Kirgizijos ir Lietuvos santykiai

Pridėti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 Kirgizijos ir Lietuvos santykiai
 Pagrindinės datos:
 • De jure pripažinimas iš Kirgizijos pusės: 1991 m. rugpjūčio 30 d.
 • Kirgizijos nepriklausomybė: 1991 m. rugpjūčio 31 d.
 • De jure pripažinimas iš Lietuvos pusės: 1991 m. gruodžio 20 d.
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1992 m. liepos 3 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Kirgizija: 32,9 mln. eur.
 • Kirgizija → Lietuva: 40,6 mln. eur.

Kirgizijos ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Kirgizijos ir Lietuvos.

Kirgizija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 30 d., dar pati būdama TSRS sudėtyje, o 1991 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba–Atkuriamasis Seimas priėmė nutarimą, kuriuo pripažįstama Kirgizijos nepriklausomybė. Diplomatiniai santykiai tarp šalių užmegzti 1992 m. liepos 3 d.

Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės.

Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Kazachstane, o Kirgizijai – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Baltarusijoje. Vilniuje veikia Kirgizijos garbės konsulatas. Nuo 2009 m. Lietuvos gynybos atašė Kazachstane yra akredituojamas ir Kirgizijoje. Kirgizija nėra paskyrusi savo karinio atstovo Lietuvai.[2]

Lietuvoje 2023 m. pradžioje gyveno 1960 Kirgizijos piliečių[3], Kirgizijoje 2018 m. — 18 Lietuvos piliečių.[4]

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji kontaktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVIII a. Kirgizijos žemės įėjo į Kokando chanato sudėtį, o 1864 m. pradėtos prijunginėti prie Rusijos imperijos, į kurią jau buvo įjungta Lietuva. Nepaisant aktyvaus kirgizų priešinimosi, visos Kirgizijos žemės galutinai prijungtos 1876 metais.

Santykiai 1918–1940 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nepraėjus nė dvejiems metams po spalio revoliucijos Rusijoje, Kirgizijoje buvo suformuota sovietinė vyriausybė, tačiau Tarybų Rusijos sudėtyje. Kirgizijos TSR, kaip atskira sąjunginė respublika, suformuota buvo tik 1936 m. gruodžio 5 d. Nėra žinių apie ryšius tarp Lietuvos ir Kirgizijos tarpukariu.

Santykiai Lietuvos okupacijos metais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antanas Poška Ošo mieste, XX a. šeštasis dešimtmetis.

Stalino valdymo laikotarpiu Kalinine ir Naryme (Kirgizijos TSR) veikė Podgorlago lagerių grupė, į kuriuos tremti Lietuvos gyventojai.

Tarp 1949 ir 1958 m. Oše esančiame kraštotyros muziejuje dirbo Antanas Poška. Dar kartą Kirgiziją Poška aplankė 1976 m. Aukšti Kirgizijos kalnai traukdavo lietuvių alpinistus, nors nėra žinių, kad Kirgizijos ar Pamyro kalnuose būtų viršūnių su oficialiais lietuviškais pavadinimais.[5]

1989 m. Kirgizijos TSR gyveno 493 lietuviai,[6] o Lietuvos TSR – 118 kirgizų.[7]

Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kirgizija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 30 d., savo pačios nepriklausomybės paskelbimo išvakarėse. Lietuva Kirgiziją pripažino 1991 m. gruodžio 20 d., o dvišaliai santykiai užmegzti 1992 m. liepos 3 d.

1995 m. sausio 9 d. Lietuvoje lankėsi Kirgizijos užsienio reikalų ministerijos NVS ir Rytų Europos šalių valdybos viršininko pavaduotoja L. Imanalijeva.[8]

2008 m. gegužės 14-15 dienomis Kirgizijoje su oficialiu vizitu lankėsi Kirgizijoje, kur susitiko su Kirgizijos prezidentu Kurmanbeku Bakijevu, ministru pirmininku Igoriu Čiudinovu ir parlamento pirmininku Adahanu Madumarovu, o Biškeke surengti verslo forumai.[9]

2009 m. spalio 8 d. Lietuvoje ketvirtą kartą lankėsi Kirgizijos Respublikos delegacija, vadovaujama žemės ūkio, vandens ūkio ir perdirbimo pramonės ministro Aidaralijev Iskender Rysbekovič, kur susitiko su Lietuvos žemės ūkio viceministru Mindaugu Kuklieriumi.[10]

2015 m. balandžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme lankėsi Kirgizijos Respublikos Vidaus reikalų ministro pavaduotojo Kalybeko Ažibekovičiaus vadovaujama delegacija. Susitikime dalyvavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Jonas Prapiestis, Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė, teisėjai Rima Ažubalytė ir Aurelijus Gutauskas.[11]

Tarp šalių pasirašytos sutartys: susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos (2008 m.), sutartis dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (2008 m.), susitarimas dėl vizų režimo panaikinimo diplomatinių pasų turėtojams (2018 m.), susitarimas dėl ekonominio bendradarbiavimo (2018 m.)[12]

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių kalba paskelbta kirgizų liaudies pasakų, Čingizo Aitmatovo, Šukurbeko Beišenalijevo, Tugelbajaus Sydykbekovo, Alio Tokombajevo kūrinių vertimų. Į kirgizų kalbą išversta lietuvių poetų kūrybos rinkinys, Petro Cvirkos, Eduardo Mieželaičio, Vinco Mykolaičio-Putino, Vlado Mozūriūno, Salonėjos Nėries, Antano Venclovos ir kitų rašytojų kūrinių.[13]

Vytauto Didžiojo Universitete Užsienio kalbų institute yra galimybė mokytis kirgizų kalbos.[14]

2014 m. lapkričio 15-21 d. Baltijos agroverslo instituto kvietimu Lietuvoje lankėsi septyni veterinarijos specialistai iš Afganistano, Pakistano, Tadžikistano ir Kirgizijos.[15]

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Kirgizijos siekė 73,5 mln. eurų, o Kirgizija buvo 49-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[1]

Prekybos balanse vyrauja importas iš Kirgizijos į Lietuvą.

  • Eksportas sudaro 32,9 mln. eurų; Kirgizija yra 54-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
  • Importas sudaro 40,6 mln. eurų; Kirgizija yra 39-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojamos prekės: perlai, brangakmeniai, pusbrangiai akmenys, taurieji metalai, jų dirbiniai (76%); rūdos, šlakai, pelenai (22%); kiti netaurieji metalai (2%).

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Kirgizija yra 59-a (investicijos siekia 0,29 mln. eurų). Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Kirgizijoje 2020 m. nebuvo nurodytas.[1]

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[16] 2020[4] 2021[17] 2022[18] 2023[3]
Kirgizijos piliečių skaičius Lietuvoje 54 105 349 723 1960

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Kirgizijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 „Kirgizija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2022-03-02. Nuoroda tikrinta 2022-04-25. {{cite web}}: Cite has empty unknown parameter: |4= (pagalba)
  2. ↑ Bendradarbiavimas su valstybėmis partnerėmis, ne NATO ir ne ES valstybėmis (Lietuvos Respublikos Krašto Apsaugos Ministerija. Nuoroda tikrinta 2022-04-25) Archyvuota kopija 2020-02-11 iš Wayback Machine projekto.
  3. ↑ 3,0 3,1 Migracijos metraštis 2022, Migracijos departamentas prie VRM
  4. ↑ 4,0 4,1 Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  5. ↑ Gabalėliai Lietuvos. Lietuviškos vietos ir paveldas užsienyje. Kirgizija
  6. ↑ Всесоюзная перепись населения 1989 года. Национальный состав населения по республикам СССР (Киргизская ССР)
  7. ↑ Всесоюзная перепись населения 1989 года. Национальный состав населения по республикам СССР (Литовская ССР)
  8. ↑ Užsienio valstybių pirmieji atstovai ir aukščiausiųjų asmenų bei aukščiausiųjų pareigūnų pirmieji vizitai į atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę (Lietuvos Respublikos Seimas)
  9. ↑ LR ministras pirmininkas G. Kirkilas lankėsi su oficialiais vizitais Kazachstane ir Kirgizijoje (Lietuvos Respublikos ambasada Kazachstane)[neveikianti nuoroda]
  10. ↑ Kirgizai siekia perimti Lietuvos patirtį (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija)[neveikianti nuoroda]
  11. ↑ Kirgizijos delegacija Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)[neveikianti nuoroda]
  12. ↑ Kirgizija | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-02 iš Wayback Machine projekto.
  13. ↑ Kirgizijos literatūra – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
  14. ↑ Kirgizų kalba (Vytauto Didžiojo Universiteto Užsienio kalbų institutas)
  15. ↑ Baltijos agroverslo institute lankėsi Afganistano, Pakistano, Kirgizijos ir Tadžikistano veterinarijos specialistai (BNS Spaudos centras)
  16. ↑ Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  17. ↑ Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  18. ↑ Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ž • A • R
Lietuva Lietuvos užsienio politika
Afrika
Alžyras – Angola – Bisau Gvinėja – Beninas – Botsvana – Burkina Fasas – Burundis – CAR – Čadas – Dramblio Kaulo Krantas – Džibutis – Egiptas – Eritrėja – Esvatinis – Etiopija – Gabonas – Gambija – Gana – Gvinėja – Jordanija – Kamerūnas – Kenija – Komorai – Kongo DR – Kongas – Lesotas – Libanas – Liberija – Libija – Madagaskaras – Malavis – Malis – Marokas – Mauricijus – Mauritanija – Mozambikas – Namibija – Nigerija – Nigeris – PAR – Pietų Sudanas – Pusiaujo Gvinėja – Ruanda – San Tomė ir Prinsipė – Seišeliai – Senegalas – Siera Leone – Somalis – Sudanas – Tanzanija – Togas – Tunisas – Uganda – Zambija – Zimbabvė – Žaliasis Kyšulys
Lietuvos herbas
Amerika
Azija
Europa
Okeanija
Tarptautinės sąjungos
Kita
Istorinės šalys
Diplomatinės misijos
Lietuvos užsienio reikalų ministerija
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kirgizijos_ir_Lietuvos_santykiai&oldid=7191855"