Bahreino ir Lietuvos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Flag of Bahrain.svg
Bahreino ir Lietuvos santykiai
Flag of Lithuania.svg
 Pagrindinės datos:
 • Nepriklausomybės pripažinimas iš Bahreino pusės: 1991 m. rugsėjo 15 d.
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1995 m. liepos 3 d.
 Prekybos apimtys (2018):[1]
 • Lietuva → Bahreinas: 6,23 mln. eur.
 • Bahreinas → Lietuva: 137,9 tūkst. eur.

Bahreino ir Lietuvos santykiai — dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Bahreino ir Lietuvos.

Bahreinas Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 15 d., o diplomatiniai santykiai užmegzti 1995 m. liepos 3 d.

Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės. Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Bahreinui - nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Prancūzijoje. Santykiai vystomi ir daugiašaliu formatu – Lietuva yra akreditavusi savo ambasadorių Arabų Šalių Lygai, kurios narys yra Bahreinas.

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno du Bahreino piliečiai, o Bahreine – 21 Lietuvos pilietis.[2]

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji kontaktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bahreinas nepriklausomybę paskelbė 1971 m. Yra žinių, kad iki de jure Lietuvos pripažinimo Bahreinas palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis.[3]

Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bahreinas Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 15 d., o diplomatiniai santykiai užmegzti 1995 m. liepos 3 d.

Yra įvykę keli susitikimai tarp šalių ministrų.

2010 m. birželio 6-8 dienomis Stambule (Turkija) vykstančiame trečiajame Konferencijos dėl bendravimo ir pasitikėjimo stiprinimo priemonių Azijoje šalių dalyvių vadovų susitikime dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, kur susitiko su Bahreino užsienio reikalų ministrais.[4]

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius 2013 m. birželio 30 dieną dalyvavo 23-ajame Europos Sąjungos ir Persijos įlankos valstybių bendradarbiavimo tarybos užsienio reikalų ministrų susitikime, vykusiame Bahreino sostinėje Menamoje. Vizito metu įvyko Lino Linkevičiaus dvišaliai susitikimai su Bahreino užsienio reikalų ministru Khalidu bin Ahmedu bin Mohamedu Al Khalifa[5] ir Bahreino pramonės ir prekybos ministru Hasanu Fachru.[6]

2014 m. rugsėjo 25 d. Niujorke (JAV) Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susitiko su Bahreino užsienio reikalų ministru šeichu Khalidu Bin Ahmedu Bin Mohamedu Al Khalifu, kviesdamas stiprinti dvišalį politinį ir ekonominį bendradarbiavimą bei diplomatinį atstovavimą (tuo metu nė viena šalių nebuvo akreditavusi viena kitai savo atstovo), prekybos plėtros galimybes.[7]

Valstybės akreditavo ambasadorius viena kitai santykinai neseniai - Lietuva tai padarė 2019 m., Bahreinas - 2020 m.

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2010 m. spalio 15 d. Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje surengtas seminaras „Persijos įlankos arabiškos šalys: daugialypė sociokultūrinė terpė“, kurio metu susirinkusiems verslininkams, keliautojams ir studentams pasakota apie Arabiškas Persijos įlankos šalis, tarp jų – Bahreiną.[8]

Lietuvos ir Bahreino moterų futbolo rinktinės yra sužaidusios vienerias varžybas (2017 m.), kurias rezultatu 2:0 laimėjo lietuvės.

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Bahreino siekė 6,37 mln. eurų.[1]

Prekybos balanse dominuoja eksportas iš Lietuvos į Bahreiną.

  • Eksportas sudaro 6,23 mln. eur.
  • Importas sudaro 137,9 tūkst. eurų.
Metai 2016 2017 2018
Eksportas į Bahreiną (tūkst. eur.) 412,1 398,5 6231,5
Importas iš Bahreino (tūkst. eur.) 680,7 678,8 137,9

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[9] 2020[10] 2021[11] 2022[2]
Bahreino piliečių skaičius Lietuvoje 1 2 2 2

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Bahreinui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas“. Lietuvos statistika. Nuoroda tikrinta 2022 m. liepos 7 d. 
  2. 2,0 2,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  3. Kraujelis, R, 199 psl.
  4. Užsienio reikalų ministras Stambule pabrėžė regioninio bendradarbiavimo reikšmę ESBO ir Azijos regione (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  5. UR ministras su Persijos įlankos šalių atstovais aptars bendradarbiavimo perspektyvas ir padėtį Artimųjų Rytų regione (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  6. Lietuva spartina bendradarbiavimą su Persijos įlankos valstybėmis (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  7. L. Linkevičius Niujorke su Maroko, Jemeno ir Bahreino diplomatijos vadovais aptarė dvišalio bendradarbiavimo stiprinimą (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  8. URM surengtas seminaras, skirtas besidomintiems Persijos įlankos šalimis (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  9. Migracijos metraštis 2016 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  10. Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  11. Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  12. G.Nausėda priėmė Kuveito, Bahreino ir Juodkalnijos ambasadorių skiriamuosius raštus (15min.lt)

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]