Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai
SutrumpinimasTS-LKD
PirmininkasGabrielius Landsbergis
Generalinis sekretoriusMartynas Prievelis
Šūkis„Duok Lietuvai daugiau jėgos“
Įkurta1993 m. gegužės 1 d.
PirmtakėSąjūdis
BūstinėJ.Jasinskio g. 17,
Vilnius, Lietuva
Jaunimo organizacijaJaunųjų konservatorių lyga
Narių skaičius13,388 (2021)[1]
Politinė ideologijaProeuropietiškumas, Liberalkonservatyvizmas, Krikščioniškoji demokratija, Konservatyvizmas
Politinė pozicijaCentro dešinė
Tarptautinė narystėTarptautinė demokratų sąjunga
Europos narystėEuropos Liaudies Partija
Europos Parlamento grupėEuropos liaudies partijos parlamento grupė
Partijos spalvosMėlyna, žalia, turkio
Vietų skaičius Seime
50 / 141
Vietų skaičius Lietuvos rajonų tarybose
274 / 1526
Vietų skaičius Europos parlamente
3 / 11
Svetainė
Oficiali svetainė

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, tautininkai), 20042008 m. vadinosi Tėvynės Sąjunga (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai), iki 2004 m. – Tėvynės Sąjunga (Lietuvos konservatoriai) – Lietuvos centro dešinės politinė partija, kuriai būdinga liberalioji konservatizmo politika. Partija yra Europos liaudies partijos narė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 Tango-nosources.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

1993–2008 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Partijos būstinė 1993–2004 m.
Partijos logotipas 1993–2004 m.

Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) įkurta 1993 m. gegužės 1 d., kaip Sąjūdžio politinės veiklos tęsėja[2]. Dalyvaudama pirmuose rinkimuose 1996 m. partija laimėjo 70 mandatų ir sudarė valdančiąją koaliciją su Lietuvos krikščionių demokratų partija. Tuometinis partijos įkūrėjas ir pirmininkas Vytautas Landsbergis tapo Seimo Pirmininku.

1999 m. spalio 23 d. iš Tėvynės sąjungos pasitraukė Laima Andrikienė, Irena Andriukaitienė ir Vidmantas Žiemelis, kurie vėliau įkūrė Tėvynės liaudies partiją, kuri 2001 m. su trimis kitomis dešiniosiomis partijomis susijungė į Lietuvos dešiniųjų sąjungą.

2000 m. liepos 2 d. iš Tėvynės sąjungos pasitraukusio buvusio partijos valdybos pirmininko Gedimino Vagnoriaus ir jo šalininkų iniciatyva įkurta Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga (2004 m. reorganizuota į Krikščionių konservatorių socialinę sąjungą). Tų pačių metų spalį vykusiuose Seimo rinkimuose partija patyrė pralaimėjimą ir surinko tik 9 mandatus.

2003 m. lapkričio 8 d. Tėvynės sąjungos ir Lietuvos dešiniųjų sąjungos suvažiavimai pritarė nutarimams dėl partijų jungimosi. 2004 m. vasario 7 d. Tėvynės Sąjungai susijungus su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, ji tapo didžiausia Lietuvoje politine partija.

Nuo 2008 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2008 m. vasario 24 d. Lietuvių tautininkų sąjungos ir kovo 11 d. Tėvynės sąjungos suvažiavimai patvirtino Lietuvių tautininkų sąjungos prisijungimą prie Tėvynės sąjungos. Tų pačių metų gegužės 17 d. partijų suvažiavime Tėvynės sąjunga ir Lietuvos krikščionių demokratų partijos susijungė į politinę partiją „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai“.[3] Naujuosiuose partijos įstatuose įteisintas ir ilgasis pavadinimas „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, tautininkai)“, kuris atspindi visas Tėvynės sąjungos atstovaujamas idėjines kryptis ir atsižvelgia į anksčiau įvykusį Lietuvių tautininkų sąjungos prisijungimą prie Tėvynės sąjungos. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku patvirtintas Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius, o jo pirmuoju pavaduotoju – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Valentinas Stundys. Tais pačiais metais vykusiuose Seimo rinkimuose partija laimėjo 45 mandatus ir suformavo koaliciją su Tautos prisikėlimo partija, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu ir Liberalų ir centro sąjunga. 2011 m. dalis frakcijos narių paliko partiją ir atkūrė Tautininkų sąjungą. Likusi Tautininkų frakcijos dalis toliau veikė Tėvynės sąjungos sudėtyje.

2015 m. kovą tuometinis partijos pirmininkas Andrius Kubilius, kuris partijai vadovavo nuo 2003 metų, paskelbė, jog nebesieks būti perrinktas. Balandžio 17–25 d. vykusiuose rinkimuose partijos pirmininku tapo Europos Parlamento narys Gabrielius Landsbergis, partijos įkūrėjo anūkas. Antrajai ir paskutinei kadencijai jis perrinktas 2021 m.

2016 m. Seimo rinkimų pirmame ture partija surinko 21,66 % dalyvavusių rinkėjų balsų ir užėmė pirmą vietą bei gavo 20 mandatų.[4] Į antrąjį turą pateko 42 partijos nariai.[5] Antrame ture partija nusileido Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, laimėjo 11 mandatų ir iš viso rinkimuose gavo 31 mandatą, taip likdami didžiausia opozicine jėga.

2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose Tėvynės sąjungos sąrašą vedė Ingrida Šimonytė, laimėjusi savo vienmandatę apygardą pirmame ture. Partija pirmame ture surinko 24,82 % balsų, užėmė pirmąją vietą ir gavo 24 mandatus. Į antrąjį turą pateko 36 kandidatai. Antrame ture partija laimėjo 26 mandatus ir kartu su Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu bei Laisvės partija suformavo valdančiąją daugumą.

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 Work outdated.svg  Dėmesio! Straipsnis šiuo metu yra aktyviai redaguojamas.
Prašome nedaryti straipsnio pakeitimų, kol šis pranešimas yra rodomas. Tokiu būdu išvengsime redagavimo konfliktų.
Norėdami sužinoti kas dirba prie straipsnio ir kada prasidėjo redagavimo sesija, skaitykite redagavimo istoriją.

Vadovybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2018 m. priimtus įstatus, aukščiausias partijos valdymo organas buvo Suvažiavimas (šaukiamas kasmet, susidedantis iš Tarybos narių, jos renkamų pareigūnų bei skyrių deleguotų narių), tarp suvažiavimų – Taryba (susidedanti iš Prezidiumo narių, Suvažiavime išrinktų narių, Politikos komiteto narių, Suvažiavimo renkamų pareigūnų, skyrių ir skyrių sueigų pirmininkų, bandruomenių pirmininkų, partijos narių – savivaldybių merų, Seimo, Europos parlamento, Vyriausybės narių, Kovo 11 d. akto signatarų).[6] Pagal jį, partijai vadovavo partijos pirmininkas, renkamas 4 metų kadencijai visų partijos narių.[6] Įstatuose iš neregioninių valdymo organų taip pat minimi Prezidiumas (į kurį įėjo pirmininkas, pirmininko pavaduotojai, garbės pirmininkas, suvažiavime išrinkti nariai, frakcijų pirmininkai, vykdomasis sekretorius, Priežiūros komiteto bei Politikos komiteto pirmininkai, frakcijos Seime seniūnas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas (jei jie – partijos nariai), regionų koordinacinių tarybų atstovai), Priežiūros komitetas, Politikos komitetas, Sekretoriatas (vadovaujamas vykdomojo sekretoriaus, kurį skiria ir atleidžia Taryba pirmininko teikimu).[6]

Skyriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvynės Sąjunga turi savo skyrius visose savivaldybėse. Didžiausi Lietuvos miestai Vilnius ir Kaunas turi atitinkamai po 11 ir 8 skyrius, todėl veiklą juose koordinuoja Skyrių sueigos. Vilniuje sueigai vadovauja Valdas Benkunskas, Kaune – Kazys Starkevičius.

Iki susijungimo su krikščionimis demokratais Tėvynės Sąjungoje buvo virš 14000 narių, prie kurių prisijungė dar apie 4500 krikščionių demokratų.[3]

Frakcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvynės sąjungoje veikia 3 frakcijos: Politinių kalinių ir tremtinių, Krikščioniškųjų demokratų ir Tautininkų.

Krikščioniškųjų demokratų frakcijos steigimo deklaracija buvo priimta 2003 m. gegužės 25 d. vykusiame Tėvynės sąjungos VI-ajame suvažiavime. Frakcija sukurta siekiant išryškinti Tėvynės sąjungos krikščionišką matmenį. Jos steigiamoji konferencija įvyko 2003 m. rugsėjo 27 d. Frakcija siekia stiprinti krikščioniškomis vertybėmis grindžiamą demokratiją, skatinti krikščioniškos demokratijos idėjų sklaidą Lietuvoje bei siekti stipresnės jų išraiškos TS politinėje veikloje, skleisti krikščioniško socialinio mokymo nuostatas visuomenėje, supažindinti su Europos liaudies partijos principais ir veikla, bei tęsti Lietuvos krikščioniškos demokratijos tradicijas.

Politinių kalinių ir tremtinių frakcija įsteigta 2007 m. vasario 7 d. Politinių kalinių ir tremtinių konferencijoje. Tai – Tėvynės Sąjungos struktūrinis padalinys, vienijantis ir atstovaujantis TS narius – buvusius pasipriešinimo okupacijoms dalyvius, politinius kalinius ir tremtinius bei kitus TS narius, puoselėjančius tautines ir krikščioniškąsias vertybes. Ypatingai svarbiu uždaviniu frakcija laiko sovietinės okupacijos ir komunizmo genocido pasekmių įveikimą, istorinės tiesos apie pasipriešinimą okupacijoms atskleidimą, tautos kovos su okupantais už nepriklausomybę atminimo įamžinimą. Pirmuoju Frakcijos pirmininku išrinktas dr. Povilas Jakučionis, 2007 m. spalio 27 d. Frakcijos konferencijoje pirmininke išrinkta V. V. Margevičienė.

Jaunimo organizacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų įstatuose (140 str.) nustatyta, kad TS-LKD pagal atskiras sutartis bendradarbiauja su trimis jaunimo organizacijomis: Jaunųjų konservatorių lyga, Jaunaisias krikščionimis demokratais bei Jaunųjų tautininkų organizacija.

Simboliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvynės sąjunga turi kelis simbolius – emblemas su kregždute, Gediminaičių stulpais, frakcijų emblemas.

Himnas – Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos. Autorius K. Vasiliauskas.

Pirmininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmininkas Laikotarpis
Nuo Iki
1 Landsbergis, Vytautas-0085.jpg Vytautas Landsbergis 1993 m. gegužės 1 d. 2003 m. gegužės 24 d.
2 Andrius Kubilius (37716023655).jpg Andrius Kubilius 2003 m. gegužės 24 d.[7] 2015 m. gegužės 9 d.
3 Ministras G. Landsbergis portretai.jpg Gabrielius Landsbergis 2015 m. gegužės 9 d.[8] dabar

Rinkimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rinkimai Balsai % Vietos +/–
1996 409,585 31,3%
70 / 141
Didėjimas 70
2000 126,850 8,6%
9 / 141
Mažėjimas 61
2004 176,409 14,8%
25 / 141
Didėjimas 16
2008 243,823 19,7%
45 / 141
Didėjimas 29
2012 206,590 15,0%
33 / 141
Mažėjimas 12
2016 276,275 22,6%
31 / 141
Mažėjimas 2
2020 292,124 24,8%
50 / 141
Didėjimas 19
 

Savivaldybių tarybos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rinkimai Balsai % Vietos +/–
1995[9] 28,76 %
428 / 1448
1997[10]
493 / 1473
Didėjimas 65
2000[11]
199 / 1562
Mažėjimas 294
2002
193 / 1560
Mažėjimas 6
2007 183,602 16,52%
256 / 1550
Mažėjimas 63
2011 163,050 16,32%
249 / 1526
Mažėjimas 7
2015[12] 178,910 15,91%
242 / 1302
Mažėjimas 7
294,709 15,71%
11 / 57
(merai)
2019 189,165 16,68%
263 / 1137
Didėjimas 21
183,291 15,91%
11 / 60
(merai)

Europos Parlamentas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rinkimai Balsai % Vietos +/–
2004 151,400 12,58%
2 / 13
2009 147,756 26,16%
4 / 12
Didėjimas 2
2014 199,393 17,43%
2 / 11
Mažėjimas 2
2019 248,736 19,74%
3 / 11
Didėjimas 1

Politikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Partija laimėjo 2020 m. Seimo rinkimus ir juose gavo 50 mandatų, taip Seime sudarydami didžiausią frakciją, kurios seniūne išrinkta Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

       

Europos Parlamentas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2019 m. vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose partija užėmė pirmąją vietą ir laimėjo tris mandatus. Visi išrinkti nariai priklauso Europos Liaudies partijai.

Merai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]