Lietuvos ir Singapūro santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Flag of Lithuania.svg
Lietuvos ir Singapūro santykiai
Flag of Singapore.svg
 Pagrindinės datos:
 De jure pripažinimas iš Singapūro pusės: 1991 m. rugsėjo 6 d.
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1993 m. spalio 10 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Singapūras: 74 mln. eur.
 • Singapūras → Lietuva: 4,6 mln. eur.

Lietuvos ir Singapūro santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Singapūro.

Singapūras Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 6 d. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1993 m. spalio 10 d.

Lietuvai iki 2021 m. imtinai atstovavo nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, rezidavęs Tokijuje, Japonijoje. 2022 m. duomenimis, Singapūre yra steigiama Lietuvos ambasada.[2] Singapūre taip pat veikia Lietuvos garbės generalinis konsulatas. Singapūras iki šiol nėra akreditavęs ambasadoriaus Lietuvai.

Lietuvoje 2021 m. pradžioje gyveno 5 Singapūro piliečiai.[3] Singapūre nuo 2021 m. veikia negausi Singapūro lietuvių bendruomenė,[4] gyvena apie 70 Lietuvos piliečių.[3]

Abi šalys yra Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų narės.

Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Singapūro Respublika grupė (dabartinis pirmininkas – Kristijonas Bartoševičius (TS-LKD))[5].

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji kontaktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nėra duomenų apie šalių santykius iki Singapūros nepriklausomybės 1965 m. Tačiau yra duomenų, kad SSRS okupacijos metais Singapūras palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis.[6]

Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Singapūras Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 6 d., o diplomatiniai santykiai užmegzti 1993 m. spalio 10 d. Nuo to laiko tarp šalių pasirašytos sutartys: sutartis dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (pasirašyta 2003 m., ratifikuota 2004 m.) bei susitarimas dėl oro susisiekimo (2009 m.)[7]

2006 m. vasario 23 d. Singapūre lankėsi Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, kur susitiko su Singapūro ministru pirmininku Hsienu Lungu Li ir prezidentu Selapanu Rama Natanu.[8]

Singapūre su vizitais yra lankęsi Lietuvos ministrų ir premjerų. Vienas pirmųjų vizitų įvyko 2004 m. balandžio 8 d., kai Singapūre viešėjo Lietuvos užsienio reikalų ministro Antano Valionio vadovaujama delegacija, įvyko susitikimas su susitiko su Singapūro užsienio reikalų ministru S. Džajakumaru.[9] Dar kartą Singapūre ministras Antanas Valionis lankėsi 2006 m.[10]

2016 m. lankėsi premjeras Algirdas Butkevičius ir susitiko su buvusia premjero kabineto ministre Hvi Hua Lim ir Lietuvos garbės konsulu Singapūre Endžiu Limu,[11] o 2017 m. – užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, susitikdamas su Singapūro užsienio reikalų ministru Vivianu Balakrišnanu ir vyresniuoju valstybės ministru gynybai ir užsienio reikalams Osmanu Malikiu.[12]

2022 m. yra steigiama Lietuvos Respublikos ambasada Singapūre. 2022 m. vasario 6-10 d. Singapūre viešėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis,[13] po kurio pareiškė, jog Lietuva galėtų kompensuoti ekonominius nuostolius, patirtus dėl pašlijusių santykių su Kinija.[14]

Tuo tarpu Lietuvoje iš Singapūro pusės įvykęs viceministro vizitas. Singapūro užsienio reikalų viceministras Piteris Tan Hai Čuanas Vilniuje lankėsi 2017 m. spalio 27 dieną, susitikdamas su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, užsienio reikalų viceministru Neriu Germanu ir ūkio viceministre Lina Sabaitiene. Susitikimo metu tarp ministrų aptartas mėnesiu vėliau vykęs Lino Linkevičiaus vizitas į Singapūrą, bendradarbiavimo mokslo, technologijų ir inovacijų srityse potencialas.[15]

2016 m. rugsėjo mėn. Lietuvos užsienio reikalų viceministras Neris Germanas rugsėjo 12 dieną susitiko su Lietuvoje besilankančia Singapūro verslininke, visuomenininke ir buvusia Singapūro antrąja finansų ir transporto ministre Lim Hvi Hua ir jos vyru, Lietuvos garbės konsulu Singapūre, Endžiu Limu. Susitikimo metu sutarta, kad „geriausia dvišalius santykius stiprinti gilinant žmonių tarpusavio supratimą, skatinant turizmą bei akademinius mainus tarp universitetų“. [16]

2022 m. ketinama atidaryti Lietuvos ambasadą Singapūre, o Singapūre reziduosiantį ambasadorių papildomai akredituoti Malaizijoje, Indonezijoje, Tailande ir Vietname, taip pat skirti nuolatiniu Lietuvos atstovu Azijos ir Europos fonde.[17]

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Singapūre esančiame Orchidėjų parke esanti hibridinė orchidėjų rūšis pavadinta Adamkaus garbei (Dendrobium Valdas Adamkus).[8]

Tarp Lietuvos ir Singapūro aukštųjų mokyklų (pvz., Vilniaus universiteto ir Singapūro nacionalinio universiteto bei Singapūro vadybos universiteto) vykdomi akademiniai mainai.[18]

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Singapūro siekė 78,6 mln. eurų, o Singapūras buvo 48-as pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partneris.[1]

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Singapūrą.

  • Eksportas sudaro 74 mln. eurų; Singapūras yra 38-as pagal prekybos apimtis eksporto partneris.
  • Importas sudaro 4,6 mln. eurų; Singapūras yra 68-as pagal prekybos apimtis importo partneris. Daugiausiai importuojama produkcija: dažikliai, pigmentai (61%), mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys (8%), elektros mašinos ir jų dalys (7%), optikos prietaisai (6%).

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Singapūras yra 32-as (investicijos siekia 27,64 mln. eurų). Tuo tarpu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Singapūre 2020 m. buvo neigiamas.[1]

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[19] 2020[20] 2021[21] 2022[3]
Singapūro piliečių skaičius Lietuvoje 1 4 3 5

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Singapūras Lietuvai ambasadorių akreditavęs nėra.

Ambasadoriai Singapūrui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 „Singapūras“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Nuoroda tikrinta 2022-06-07. 
  2. Nuspręsta: Singapūre bus steigiama Lietuvos ambasada (LRT.lt)
  3. 3,0 3,1 3,2 Migracijos metraštis 2021, Migracijos departamentas prie VRM
  4. Prie lietuvių bendruomenių pasaulyje prisijungė Singapūro lietuviai
  5. Tarpparlamentinių ryšių su Singapūro Respublika grupė (lrs.lt)
  6. Kraujelis, R., 199 p.
  7. Singapūras | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt)
  8. 8,0 8,1 Prezidentas mato dideles Lietuvos ir Singapūro ekonominio bendradarbiavimo galimybes (Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija)
  9. UR ministras vieši Singapūre (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)
  10. Lietuvos užsienio reikalų ministras prezidento delegacijos sudėtyje vyksta į Singapūrą, Australiją, Naująją Zelandiją ir Tailandą (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)
  11. A. Butkevičius su Singapūro atstovais kalbės apie ambasadoriaus Lietuvai skyrimą (15min.lt)
  12. L. Linkevičiaus susitikimuose Singapūre – dėmesys ekonominių ryšių plėtrai (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)
  13. G. Landsbergis: Lietuva mato Singapūrą kaip tarpininką žengiant į Pietryčių Azijos rinkas (IQ)
  14. Landsbergis: Turiu didelės vilties dėl Singapūro ir vartų į Aziją (delfi.lt)
  15. Ministras su svečiu iš Singapūro aptarė šalių bendradarbiavimą mokslo technologijų ir inovacijų srityse (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)
  16. Užsienio reikalų viceministras susitiko su svečiais iš Singapūro (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)
  17. 17,0 17,1 Vyriausybė pritarė D. Gaidžio skyrimui Lietuvos ambasadoriumi Singapūre (15min.lt)
  18. Dvišalės sutartys (Vilniaus universitetas)
  19. Migracijos metraštis 2015, Migracijos departamentas prie VRM
  20. Migracijos metraštis 2019, Migracijos departamentas prie VRM
  21. Migracijos metraštis 2020, Migracijos departamentas prie VRM

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]