Lietuvos ir Žaliojo Kyšulio santykiai
 |
Lietuvos ir Žaliojo Kyšulio santykiai |  |
| Pagrindinės datos: | ||
| • De jure pripažinimas iš Žaliojo Kyšulio pusės: 1991 m. rugsėjo 9 d. | ||
| • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1992 m. gegužės 28 d. | ||
| Prekybos apimtys (2018):[1] | ||
| • Lietuva → Žaliasis Kyšulys 8,1 tūkst. eur. | ||
| • Žaliasis Kyšulys → Lietuva: 0 eur. | ||
Lietuvos ir Žaliojo Kyšulio santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Žaliojo Kyšulio.
Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 9 d. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1992 m. gegužės 28 d.
2021 m. duomenimis, Lietuvoje negyveno nė vienas Žaliojo Kyšulio salų pilietis.[2] 2022 m. duomenimis, Žaliojo Kyšulio diplomatinių atstovybių, akredituotų Lietuvos Respublikai ir Lietuvos diplomatinių atstovybių, akredituotų Žaliajam Kyšuliui, nėra. Abi valstybės yra JTO, kitų tarptautinių organizacijų narės, vyksta bendradarbiavimas Demokratijų bendrijoje.
Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žaliasis Kyšulys Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 9 d., o diplomatiniai santykiai buvo užmegzti 1992 m. gegužės 28 d.
1999 m. Lietuva, Žaliasis Kyšulys ir dar 15 pasaulio valstybių buvo įkūrusi Demokratijų bendriją, besiremiančia JT chartija ir Visuotine žmogaus teisių deklaracija. Šios organizacijos tikslas buvo pasauliniu mastu stiprinti ir gilinti demokratiją.[3]
Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje ne kartą yra koncertavusios dvi žymios dainininkės iš Žaliojo Kyšulio – Sezarija Evora ir Nensi Vieira.[4]
Lietuvos paminėjimo tūkstantmečiui skirtos „Tūkstantmečio odisėjos“ maršrutas ėjo ir per Žaliąjį Kyšulį.[5]
2013 m. Vilniuje vyko Tarptautinis folkloro festivalis, kuriame dalyvavo ir kolektyvas iš Žaliojo Kyšulio „BeloFreire&BailarinosFunamba“.[6]
Lietuvos futbolo klubuose yra žaidusių legionierių iš Žaliojo Kyšulio – Ronis Santosas 2018 m. žaidė Jonavos futbolo klube, Serdžijus Semedas 2017 m. žaidė Marijampolės „Sūduvos“ klube.
Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Žaliojo Kyšulio siekė 8,1 tūkst. eurų.[1] Eksporto apimtys gan smarkiai svyruoja, priklausomai nuo metų, o iš Žaliojo Kyšulio importuotų produktų nėra.[1]
| Metai | 2016 | 2017 | 2018 |
|---|---|---|---|
| Eksportas į Žaliąjį Kyšulį (tūkst. eur.) | 48,3 | 54,6 | 8,1 |
| Importas iš Žaliojo Kyšulio (eur.) | 0,0 | 0,0 | 0,0 |
Ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šalys nėra viena kitai akreditavusi ambasadorių.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 „Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas“. Lietuvos statistika. Nuoroda tikrinta 2022 m. lapkričio 8 d.
- ↑ Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Demokratijų bendrijos trejetas ragina Birmą/Mianmarą nutraukti žmogaus teisių pažeidimus (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Cezarijos Evoros „bičiulė“ Nancy Vieira iš Cabo Verde vers ilgėtis ir šokti (15min.lt)
- ↑ Žmogus, Tautiška giesme sudrebinęs pasaulį („Vilniaus diena“, 2010 m. sausio 9 d. Nr. 5 (661), 6-7 psl.)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Tarptautinis folkloro festivalis – atidarytas! (Kauno diena)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Žaliasis Kyšulys | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-02 iš Wayback Machine projekto.
