De facto

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

De facto (lot. de facto – iš tikrųjų) – lotyniškas posakis, reiškiantis faktinę situaciją, realybę. Viena iš valstybės ar vyriausybės oficialaus pripažinimo formų.[1]

Termino vartojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Dažniausiai vartojamas kaip priešingybė de jure (teisiškai), kai kalbama apie teisinius aspektus. Šiame kontekste de facto reiškia nusistovėjusią tvarką, teisinę realybę, situaciją, susidariusią neatsižvelgiant į teisės normas ar teisinę siekiamybę. Pavyzdžiui, ūkio srityje gali būti tam tikri (de facto) standartai, tam tikroje ūkio šakoje taikomi lyg jie būtų oficialiai patvirtinti, nors iš teisinės pusės taip ir nėra.

Politologijoje de facto apibūdina realią politinę situaciją. Dažniausiai reiškia laikiną, sąlyginį valstybės ar vyriausybės pripažinimą, nenurodant, ar faktas yra juridiškai pagrįstas. De facto vyriausybė ar režimas gali susidaryti po valstybės perversmo, nors jų ir nepripažįsta užsienio šalys. Esant šiai pripažinimo formai, gali būti palaikomi tarptautiniai santykiai, sudaromos sutartys, vykdomi atstovų vizitai. Esant tik de facto valstybės pripažinimui, diplomatiniai santykiai su tokia valstybe palaikomi per ypatinguosius įgaliotinius.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Anzelmas Katkus. de facto. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 561 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]