Lietuvos ir Norvegijos santykiai
Lietuvos ir Norvegijos santykiai | ||
Lietuva (mėlyna) ir Norvegija (raudona) pasaulio žemėlapyje | ||
Pagrindinės datos: | ||
• De jure pripažinimas iš Norvegijos pusės: 1921 m. rugsėjo 4 d. | ||
• Diplomatinių santykių užmezgimas: 1926 m. | ||
• Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. rugpjūčio 27 d. | ||
Prekybos apimtys (2020):[1] | ||
• Lietuva → Norvegija: 846,8 mln. eur. | ||
• Norvegija → Lietuva: 391,7 mln. eur. | ||
Turistų srautai: | ||
• Norvegija → Lietuva (2020): 8232[1] |
Lietuvos ir Norvegijos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos Respublikos ir Norvegijos. Oficialių santykių pradžia laikoma 1919 m. rugpjūčio 20 d., Norvegijai pripažinus Lietuvą de facto, tačiau pirmieji kontaktai siekia bent LDK laikus. Norvegija Lietuvą de jure pripažino 1921 m. rugsėjo 4 d., o diplomatiniai santykiai buvo užmegzti 1926 m. Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 24 d. Diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. rugpjūčio 27 d.
Abi valstybės yra JTO, NATO, Europos Tarybos, EBPO, kitų tarptautinių organizacijų narės. Šalys taip pat bendradarbiauja NB8 formatu.
Lietuva savo šalies ambasadą turi įsteigusi Osle (dabartinis ambasadorius – Jonas Mažeika), tuo tarpu Norvegija turi ambasadą Vilniuje (dabartinis ambasadorius – Ole Terje Horpestad). Kaune ir Klaipėdoje įkurtas Norvegijos garbės konsulatas, tuo tarpu Lietuvos garbės konsulatai įkurti Telemarke, Bergene, Trondheime, Kristiansande ir Stavangeryje. Osle reziduoja Kosta Rikos akredituoti užsienio diplomatai Lietuvai.
2022 m. Norvegijoje gyveno 48 564 Lietuvos piliečiai[2], veikia Norvegijos lietuvių bendruomenė. Tuo tarpu Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 148 Norvegijos piliečiai.[2]
Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste) grupė (dabartinis pirmininkas Giedrius Surplys).[3]
Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmieji kontaktai iki 1918 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
ATR laikais santykiai daugiausiai būdavo palaikomi per Švediją, kurios dalimi Norvegija buvo iki 1814 m.
Santykiai 1918-1940 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tik atkūrus nepriklausomybę šiaurinės šalys, įskaitant Norvegiją, buvo priskiriamos prie prioritetinių. 1919 m. Lietuvos Valstybės Tarybos pirmininkas Antanas Smetona lankėsi Kristianijoje su Lietuvos oficialiu atstovu Kopenhagoje Jurgiu Savickiu, o vizito tikslas buvo glaudesnių prekybos ir kultūrinių ryšių tarp Lietuvos ir Norvegijos užmezgimo galimybės.
Norvegija buvo viena Viena iš pirmųjų valstybių, pripažinusių Lietuvą de facto dar 1919 m. rugpjūčio 20 d. Žymus norvegų keliautojas ir būsimas Nobelio taikos premijos laureatas Fridtjofas Nansenas rėmė Lietuvos narystę Tautų Sąjungoje.[4]
1923 m. balandį Norvegijoje lankėsi lietuvių delegacija dėl prekybinių ryšių užmezgimo, o tų pačių metų gruodžio 21 d. Kristianijoje buvo pasirašyta pirmoji Norvegijos prekybos ir laivybos sutartis su Baltijos šalimis.
Kaune Tarpukariu nuo 1924 m. veikė Norvegijos garbės konsulatas. Garbės konsulato vieta 1924-1940 m. laikotarpiu keitėsi tris kartus. Taip pat 1925-1939 m. Klaipėdoje veikė Norvegijos garbės vicekonsulatas.
Norvegiją okupavus Vokietijai Lietuva atšaukė savo diplomatinį atstovą Norvegijoje, o konsulatai buvo subordinuoti pasiuntinybei Stokholme.
Santykiai Lietuvos okupacijos metais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Antrojo pasaulinio karo metu Norvegiją okupavus Nacių Vokietijai garbės konsulatų uždarymas pradėtas 1940 m. rugpjūčio 9 d., praėjus kelioms dienoms po Lietuvos įjungimo į SSRS. Marionetinė Vidkuno Kvislingo vyriausybė pripažino Lietuvos aneksiją. Tuo tarpu garbės konsulas Osle Hilmaras Marinius Hansenas net okupuotoje Norvegijoje palaikė ryšius su Lietuvos diplomatine tarnyba bei globojo lietuvių pabėgėlius.[5] 1944 m. į Norvegiją pasitraukė apie 500 Lietuvos pabėgėlių.
Atkūrusi nepriklausomybę nuo Nacių Vokietijos Norvegija sovietinės okupacijos de jure nepripažino.
Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1991 m. rugpjūčio 24 d. Norvegija pripažino atkūrusią nepriklausomybę Lietuvą de jure, o po trijų dienų atkurti valstybių diplomatiniai santykiai.
Po diplomatinių santykių atkūrimo tarp šalių pasirašyta šios dvišalės sutartys: sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos (1992 m.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl bevizinio važiavimo (1993 m.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl tarptautinių vežiojimų keliais (1993 m.), sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (1993 m.), Oro susisiekimo sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės (1993 m.), protokolas tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės dėl sutarčių, reguliuojančių dvišalius Lietuvos ir Norvegijos santykius (1994 m.), susitarimas dėl muitinės administracijų tarpusavio pagalbos (1995 m.), Sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės dėl operatyvaus informavimo apie branduolines avarijas ir pasikeitimo informacija apie branduolinius objektus (1995 m.), Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės susitarimo memorandumas dėl 2004–2009 metų Norvegijos finansinio mechanizmo, nustatyto pagal 2003m. spalio 14 d. Norvegijos Karalystės ir Europos Bendrijos susitarimą dėl 2004–2009 metų Norvegijos finansinio mechanizmo, įgyvendinimo (2005 m.), Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės susitarimo memorandumas dėl 2009–2014 metų Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimo (2011 m.), susitarimas dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos (2011 m.), susitarimas dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (2011 m.), susitarimo memorandumas dėl 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimo (2018 m.)[6]
Lietuvoje yra lankęsi Norvegijos karališkosios giminės atstovai ir ne kartą – premjerai, Norvegijoje – Lietuvos prezidentai ir premjerai. 2000 m. Norvegijoje lankėsi ir su karaliumi Haraldu V ir aukštais šalies pareigūnais susitiko Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, o 2011 ir 2013 m. – prezidentė Dalia Grybauskaitė. 1998 ir 2009 m. Lietuvoje lankėsi Norvegijos karalius Haraldas V, 2018 m. – princas Haakonas su žmona kronprincese Mette-Marit.
Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vilniaus universitete yra skandinavistikos specialybė, kurioje mokoma norvegų kalbos. Taip pat yra galimybė mokytis A1-B2 lygių norvegų kalbos Vytauto Didžiojo Universitete.[7] Vyksta akademinių mainų tarp Norvegijos ir Lietuvos universitetų. Norvegijoje gyvenantys lietuvių vaikai kai kuriose savivaldybėse gali būti mokomi lietuvių kalbos norvegiškose mokyklose.[8]
Į lietuvių kalbą yra išversta norvegiškos literatūros – Knuto Hamsuno, Henriko Ibseno (populiarus Peras Giuntas), Herbjørg Wassmo ir Pero Petersono knygos.
Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Norvegijos siekė 1,24 mlrd. eurų, o Norvegija buvo šešiolikta pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė.[1]
Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Norvegiją.
- Eksportas sudaro 846,8 mln. eurų; Norvegija yra 12-a didžiausia eksporto rinka.
- Importas sudaro 391,7 mlrd. eurų; Norvegija yra 20-a didžiausia importo rinka. Daugiausiai importuojama mineralinio kuro, ginklų ir šaudmenų, žuvų ir vėžiagyvių, laivų bei valčių, automobilių, elektros mašinų bei jų dalių.
Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Norvegija yra 11-a (investicijos siekia 638,06 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje dydis Norvegijoje yra kuklesnis – 28-as pagal dydį (investicijos siekia 5,97 mln. eurų).[1]
2014 m. Osle atidaryti Lietuvos–Norvegijos verslo rūmai.
Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Metai | 2016[9] | 2020[10] | 2021[11] | 2022[2] |
---|---|---|---|---|
Norvegijos piliečių skaičius Lietuvoje | 121 | 140 | 126 | 148 |
Metai | 2015[9] | 2019[10] | 2021[11] | 2022[2] |
---|---|---|---|---|
Lietuvos piliečių skaičius Norvegijoje | 35 770 | 45 415 | 47 304 | 48 564 |
Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tarpukariu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Johan H. Wollebaek – nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1927 m. lapkričio 28 d., rezidavęs Stokholme;
- Johan Fredrik Winter Jakhelin – nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1932 m. birželio 15 d., rezidavęs Helsinkyje;
- Johan Wilhelm Michelet – nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1936 m. gegužės 20 d. iki pasiuntinybės likvidavimo, rezidavęs Helsinkyje.
Nuo 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sąrašas nėra baigtinis
- Per Gullik Stavnum, 1991–1996 m., pirmasis Norvegijos ambasadorius Lietuvai po diplomatinių santykių atkūrimo
- Jon Atle Gaarder – ambasadorius 1999-2001 m.
- Steinar Gil – ambasadorius nuo 2006 m.
- Ole Terje Horpestad – ambasadorius nuo 2020 m.
Pasiuntiniai Norvegijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tarpukariu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tarpukariu Lietuvą Norvegijoje atstovavo garbės konsulai.
- Martynas Yčas – garbės konsulas nuo 1922 m. balandžio 7 d.
- Jonas Šimkus – garbės konsulas nuo 1926 m. vasario 4 d. iki atstovybės likvidavimo 1940 m.
Nuo 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Dalius Čekuolis, 1991 m. ėjęs laikinojo reikalų patikėtinio pareigas, 1992-1994 m. – pirmasis Lietuvos ambasadorius
- Kornelija Jurgaitienė, 1994-1996 m. ėjusi Lietuvos ambasados Norvegijos Karalystėje laikinosios reikalų patikėtinės pareigas, 1996-2001 m. – nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Norvegijos Karalystėje
- Česlovas Vytautas Stankevičius, 2001-2005 m. – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Norvegijos Karalystėje
- Alfonsas Eidintas, 2006-2009 m. – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Norvegijos Karalystėje
- Andrius Namavičius, 2010-2014 m. – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Norvegijos Karalystėje
- Izolda Bričkovskienė, 2014-2017 m. – nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Norvegijos Karalystėje
- Jonas Paslauskas, nuo 2017 m. einantis ambasadoriaus Norvegijoje pareigas
Lietuviškų ordinų kavalieriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Už nuopelnus Lietuvai iki 2021 m. įteikti 94 apdovanojimai 91 Norvegijos piliečiui.[12] Tai didžiausias skaičius tarp Šiaurės Europos šalių.
- Terje Aalia (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
- Bente Angell-Hansen (1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
- Johnny Asp (1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
- Siri Austeng (2000 m. vasario 11 d., LDK Gedimino ordino medalis)
- Harriet Elisabeth Berg (1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
- Bernhard Berg-Jensen (1998 m. birželio 30 d., LDK Gedimino ordino medalis)
- Anne Sofie Bjelland (1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- Sven J. Bjerkem (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
- Ronny Harald Blomvik (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
- Leon Bodd (1992 m. sausio 9 d. – Sausio 13-osios atminimo medalis, 1994 m. liepos 1 d. – LDK Gedimino ordino Karin-inko kryžius)
- Maisen Bonnevie (1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- Oystein Braathen (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius)
- Knut Brakstad (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius)
- Helge Steinar Dyrnes (2005 m. sausio 13 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
- Rolf Odd Fiskerstrand (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžius)
- Anders Flagen (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius)
- Lars Petter Forberg (1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino ordino Didysis kryžius)
- Sven Gj. Gjeruldsen (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius)
- Erik Glenne (1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino ordinas Komandoro didysis kryžius)
- Ingvald Asmund Godal (1996 m. sausio 9 d. – Sausio 13-osios atminimo medalis, 2012 m. vasario 7 d. – Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius)
- Nils Petter Granholt (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro didysis kryžius)
- Age Bernhard Grutle (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Didysis kryžius)
- Bjorn T. Grydeland (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Didysis kryžius)
- Jorn Gutterod (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
- Ivar Haagaas (2003 m. vasario 3 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medalis)
- Norvergijos kronprincas Haakonas (2011 m. kovo 23 d., Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius)
- Magne Hagen (1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino ordino Didysis kryžius)
- Steinar Hagen ((2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius)
- Ellen Gjerpe Hansen (2000 m. vasario 11 d., LDK Gedimino ordino medalis)
- Laurin Ingvart Hansen (2006 m. sausio 10 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medalis)
- Norvegijos karalius Haraldas V (1998 m. rugsėjo 2 d. – Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius, 2011 m. kovo 23 d. – Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine)
- Lise Harlem (1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
- Trond Kjetil Hasund (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžius)
- Arne Haug (1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino or-dino Karininko kryžius)
- Ingvard Havnen (1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- Viebke Heinrich (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžius)
- Brynjulv Hernes (1999 m. birželio 30 d., LDK Gedimino ordino medalis)
- Tone Gro Hugin (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius)
- John Erik Hynaas (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro didysis kryžius)
- Vibeke Rysst Jensen (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
- Odd Roar Kaspersen (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
- Aina R. Knudsen (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
- Gisle Kogstad (1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
- Benedicte Tresselt Koren (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai", Karininko kryžius)
- Trond Kotte (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro didysis kryžius)
- Lars Chriastian Krog (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro didysis kryžius)
- Nils Tommy Lefsaker (1996 m. vasario 9 d. LDK Gedimino ordino medalis)
- Norvergijos kronprincesė Mette-Marit (2011 m. kovo 23 d., Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius)
- Lars Myraune (2001 m. lapkričio 22 d., LDK Gedimino or-dino Riterio kryžius)
- Terje Theodor Nervik (2011 m. vasario 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius)
- Derek Strom Normann (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius)
- Anne Nouri (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius)
- Edrund Olaisen (2009 m. vasario 4 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medalis)
- Geirmund Oltedal (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
- Arne Omholt (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Didysis kryžius)
- Oddbjorn Oygard (2000 m. vasario 11 d., LDK Gedimino ordino medalis)
- Anders F. Paulsen (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
- Jan Petersen (2004 m. birželio 25 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
- Christopher Fougner Prebensen (2005 m. birželio 22 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
- Bjorn Risvik (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
- Mona Rokke (2000 m. vasario 11 d., LDK Gedimino ordino medalis)
- Johan Rorvik (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
- Jan Borre Rydningen (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžius)
- Tor Arnt Sandli (1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino or-dino Komandoro didysis kryžius)
- John Henrik Schreiner (1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
- Ingrid Schulerud (1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
- Espen Selvik (2008 m. vasario 5 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžius)
- Odd Andreas Sobstad (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
- Lodve Solholm (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro didysis kryžius)
- Karalienė Sonja (1998 m. rugsėjo 2 d., Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius)
- Fabian Stang (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius)
- Per Gullik Stavnum (1996 m. lapkričio 18 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
- Hans Wilhelm Steinfeld (1992 m. sausio 9 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- Jens Stoltenberg (2019 m. vasario 14 d., Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius)
- Thorvald Stoltenberg (1992 m. sausio 9 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- Anne Strand (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
- Cecilie Stray (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
- Christian Syse (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro didysis kryžius)
- Erik Tellmann (1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino ordino Didysis kryžius)
- Ove Thorsheim (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro didysis kryžius)
- Bjorn Tommerdal (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius)
- Berit Tversland (1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino or-dino Komandoro kryžius)
- Leif Arne Ulland (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Didysis kryžius)
- Synnove Ulleland (Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžius)
- Odd Arild Ura (2003 m. vasario 3 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medalis)
- Randi Vesseltun (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro didysis kryžius)
- Ole Jacob Vickman (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžius)
- Eva Vincent (1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- Knut Vollebaek (1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino or-dino Didysis kryžius
- Bjarne Arentz Waaler (1999 m. birželio 30 d., LDK Gedimino ordino medalis)
- Geir Zimmermann (2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžius)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Norvegija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2021-11-27. Nuoroda tikrinta 2021-11-22.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste) grupė (lrs.lt)
- ↑ „Lietuvos ir Norvegijos diplomatiniai santykiai“. Lietuvos Respublikos Ambasada Norvegijos Karalystėje. Nuoroda tikrinta 2021-11-28.
{{cite web}}
: Cite has empty unknown parameter:|1=
(pagalba) - ↑ [https://www.15min.lt/media-pasakojimai/lietuvos-norvegijos-santykiu-simtmetis-nuo-a-smetonos-iki-pabegelius-gelbejusio-konsulo-1360 Lietuvos-Norvegijos santykių šimtmetis: nuo A.Smetonos iki pabėgėlius gelbėjusio konsulo | Multimedijos pasakojimas | 15min.lt
- ↑ Norvegija | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2021-11-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ [ http://uki.vdu.lt/norvegu-kalba/ Norvegų kalba | VDU Užsienio kalbų institutas]
- ↑ [ http://www.norvegija.org/mokslas-norvegijoje/lietuviu-kalba Norvegija.org » Lietuvių kalbos mokymas]
- ↑ 9,0 9,1 Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ 10,0 10,1 Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ 11,0 11,1 Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Apdovanotų asmenų duomenų bazė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija Archyvuota kopija 2020-10-15 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Norvegija | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2021-11-27 iš Wayback Machine projekto.
- Norvegija | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2021-11-27 iš Wayback Machine projekto.
- Norvegijos santykiai su Lietuva - Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)