Lichtenšteino ir Lietuvos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lichtenšteino ir Lietuvos santykiai
 Pagrindinės datos:
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 2001 m. kovo 27 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Lichtenšteinas: 635,2 tūkst. eur.
 • Lichtenšteinas → Lietuva: 94,4 tūkst. eur.

Lichtenšteino ir Lietuvos santykiai − dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lichtenšteino ir Lietuvos.

Nors abi valstybės yra Europoje, santykiai užmegzti tik 2001 m. kovo 27 d.

Abi šalys yra JTO, Europos Tarybos, kitų tarptautinių organizacijų narės.

Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Austrijoje. Tryzene veikia Lietuvos garbės konsulatas. Lichtenšteino interesus Lietuvoje atstovauja Šveicarijos ambasada Rygoje

2022 m. duomenimis, Lichtenšteine gyveno du Lietuvos piliečiai, o Lietuvoje Lichtenšteino piliečių negyveno.[2]

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Santykiai iki 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilhelmas fon Urachas, kurį Lietuvos Taryba svarstė paskelbti Lietuvos karaliumi, gyveno Lichtenšteino pilyje. Lichtenšteino pilyje iki šiol saugomas popiežiaus Benedikto XV laiškas, sveikinantis Vilhelmą tapus Lietuvos karaliumi.[3]

Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Diplomatiniai santykiai tarp šalių užmegzti gan vėlai, 2001 m. kovo 27 d. Tarp šalių pasirašyta susitarimas dėl atstovavimo išduodant Šengeno vizas (2016 m.), sutartis dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos (2019 m.)[4]

2009 m. atidarytas Lietuvos Respublikos garbės konsulatas.[5]

Švietimo, mokslo, sporto ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje yra įkurta Lichtenšteino reprezentacinė lentyna, kurioje yra knygų apie šios šalies istoriją, politiką, ekonomiką, kultūrą bei papročius. Lichtenšteinas ir Lietuva dalyvauja Erasmus+ programoje, dėl ko galimi akademiniai mainai tarp dviejų valstybių.[6]

Lietuvos ir Lichtenšteino vyrų futbolo rinktinės iki 2021 m. gruodžio yra tarpusavyje sužaidusios šešias rungtynes. Iš jų keturias laimėjo Lietuvos rinktinė, vienąkart Lichtenšteino rinktinė, o dar vienos varžybos baigėsi lygiosiomis.

Vyksta bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Lichtenšteino evangelikų reformatų bendruomenių. Lichtenšteino evangelikai reformatai yra teikę paramą Medeikių vaikų namams Lietuvoje.[7]

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Lichtenšteino siekė 730,1 tūkst. eurų, o Lichtenšteinas buvo 141-as pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partneris.[1]

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Lichtenšteiną.

  • Eksportas sudaro 635,2 tūkst. eurų; Lichtenšteinas yra 140-as pagal prekybos apimtis eksporto partneris.
  • Importas sudaro 94,4 tūkst. eurų; Lichtenšteinas yra 113-as pagal prekybos apimtis importo partneris. Daugiausiai importuojamos prekės: elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys (77%), neorganiniai chemikalai (16%), optikos, fotografijos, kinematografijos prietaisai (2%), netaurieji metalai (2%), įvairūs chemijos produktai (1%) bei spaudiniai (1%).

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Lichtenšteinas yra 25-a (investicijos siekia 75,87 mln. eurų). Tuo tarpu Lietuvos tiesioginių investicijų Lichtenšteine 2020 m. nebuvo.[1]

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2010[8] 2016[9] 2021[10] 2022[2]
Lietuvos piliečių skaičius Lichtenšteine 1 3 3 2

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąrašas yra nebaigtas

  • 2017-2021 m.(?) – Konstantin Obolensky, Šveicarijos ambasadorius Lietuvai, atstovaujantis Lichtenšteino interesus Lietuvoje (rezidavo Rygoje)
  • nuo 2021 m. – Martin Michelet, Šveicarijos ambasadorius Lietuvai, atstovaujantis Lichtenšteino interesus Lietuvoje (reziduoja Rygoje)

Pasiuntiniai Lichtenšteinui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 „Lichtenšteinas“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Nuoroda tikrinta 2022-04-04. {{cite web}}: Cite has empty unknown parameter: |4= (pagalba)[neveikianti nuoroda]
  2. 2,0 2,1 Migracijos metraštis 2021, Migracijos departamentas prie VRM
  3. Jakavičius-Grimlauskas, Liudvikas (2013-05-19). „Mindaugo II anūkas: jei lietuviai panorės atgaivinti monarchiją, esu pasirengęs priimti šią garbę“. Žurnalas „Kultūros barai“. Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  4. Lichtenšteinas | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-02 iš Wayback Machine projekto.
  5. „Lichtenšteine atidarytas Lietuvos garbės konsulo biuras“. delfi.lt. Delfi. 2009-06-18. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  6. Erasmus+. Reikalavimus atitinkančios šalys
  7. Lichtenšteino evangelikų Bažnyčios atstovų viešnagė Lietuvoje (Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčia, 2014 m.)
  8. Migracijos metraštis 2015, Migracijos departamentas prie VRM
  9. Migracijos metraštis 2019, Migracijos departamentas prie VRM
  10. Migracijos metraštis 2020, Migracijos departamentas prie VRM

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]