o į Kaimanų Salas iš Lietuvos eksportuotų prekių nebuvo.[12]
| Metai | 2016 | 2017 | 2018 |
|---|---|---|---|
| Eksportas į Kaimanų Salas (tūkst. eur.) | 2,7 | 1,5 | 0 |
| Importas iš Kaimanų Salų (tūkst. eur.) | 0 | 0 | 0,4 |
Mergelių Salos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Britų Mergelių Salų siekė 4,6 tūkst. eurų.[12]
Prekybos balanse dominuoja eksportas iš Lietuvos į Britų Mergelių Salas.
- Eksportas sudaro 3,2 tūkst. eurų.
- Importas sudaro 1,4 tūkst. eurų.
| Metai | 2016 | 2017 |
|---|---|---|
| Eksportas į Britų Mergelių Salas (tūkst. eur.) | 16,3 | 3,2 |
| Importas iš Britų Mergelių Salų (tūkst. eur.) | 14 | 1,4 |
Yra Britų Mergelių Salose gyvenančių Lietuvos piliečių. Užregistruota, kad 2022 m. į Mergelių Salas gyventi išvyko vienas Lietuvos pilietis.[14]
Britų Mergelių Salose telekomunikacijų reguliavimo komisijos generaliniu direktoriumi bei valdybos nariu buvo paskirtas lietuvis Tomas Lamanauskas.[15]
Šv. Elenos Salos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prekyba tarp dviejų šalių yra minimali ir apsiriboja nelietuviškos kilmės produktų eksportu. 2017 m. duomenimis, prekybos apyvarta siekė 1000 eurų.[12]
Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1921–1922. – Ernest Wilton, pasiuntinys Estijai, Latvijai ir Lietuvai (rezidavo Rygoje)
- 1922–1927. – Seras Tudor Vaughan
- 1928–1930. – Joseph Addison
- 1931–1934. – Hughe Knatchbull-Hugessen
- 1934–1937. – Seras Edmund Monson
- 1937–1940. – Seras Charles Orde
- 1991–1994. – Michael Peart, ambasadorius, pirmasis po Lietuvos nepriklausomybės atstovas Lietuvai
- 1995–1998. – Tom Macan
- 1998–2001 – Christopher Robbins
- 2001–2003: – Jeremy Hill
- 2004–2008. – Colin Roberts
- 2007–2011. – Simon Butt
- 2011–2015. – David Hunt[16]
- 2015–2019. – Claire Lawrence[17]
- Nuo 2019 m. – Brian Olley[18]
Pasiuntiniai Jungtinėje Karalystėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1919 m. – Vincas Čepinskis, atstovas
- 1920–1921 m. – Alfredas Tiškevičius, atstovas
- 1921–1923 m. – Tomas Norus-Naruševičius, pasiuntinys
- 1923–1924 m. – Voldemaras Vytautas Čarneckis, laikinasis reikalų patikėtinis
- 1924–1927 m. – Ernestas Galvanauskas, pasiuntinys
- 1928–1931 m. – Kazys Bizauskas, pasiuntinys
- 1931–1934 m. – Vaclovas Sidzikauskas, pasiuntinys
- 1934–1967 m. – Bronius Balutis, pasiuntinys
- 1967–1993 m. – Vincas Balickas (1967–1991 m. laikinasis reikalų patikėtinis)
- 1993–1994 m. – Antanas Nesavas, laikinasis reikalų patikėtinis
- 1994–1996 m. – Raimundas Rajeckas, ambasadorius
- 1996 m. – Nijolė Žambaitė, laikinoji reikalų patikėtinė
- 1996–2001 m. – Justas Vincas Paleckis, ambasadorius
- 2001–2002 m. – Ričardas Degutis, laikinasis reikalų patikėtinis
- 2002–2006 m. – Aurimas Taurantas, ambasadorius
- 2006–2008 m. – Vygaudas Ušackas, ambasadorius
- 2009–2012 m. – Oskaras Jusys
- 2012–2017 m. – Asta Skaisgirytė-Liauškienė
- nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. – Renatas Norkus [19]
Jungtinės Karalystės ordinų kavalieriai lietuviai ir Lietuvos ordinų kavalieriai Jungtinės Karalystės piliečiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Už nuopelnus Lietuvai iki 2021 m. įteikti 54 valstybiniai apdovanojimai šiems JK piliečiams[20]:
- Elžbieta II (2006 m. spalio 17 d., Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine)
- Wendy Ann Howe (2014 m. birželio 30 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu)
- Juozas Maslauskas (2008 m. birželio 26 d., LDK Gedimino ordino medalis)
- Jonathan Andrew Rudd (2012 m. rugpjūčio 16 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- Jaras Alkis (2002 m. kovo 25 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
- Davidas Anthonis Atkinsonas (1993 m. balandžio 7 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- Vincas Balickas (1993 m. birželio 4 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- Kazimieras Barėnas (1997 m. vasario 10 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
- Juzė Baublienė (2003 m. vasario 3 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Christopher John Pridham Beazley (2010 m. vasario 5 d., Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
- Fredericas Bennettas (1993 m. balandžio 7 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- John Birch (2002 m. kovo 25 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
- Catherine Blue (2002 m. birželio 13 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
- Ralphas Boultonas (1993 m. sausio 11 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- Michael Alan Bourdeaux (1999 m. sausio 31 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius ir 2005 m. birželio 22 d., Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius)
- Andrew John Braddel (2006 m. sausio 3 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- Michael Arthur Branch (2002 m. kovo 25 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
- Terry Davis (2009 m. vasario 4 d., LDK Gedimino ordino Didysis kryžius)
- Kevin Donaghy (2009 m. vasario 4 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
- Christopher N. Donnelly (2002 m. lapkričio 20 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
- Henry Frederick Edgington (2006 m. sausio 3 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- Davidas Hedley'is Ennalsas (1993 m. balandžio 7 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- Robert Ian Frost (2020 m. liepos 3 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- Vida Gasperienė (2002 m. kovo 25 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
- Mykolas Giedraitis (1995 m. liepos 3 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
- Helena Giejgo (1996 m. vasario 9 d., LDK Gedimino ordino medalis)
- Gerald Herschel Gluck (2021 m. liepos 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- John Hiden (2002 m. kovo 25 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
- David John Hobbs (2020 m. vasario 13 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Lord Janner of Braunstone (2002 m. kovo 25 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- Garry Johnson (1999 m. gegužės 27 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- Nigel Godfrey Wynyard Lang (2000 m. lapkričio 17 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
- Anatolijus Lievenas (1996 m. vasario 9 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
- Philip Martin Lowe (2015 m. vasario 16 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Edward Lucas (1996 m. vasario 13 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
- Penny Marshallas (1992 m. sausio 9 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- Steponas Matulis (1998 m. vasario 10 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
- Margaret Anne Maxwell MacDonald (2003 m. vasario 3 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- Alan Mayhew (2004 m. balandžio 21 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Michael John Peart (2006 m. birželio 7 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius)
- Antanas Petkevičius (2006 m. sausio 10 d., LDK Gedimino ordino medalis)
- Hilda Piscikas (2002 m. birželio 13 d., LDK Gedimino ordino medalis)
- Malcolm Leslie Rifkind (2002 m. kovo 25 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- George Robertson (2003 m. spalio 30 d., LDK Gedimino ordino Didysis kryžius)
- Jonas Sakevičius (1997 m. vasario 10 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
- Lilly Sigall (2003 m. vasario 3 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- Stanislovas Štarka (2005 m. birželio 22 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
- Conrad Swan (2002 m. birželio 13 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
- Klemensas Tamošiūnas (2002 m. birželio 13 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
- Margaret Thatcher (2008 m. vasario 5 d., Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius)
- Gary Titley (2002 m. birželio 13 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius
- Petras Varkalas (1997 m. liepos 1 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
- Aleksas Vilčinskas (2002 m. kovo 25 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Jungtinė Karalystė“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2021-12-26. Nuoroda tikrinta 2021-12-26.
{{cite web}}: Cite has empty unknown parameter:|4=(pagalba) - ↑ Lietuvos garbės konsulų sąrašas pagal abėcėlę (LR URM) Archyvuota kopija 2022-02-25 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Tarpparlamentinių ryšių su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste grupė (lrs.lt)
- ↑ Lankasterio rūmuose pažymėtos Abiejų Tautų Respublikos diplomatinio atstovavimo Jungtinėje Karalystėje 250-osios metinės Archyvuota kopija 2021-12-26 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Jungtinė Karalystė | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2021-12-26 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Gernsis | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2021-12-26 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ [1]
- ↑ 9,0 9,1 Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ 10,0 10,1 Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ 11,0 11,1 Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ 12,0 12,1 12,2 12,3 12,4 12,5 „Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas“. Lietuvos statistika. Nuoroda tikrinta 2023 m. birželio 15 d.
- ↑ Lietuviai Gibraltare (FB grupė
- ↑ Migracijos metraštis 2022, Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ ITU generalinio sekretoriaus pavaduotojas – Lamanauskas (LRT.lt)
- ↑ „Change of Her Majesty's Ambassador to the Republic of Lithuania“. 2011 m. gegužės 17 d.
- ↑ „Change of Her Majesty's Ambassador to Lithuania“. Foreign & Commonwealth Office. 2015 m. sausio 15 d.
- ↑ „New British Ambassador presents his credentials to the President of Lithuania“. Jungtinės Karalystės ambasada Vilniuje. 2019 m. spalio 1 d.
- ↑ [2] Archyvuota kopija 2021-12-24 iš Wayback Machine projekto. (Ambasados JK inf.)
- ↑ Apdovanotų asmenų duomenų bazė Archyvuota kopija 2020-10-15 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Jungtinė Karalystė | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2021-12-26 iš Wayback Machine projekto.
- Didžiosios Britanijos santykiai su Lietuva – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
