Lietuvos ir Salvadoro santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvos ir Salvadoro santykiai
 Pagrindinės datos:
 De jure pripažinimas iš Salvadoro pusės: 1992 m. rugsėjo 25 d.
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1999 m. spalio 15 d.
 Prekybos apimtys (2018):[1]
 • Lietuva → Salvadoras: 218,3 tūkst. eur.
 • Salvadoras → Lietuva: 29,3 tūkst. eur.

Lietuvos ir Salvadoro santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Salvadoro. Tarpukariu diplomatinių santykių užmegzta nebuvo, nors ryšių būta.[2] Diplomatiniai santykiai tarp dviejų valstybių užmegzti tik 1999 m. spalio 15 d.

Diplomatiniai santykiai užmegzti 1999 m. spalio 15 d., nors Salvadoras Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1992 m. rugsėjo 25 d.

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 7 Salvadoro piliečiai.[3]

Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės. Nemažai bendradarbiauta Lietuvos ir Salvadoro pirmininkavimo Demokratijų bendrijai metu. Lietuva Salvadore akredituotos ambasados neturi, o Lietuvai yra akredituota Salvadoro ambasada Švedijoje. Salvadoro sostinėje San Salvadore veikia Lietuvos garbės konsulatas.

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvieji kontaktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad pirmasis lietuvis iš LDK į Salvadorą atvykti galėjo dar pačioje XVIII a. pab. Lietuvio pavardė buvo Pacas ir jo palikuonys yra išsaugoję šią pavardę.[4]

Tarpukariu tarp valstybių diplomatiniai santykiai neužmegzti.[5] Mažai žinoma apie tarpvalstybinius santykius šiuo laikotarpiu. 1931–1932 m. Lietuvos prezidentas Antanas Smetona į įvairias pasaulio šalis siuntė draugystės palaikymo raštus. Vienas dokumentas buvo skirtas tuometiniam Salvadoro vadovui, tačiau po 1931 m. gruodžio peversmo Salvadore (ar žudynių prieš protestuotojus 1932 m. sausį) Lietuvos diplomatai JAV sulaikė dokumentą ir grąžino Lietuvai.[6]

Tikėtina, kad po Antrojo pasaulinio karo į Salvadorą buvo perkelta keletas lietuvių pabėgėlių. Lietuvą okupavus SSRS Salvadoras palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis[7] ir netiesiogiai bei neoficialiai išreikšdamas pritarimą Baltijos valstybių aneksijos nepripažinimui, laikėsi tyliosios nepripažinimo politikos.[5] 1949 m. palaikė Baltijos valstybių klausimo kėlimą Jungtinėse Tautose,[5] nors šis klausimas taip ir liko neiškeltas.

Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Diplomatiniai santykiai tarp valstybių užmegzti tik 1999 m. spalio 15 d., praėjus daugiau nei devyneriems metams po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir aštuoneriems metams po pilietinio karo Salvadore pabaigos.

1999 m. Lietuva, Salvadoras ir dar 15 pasaulio valstybių buvo įkūrusi Demokratjos bendriją, besiremiančią JT chartija ir Visuotine žmogaus teisių deklaracija. Šios organizacijos tikslas buvo pasauliniu mastu stiprinti ir gilinti demokratiją.[8]

2002 m. Salvadoras Lietuvai akreditavo pirmąjį ambasadorių.

2004 m. Jungtinių Tautų (JT) Generalinės asamblėjos 59-ojoje sesijos paraštėse Niujorke (JAV) įvyko abiejų šalių užsienio reikalų ministrų (Antano Valionio ir Fransisko Laineso susitikimas.[9]

2014 m. Lietuvos garbės konsulu Salvadore paskirtas verslininkas iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Pacų giminės kilęs Fernandas Alfredas Pasas DiasasFernandas Alfredas Pasas Diasas.[10] 2015 m. liepos 21-26 d.[11] Salvadore viešėjo Lietuvos užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas, kur dalyvavo iškilmingai atidarant Lietuvos garbės konsulatą San Salvadoro San Fransisko kolonijos kvartale liepos 22 dieną. Renginyje taip pat dalyvavo Salvadoro užsienio reikalų, integracijos ir ekonomikos skatinimo viceministras Karlosas Alfredas Kastaneda Maganja, su kuriuo tą pačią dieną susitiko Andrius Krivas. Be konsulato atidarymo viceministras Andrus Krivas dalyvavo Salvadore vykstančioje Demokratijų bendrijos ministrų konferencijoje (2013–2015 m. Salvadoras šiai organizacijai pirmininkavo).[12] Konferencijos metu Lietuvos viceministras moderavo diskusiją „Moterų dalyvavimas politikoje“, susitikimuose su kitu valstybių ministerijos atstovais paprašė paramos lyčių studijų ir šeimos istorijos profesorės, Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro direktorės Dalios Leinartės kandidatūrai kitąmet vyksiančiuose rinkimuose į Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetą.[13]

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į lietuvių kalbą išverstas ir 1964 m. išleistas Chosė Marijos Peraltos Lagoso romanas „Balandės mirtis“, išversta Salvadoro Salasaro Arujės apsakymų.[14]

2016 m. Salvadore apsilankė lietuvių kelionių žurnalistai Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius ir įspūdžius nufilmavo „Starkaus ir Radzevičiaus kelionės“ dokumentikos vienuoliktajame sezone pavadinimu „Karibų ratai“.

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo ES ir Salvadoro laisvosios prekybos režimas, palengvinantis dvišalę prekybą.[15] Nepaisant to, prekybos apimtys tarp šalių yra nedidelės. 2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Salvadoro siekė 247,6 tūkst. eurų.[1]

Prekybos balanse dominuoja eksportas iš Lietuvos į Salvadorą.

  • Eksportas sudaro 218,3 tūkst. eur.
  • Importas sudaro 29,3 tūkst. eurų.
Metai 2016 2017 2018
Eksportas į Salvadorą (tūkst. eur.) 112,3 10,7 218,3
Importas iš Salvadoro (tūkst. eur.) 76,7 51,7 29,3

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[16] 2020[17] 2021[18] 2022[3]
Salvadoro piliečių skaičius Lietuvoje 1 1 2 7

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąrašas yra nepilnas

Pasiuntiniai Salvadorui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuva nėra akreditavusi ambasadoriaus Salvadorui.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas“. Lietuvos statistika. Nuoroda tikrinta 2022 m. liepos 1 d.
  2. Kraujelis, Ramojus (2008). Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 276.
  3. 3,0 3,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  4. Descendants of Lithuanian nobility run big coffee business in El Salvador (Lithuania Tribune)
  5. 5,0 5,1 5,2 Kraujelis, R., 276 psl.
  6. DIPLOMATIJOS ISTORIJA GRĮŽO Į LIETUVĄ („Lietuvos žinios“, 2008 03 14, Nr.59, p.2)[neveikianti nuoroda]
  7. Kraujelis, R., 199 p.
  8. Demokratų bendrijos trejetas ragina Birmą/Mianmarą nutraukti žmogaus teisių pažeidimus (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  9. UR ministras Niujorke dalyvavo dvišaliuose susitikimuose su Tuniso, Kolumbijos, Salvadoro ir JAV atstovais (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  10. Viceministras M. Adomėnas susitiko su naująja Salvadoro ambasadore Lietuvai (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  11. Viceministras Andrius Krivas su darbo vizitu lankosi San Salvadore (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  12. Atidarytas Lietuvos garbės konsulatas Salvadore (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2015-08-15 iš Wayback Machine projekto.
  13. Viceministras Salvadore aptarė moterų dalyvavimą politikoje (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2015-08-16 iš Wayback Machine projekto.
  14. Salvadoro literatūra – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
  15. Spalį įsigalioja ES ir Kosta Rikos bei Salvadoro laisvosios prekybos režimas (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  16. Migracijos metraštis 2016 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  17. Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  18. Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  19. Nathaly Godínez Aguillón es la nueva embajadora de El Salvador en Suecia, países nórdicos y bálticos (Diario la Huella, ispanų k.)

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]