Lietuvos ir Uzbekistano santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Flag of Lithuania.svg
Lietuvos ir Uzbekistano santykiai
Flag of Uzbekistan.svg
Lithuania–Uzbekistan Locator.svg

Lietuva (žalia) ir Uzbekistano (oranžinė) pasaulio žemėlapyje
 Pagrindinės datos:
 • Uzbekistano nepriklausomybė: 1991 m. rugsėjo 1 d.
 De jure pripažinimas iš Uzbekistano pusės: 1991 m. rugsėjo 30 d.
 De jure pripažinimas iš Lietuvos pusės: 1991 m.
 • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1992 m. rugpjūčio 5 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Uzbekistanas: 139,4 mln. eur.
 • Uzbekistanas → Lietuva: 14,1 mln. eur.

Lietuvos ir Uzbekistano santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Uzbekistano.

Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 30 d., greičiausiai panašiu metu ir Lietuva pripažino Uzbekistano nepriklausomybę. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1992 m. rugpjūčio 5 d.

Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Rusijoje, Uzbekistanui – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Latvijoje. Vilniuje veikia Uzbekistano garbės konsulatas.

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 998 Uzbekistano piliečiai.[2] Lietuvoje veikia šios uzbekų organizacijos – Lietuvos uzbekų draugija „Pachtakor“, Uzbekų kultūros centras (su padaliniais Vilniuje ir Visagine), Jaunųjų uzbekų sąjunga, Kelmės uzbekų sąjunga.[3] Tuo tarpu Uzbekistane 2003 m. gyveno apie 1500 lietuvių, veikia Uzbekijos lietuvių bendruomenė.[4]

Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Uzbekistano Respublika grupė (dabartinis pirmininkas – Kęstutis Masiulis (TS-LKD).[5]

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Santykiai iki 1918 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiek Lietuvos, tiek Uzbekistano žemės buvo įjungtos į Rusijos imperiją. Taškentas carinės Rusijos užimtas buvo 1865 m., tačiau kai kurios žemės buvo Rusijos imperijos okupuotos arba tapo jos protektoratu tik 1876 m. Užkariaujamuosiuose žygiuose įjungiant Chivos ir Bucharos chanatus dalyvavo iš Lietuvos kilęs karininkas ir etnografas Bronislovas Grombčevskis. 1897 m. kaip vaistininkas Bucharoje praktikavosi Konstantinas Aris.

1900–1917 m. Taškente įsikūrusiu Turkestano katalikų kuratoriumi buvo Bonaventūra Justinas Pranaitis. Per Pirmąjį pasaulinį karą buvo į Uzbekistaną pasitraukusių lietuvių.[4]

Santykiai 1918–1940 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvykus vasario ir spalio revoliucijoms Rusijoje, carinė valdžia buvo nuversta ir Taškente, bandyta organizuoti laikinoji vyriausybė, tačiau Uzbekistanas buvo greitai užimtas Raudonosios armijos ir valdymą perėmė bolševikai.

Santykiai Lietuvos okupacijos metais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per Antrąjį pasaulinį karą Taškente veikė lietuvių vaikų namai. Sovietų okupacijos metais lietuviai vyko dirbti į Uzbekijos TSR.[4] Tarp 1949 ir 1958 m. Andižane esančiame kraštotyros muziejuje dirbo Antanas Poška. 1966 m. Uzbekistane buvo lietuvių, dalyvaujančių atstatymo darbuose Taškente po žemės drebėjimo. Po to dalis lietuvių pasiliko gyventi, daugiausia sukurdami mišrias šeimas.[4] Nuo to laiko Uzbekistane gyvenančių lietuvių skaičius keitėsi nežymiai – 1970 m. Uzbekijos TSR gyveno 1369, 1979 m. – 1040, 1989 m. – 1628 lietuviai.[4]

1990 m. Lietuvoje lankėsi delegacija iš Uzbekijos TSR, vadovaujama Uzbekijos TSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Islamo Karimovo, su tikslu įtikinti ką tik nepriklausomybę paskelbusią Lietuvos valdžią neatsiskirti nuo SSRS.[6]

Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarp šalių sudaryta 16 dvišalių sutarčių, beveik pusė jų – 1995 m.: susitarimas dėl bendradarbiavimo kultūros ir meno srityje (1995 m.), deklaracija dėl bendradarbiavimo plėtojimo (1995 m.), susitarimas dėl oro susisiekimo ir bendradarbiavimo oro transporto srityje (1995 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo švietimo, mokslo ir technologijos srityje (1995 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo turizmo srityje (1995 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo kovojant su muitinės įstatymų pažeidimais (1995 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo standartizacijos, metrologijos ir sertifikacijos srityje (1995 m.), sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (1997 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo geležinkelių transporto srityje (1997 m.), susitarimas dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais (pasirašytas 1997 m., ratifikuotas 2000 m.), susitarimas dėl transporto ir kitų paslaugų teikimo, vežant Uzbekistano Respublikos krovinius per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą (pasirašytas 1997 m., ratifikuotas 2000 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu (2002 m.), sutartis dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (pasirašyta ir ratifikuota 2002 m.), sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos (pasirašyta ir ratifikuota 2002 m.), sutartis dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų, draugystės ir bendradarbiavimo (pasirašyta 2002 m., ratifikuota 2003 m.) ir susitarimas dėl ekonominio bendradarbiavimo (2008 m.)[7]

1992 m. įkurta Taškento lietuvių kultūros bendrija, vėliau pervadinta į Uzbekijos lietuvių bendruomenę, nuo 1994 m. veikia lituanistinė mokykla. Įkurta Uzbekijos lietuvių jaunimo sąjunga.[4]

2002 m. rugsėjo pabaigoje su oficialiu vizitu Lietuvoje viešėjo Uzbekistano prezidentas Islamas Karimovas, kur susitiko su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi, ministru pirmininku Algirdu Brazausku, Lietuvos Seimo pirmininku Artūru Paulausku, dalyvavo uzbekų knygų parodos atidaryme Vilniaus universitete, lankėsi Trakuose.[6]

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į lietuvių kalbą išversta pasakų (rinkinys „Lakštingala devynbalsė“ 1983 m.), Oibeko, Gafuro Gulomo, Odilo Jokubovo, Kahhoro, Abdula Kadyrio, Madžido Kadyrovo, Askado Muchtaro, Timūro Pulatovo, Saido Achmado, Šarufo Rašidovo, Chudaiberdy Tuchtabajevo, Ulmaso Umarbekovo kūrinių. Į uzbekų kalbą išversta lietuvių rašytojų kūrinių rinkiniai „Draugų balsai“ (1951 m.), „Lietuvių novelės“ (1952 m.), Jono Avyžiaus, Petro Cvirkos, Justino Marcinkevičiaus, Eduardo Mieželaičio, Mykolo Sluckio kūrinių.[8]

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Uzbekistano siekė 153,5 mln. eurų, o Uzbekistanas buvo 33-as pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partneris.[1]

Prekybos balanse dominuoja eksportas iš Lietuvos į Uzbekistaną.

  • Eksportas sudaro 139,4 mln. eurų; Uzbekistanas yra 28-as pagal prekybos apimtis eksporto partneris.
  • Importas sudaro 14,1 mln. eurų; Uzbekistanas yra 59-as pagal prekybos apimtis importo partneris. Daugiausiai importuojama produkcija: varis ir jo dirbiniai (30%), aliuminis ir jo dirbiniai (26%), medvilnė (13%), vaisiai ir riešutai (11%), trąšos (5%).

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Uzbekistanas yra 55-as (investicijos siekia 0,89 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Uzbekistane 2020 m. buvo 1,21 mln. eurų (36-a vieta pagal apimtį).[1]

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[9] 2020[2] 2021[10] 2022[11]
Uzbekijos piliečių skaičius Lietuvoje 156 221 675 998
Metai 2016[9] 2019[2]
Lietuvos piliečių skaičius Uzbekistane 451 1

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąrašas nėra baigtinis

Pasiuntiniai Uzbekistanui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Uzbekistano ordinų kavalieriai lietuviai ir Lietuvos ordinų kavalieriai uzbekai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Uzbekistano prezidentas Islamas Karimovas 2002 m. rugsėjo 23 d. buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi.[12]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]