Lietuvos ir Sakartvelo santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Flag of Lithuania.svg
LietuvosGruzijos santykiai
Flag of Georgia.svg
Georgia Lithuania Locator.png

Lietuva (oranžinė) ir Sakartvelas (žalia) pasaulio žemėlapyje
 Pagrindinės datos:
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: apie 1919 m.
 De jure pripažinimas iš Gruzijos pusės: 1991 m. rugpjūčio 27 d.
 De jure pripažinimas iš Lietuvos pusės: Tarp 1991 ir 1992 m.
 • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1994 m. rugsėjo 16 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Sakartvelas: 33 mln. eur.
 • Sakartvelas →Lietuva: 30,6 mln. eur.
2015 m. gegužės 26 d.; Vilniaus Gedimino aikštėje švenčiama Gruzijos Nepriklausomybės diena

Lietuvos ir Sakartvelo santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Sakartvelo (Gruzijos) ir Lietuvos.

Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 27 d., dar pati būdama TSRS sudėtyje. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1994 m. rugsėjo 16 d.

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 703 Sakartvelo piliečių, Sakartvele — 514 Lietuvos piliečių.[2] Vilniuje veikia Sakartvelo ambasada ir garbės konsulatas, dar vienas garbės konsulatas įsteigtas Ramučiuose (Kauno raj.). Seime įsteigta Tarpparlamentinių ryšių su Gruzija grupė (dabartinis pirmininkas Raimundas Lopata (LRLS))[3].

Tbilisyje veikia Lietuvos ambasada, garbės konsulatai Tbilisyje ir Batumyje (Adžarijos Autonominei Respublikai, Gurijos, Imeretijos ir Megrelijos-Aukštutinės Svanetijos kraštams).

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Santykiai iki 1940 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atminimo lenta prie buv. Lietuvos atstovybės pastato Tbilisyje

Iki XV a. pab. egzistavo Gruzijos karalystė. Rusijos caro Pavelo I valdymo metais Sakartvelas buvo inkorporuotos į Rusijos imperiją (Gruzijos teritorijos buvo okupuotos 1801 m.)

Lietuvoje 1907–1908 m. gyveno būsimasis Gruzijos bažnyčios patriarchas tuometis vyskupas Kirionas, kuris buvo į Pažaislio vienuolyną (performuotą į stačiatikų vienuolyną po nepavykusio sukilimo) ištremtas už anticarinę veiklą.

Po Pirmojo pasaulinio karo Užkaukazėje atsidūrė nemažai Rusijos karių lietuvių. Pagalbą jiems grįžtant į tėvynę ėmė organizuoti Kaukazo lietuvių komitetas. Komiteto pirmininkas, vienos Tbilisio gimnazijų mokytojas Pranas Dailidė 1918 m. liepą Lietuvoje susitiko su Lietuvos Tarybos prezidiumo pirmininku Antanu Smetona ir 1918 m. rugpjūčio 30 d. buvo akredituotas Lietuvos pasiuntiniu Gruzijoje. Atstovybės Tbilisyje patarėjas buvo Petras Vileišis, tuomet vadovavęs Juodosios jūros geležinkelio tiesimui. Lietuvos ir Gruzijos diplomatiniai santykiai nutrūko 1921 metais, kai Sovietų Rusija paskelbė Gruzijos Sovietų Respubliką.

Santykiai Lietuvos okupacijos metais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvai tapus tarybine respublika suintensyvėjo migracija tarp Gruzijos TSR ir Lietuvos TSR.

1989 m. įkurta Lietuvos gruzinų kultūros draugija „Iberija“, vienijusi kiek daugiau nei 30 tautiečių.[4]

Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sakartvelo ambasada Vilniuje (2012 m.)
Gruzijos prezidentas Giorgis Margvelašvilis susitinka su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite, 2013 m. lapkritis.

Šalys viena kitos nepriklausomybę pripažino 1991 m. ir diplomatinius santykius atkūrė 1994 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos santykiai su Sakartvelu suintensyvėjo po Rožių revoliucijos į valdžią Gruzijoje atėjus provakarietiškai nusiteikusiam Michailui Saakašviliui. Šis 2006, 2008 ir 2009 metais lankėsi Lietuvoje, kur susitiko su valstybės vadovais. 2007 m. Gruzijoje lankėsi Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. 2008 m. rugpjūtį Valdas Adamkus aktyviai dalyvavo sprendžiant Sakartvelo ir Rusijos karinį konfliktą; Lietuva Sakartvelui buvo skyrusi apie 1 mln. eurų paramos karo pasekmėms šalinti. 2017 ir 2018 metais Lietuvoje lankėsi Giorgis Margvelašvilis, 2019 metais – Salomė Zurabišvili. Tuo tarpu 2018 m. Sakartvele lankėsi Dalia Grybauskaitė, 2021 m. – Gitanas Nausėda.

Vilniaus Žvėryno mikrorajone 2015 m. atidarytas Tbilisio skveras, įamžinantis draugiškus lietuvių ir gruzinų tautų santykius bei simbolizuojantis abiejų šalių ir jų sostinių draugystę.[5] 2009 m. birželio 23 d. Tbilisyje atidengtas Vilniaus skveras, kaip kartvelų padėka Lietuvos vadovybės principinei pozicijai Gruzijos-Rusijos karo metu.

2018 m. rugpjūtį Lietuva į nepageidaujamų asmenų sąrašą (taip vadinamąjį Otchozorijos ir Archilo Tatunašvilio sąrašą) įtraukė asmenis, prisidėjusius prie žmogaus teisių pažeidimų okupuotose teritorijose, Abchazijoje ir Pietų Osetija.[6]

2020 m. gruodį Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kvietė NATO glaudžiau bendradarbiauti su Gruzija ir Ukraina ir palaikyti atvirų durų' politiką.[7]

Abi šalys yra Jungtinių Tautų, Europos Tarybos, kitų tarptautinių organizacijų narės. Lietuva pripažįsta Pietų Osetiją ir Abchaziją Gruzijos dalimi. Lietuva yra atsisakiusi užmegzti santykius su Tuvalu, mat ši buvo pripažinusi Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybes. Tačiau Tuvalu valdžiai atšaukus sprendimą pripažinti nuo Gruzijos atsiskyrusių teritorijų nepriklausomybes, buvo pradėta svarstyti dėl diplomatinių santykių užmezgimo.[8]

2021 m. vasario 25 d., Gruzijoje suėmus Niką Melią, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kartu su Estijos ir Latvijos kolegomis išreiškė didelį susirūpinimą dėl Gruzijoje besiklostančios politinės situacijos ir kvietė „visas politines jėgas susilaikyti nuo ekscesų, deeskaluoti situaciją ir siekti konstruktyvaus sprendimo“".[9] Šiuo klausimu išvykęs Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis už Niko Melios sulaikymą Sakartvelo valdžiai pagrasino sankcijomis, dėl ko susilaukė griežtos kritikos Lietuvoje.[10]Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasisiūlė būti tarpininku sprendžiant šią situaciją.[11]

Švietimo, mokslo, sporto ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos žurnalistų delegacija lankosi Gruzijos TSR (1934 m.)

1908 m. Antanas Vienuolis remdamasis gruzinų istorijos, tautosakos motyvais sukūrė legendą „Amžinasis smuikininkas“. Apie gruzinų gyvenimą kūrinių yra parašęs Petras Cvirka, J. Paukštelis. Lietuvių kalba išleista gruzinų liaudies pasakų rinkinys (1956 m.), Š. Rustaveli poema „Karžygys tigro kailiu“ (1971 m.), Mosės Choneli epas „Amiranas Daredžaniani“ (1970 m.), I. Abašidzės, C. Berulavos, S. Č. Leonidzės, T. Tabidzės eilėraščių rinkinių, A. Beliašvili, G. Cereteli, I. Čavčavadzės, Otaro Čiladzės, Nodaro Dumbadzės, M. Džavachišvili, Konstantino Gamsachurdijos, O. Joseliani, Aleksandrės Kazbegi, L. Kiačeli, G. Leonidzės, L. Mrelašvili, A. Sulakauri, G. Šatberašvili ir kitų rašytojų prozos knygų. Į gruzinų kalbą išversta Kristijono Donelaičio „Metai“, lietuvių poetų eilėraščių rinkinys, Antano Vienuolio, Petro Cvirkos, A. Bieliausko, H. Korsakienės, A. Liobytės, Justino Marcinkevičiaus, Eduardo Mieželaičio, Kazio Sajos ir kitų lietuvių rašytojų knygų.[12]

Vyksta mainai tarp Lietuvos ir Gruzijos aukštųjų mokyklų. VDU Užsienio kalbų institute galima mokytis gruzinų kalbos. 2015 m. Trakuose įkurta Gruzijos kultūros asociacija „Kachetija“.

Lietuvos ir Gruzijos vyrų futbolo rinktinės iki 2021 m. gruodžio yra tarpusavyje sužaidusios 8 rungtynes. Vienos iš jų, žaistos 1990 m. gegužės 27 d., buvo pirmosios Lietuvai po nepriklausomybės atkūrimo (sužaista lygiosiomis).

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prekybos apyvarta siekia 63,6 mln. eurų (50-as pagal dydį prekybos partneris). Vyrauja eksportas (33 mln., 53-a eksporto partnerė). Tuo tarpu iš Lietuvos importuojama prekių už 30,6 mln. eur. (47-a vieta). 2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Gruzijos siekė 63,6 mln. eurų, o Sakartvelas buvo 50-as pagal dydį Lietuvos prekybos partneris.[1]

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Gruziją.

  • Eksportas sudaro 33 mln. eurų; Sakartvelas yra 53-as pagal dydį eksporto partneris.
  • Importas sudaro 30,6 mln. eurų; Sakartvelas yra 47-as pagal dydį importo partneris. Daugiausiai importuojama nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, perlų, brangakmenių, tauriųjų metalų, trąšų, vaisių, riešutų bei produktų iš daržovių, vaisių ir riešutų.

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Sakartvelas yra 39-as (investicijos siekia 8,22 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių Lietuvos investicijų užsienyje dydis Sakartvele 2020 m. buvo 4,74 mln. eurų (30-a vieta pagal apimtį).[1]

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[13] 2020[14] 2021[15] 2022[2]
Sakartvelo piliečių skaičius Lietuvoje 426 471 650 703
Lietuvos piliečių skaičius Sakartvele 76 (2015) 96 288 514

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Gruzijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos ordinų kavalieriai Gruzijos piliečiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Septyniems Gruzijos piliečiams už nuopelnus yra įteikti Lietuvos valstybiniai apdovanojimai.[17] Žemiau pateikiamas apdovanotųjų sąrašas:

Gruzijos ordinų kavalieriai Lietuvos piliečiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bent penki Lietuvos piliečiai yra apdovanoti Sakartvelo valstybiniais apdovanojimais:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 „Sakartvelas (Gruzija)“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Nuoroda tikrinta 2022-01-07. 
  2. 2,0 2,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  3. Tarpparlamentinių ryšių su Sakartvelu grupė (lrs.lt)
  4. TMDE
  5. Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Gruzinai
  6. „Lietuvos URM siūlo taikyti ribojančias priemones asmenims, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus okupuotose Sakartvelo teritorijose“. 2018 m. rugpjūčio 2 d. Nuoroda tikrinta 2022 m. sausio 7 d. 
  7. „Lithuania calls on NATO to keep doors open for Georgia, Ukraine“. LRT. 2020 m. gruodžio 3 d. Suarchyvuotas originalas 18 January 2021. Nuoroda tikrinta 18 March 2021. 
  8. Lietuva bendraus su tolimosiomis Tuvalu salomis
  9. „Joint Statement of the Ministers of Foreign Affairs of the Baltic States concerning political situation in Georgia“. Lietuvos Respublikos ambasada Sakartvele. 2021 m. vasario 25 d. Nuoroda tikrinta 2021 m. kovo 17 d. 
  10. „Išvykęs į misiją Sakartvele Pavilionis vietoje taikymo sukėlė skandalą“. delfi.lt. 2021 m. vasario 26 d. Nuoroda tikrinta 2022 m. sausio 7 d. 
  11. „Lithuania ready to mediate in Georgia crisis – president“. LRT. 2021 m. vasario 26 d. Suarchyvuotas originalas 2021 m. kovo 1 d. Nuoroda tikrinta 2021 m. kovo 18 d. 
  12. Sakartvelo literatūra (VLE)
  13. Migracijos metraštis 2016 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  14. Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  15. Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  16. [1] (Ambasados Gruzijoje inf.)
  17. Apdovanotų asmenų duomenų bazė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
Commons-logo.svg

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]