Lietuvos ir Tadžikistano santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Flag of Lithuania.svg
Lietuvos ir Tadžikistano santykiai
Flag of Tajikistan.svg
 Pagrindinės datos:
 • Tadžikistano nepriklausomybė: 1991 m. rugsėjo 9 d.
 De jure pripažinimas iš Lietuvos pusės: 1991 m. gruodžio 20 d.
 De jure pripažinimas iš Tadžikistano pusės: 1991 m. gruodžio 25 d.
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1992 m. rugpjūčio 13 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Tadžikistanas: 32,72 mln. eur.
 • Tadžikistanas → Lietuva: 28 tūkst. eur.

Lietuvos ir Tadžikistano santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Tadžikistano.

Tadžikistanas 1991 m. rugsėjo 9 d. paskelbė nepriklausomybę nuo SSRS. 1991 m. gruodžio 20 d. jos nepriklausomybę pripažino Lietuva, o gruodžio 25 d. Lietuvos nepriklausomybę pripažino Tadžikistanas. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1992 m. rugpjūčio 13 d.

Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Kazachstane, Tadžikistanui – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Baltarusijoje.

Lietuvoje 2021 m. pradžioje gyveno 398 Tadžikistano piliečiai.[2] Dalis jų – politinio prieglobsčio pasiprašę imigrantai (2018 m. Tadžikistano piliečiai sudarė didžiausią prieglobsčio prašytojų dalį, 28-iems jų pabėgėlio statusas suteiktas).[3]

Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Tadžikistano Respublika grupė (dabartinis pirmininkas Justinas Urbanavičius (TS-LKD).[4]

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kontaktai iki 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kurgan Tiubė, miestas, kuriame gyveno dauguma tremtinių iš Lietuvos.

1864–1885 m. laikotarpiu Rusijos imperija pamažu užėmė ir įjungė tadžikų žemes į savo teritoriją. Tokiu būdu tiek lietuvių, tiek tadžikų žemės tapo Rusijos imperijos dalimi.

1945 m. balandžio ir gegužės mėnesiais Sovietų Sąjunga, vykdydama antruosius masinius trėmimusLietuvos TSR ištrėmė į Stalinabado apylinkes 1048 Lietuvos gyventojus, daugiausiai Lietuvos vokiečius, jų šeimos narius ir liuteronų tikinčiuosius. Iš jų 300 mirė pirmąją žiemą, o reabilitacijos sulaukė viso 300. Tremtiniai daugiausiai naudota kaip darbo jėga medvilnės plantacijose. Daugiausia lietuvių tremtinių gyveno Kurgan Tiubėje. Lietuviai taip pat apgyvendinti Vachšo, Ujalio (šioje gyvenvietėje tremtinių mirtingumas buvo didžiausias), Kuibyševsko miesteliuose.[5]

Nuo maždaug XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigos Tadžikistanas tapo populiarus tarp lietuvių alpinistų. 1964 m. Pamyro kalnuose, Šachdaros kalnagūbryje lietuvių ekspedicija, vadovaujama Kazimiero Monstvilo, įkopė ir lietuviškai pavadino tris kalnus: Čiurlionio viršūnė (5794 m), Donelaičio viršūnė (5837 m), Lietuvos viršūnė (6080 m). Kita vertus, šie pavadinimai netapo oficialiais viršukalnių pavadinimais.[5]

1984–1989 m. Dušanbėje misijas vykdė ir šv. Juozapo katalikų parapijos klebonu buvo lietuvių pranciškonų vienuolis Sigitas Benediktas Jurčys[6] ir turi Lietuvoje sukaupęs tadžikų maldos kilimėlių kolekciją.

Be priverstinės migracijos tremčiu metu sovietiniu laikotarpiu taip pat vyko darbo jėgos migracija tarp Tadžikijos ir Lietuvos. 1989 m. Tadžikijos TSR gyveno 531 lietuvis[7], o Lietuvos TSR – 522 tadžikai.[8]

Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Emomalis Rachmonas, Tadžikistano lyderis (iki šiol einantis šalies vadovo pareigas), kuriam valdant užmegzti diplomatiniai santykiai tarp šalių ir kuris su oficialiu vizitu 2009 m. buvo atvykęs į Lietuvą.

Diplomatiniai santykiai užmegzti 1992 m. rugpjūčio 13 d.

2004 m. Lietuva akreditavo Kazachstane reziduojantį ambasadorių Tadžikistanui. Tadžikistanas tai padarė 2011 m., Lietuvai akredituodamas Baltarusijoje reziduojantį ambasadorių.

Tarp Lietuvos ir Tadžikistano surengtas vienas aukščiausio lygio susitikimas – 2009 m. vasario 11-13 dienomis dviejų dienų oficialaus vizito Lietuvoje lankėsi Tadžikistano prezidentas Emomalis Rachmonas, kur susitiko su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi. Sustikimo metu buvo aptartos dvišalių santykių plėtojimo galimybės ekonomikos, prekybos, saugumo, energetikos, transporto, kultūros ir kitose srityse, surengtas Lietuvos ir Tadžikistano verslo forumas. Taip pat Tadžikistano prezidentas susitiko su Lietuvos ministru pirmininku Andriumi Kubiliumi ir Seimo pirmininku Arūnu Valinsku.[9] Vizito metu taip pat apsilankė Lavoriškių pasienio kontrolės punkte ir Kauno mieste, kur susitiko su mero pavaduotoju Algimantu Kurlavičiumi, apsilankė Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje, miesto rotušėje, bendrovėje „Elinta“.[10] Vizito metu pasirašytas, o 2010 m. ratifikuotas Susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.[11]

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji lietuvių ekspediciją į Kurgan Tiubę, didžiausią lietuvių tremtinių gyvenvietę, surengta dar 1991 m. buvusių tremtinių. Buvo pastatytas tautodailininko D. Gediminsko sukurtas kryžius su lietuviškais ir tadžikiškais užrašais: „Lietuvos tremtiniams, nekaltai kentėjusiems ir žuvusiems Tadžikijoje 1945–1946 metais“. Tačiau dėl karo veiksmų Afganistano pasienyje vėliau kryžiaus neliko.[5] Į Tadžikiją 2011 m. vykusi jaunimo ekspedicija „Misija: Sibiras“ tremtinių kapams tvarkyti Kurgan Tiubėje pastatė mažą paminklėlį tremtiniams.

2010 m. Lietuvoje lankėsi Tadžikistano Mokslų Akademijos Prezidentės Irinos Karimovos vadovaujama delegacija. Delegacija susitiko su švietimo ir mokslo viceministru Vaidotu Baciu, ministerijos specialistais, Lietuvos ministerijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, lankėsi Neįgaliųjų reikalų departamente prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre, mokyklose.[12]

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija vykdė vystomojo bendradarbiavimo projektą „Afganistano Islamo Respublikos, Tadžikistano Respublikos, Pakistano Islamo Respublikos veterinarinės sistemos stiprinimas: valstybinė veterinarinė sanitarinė kontrolė provincijos (regioniniu), centriniu ir tarpvalstybiniu lygmeniu“. Jį vykdant 2012 m. rugpjūčio 27–rugsėjo 3 dienomis Lietuvoje lankėsi Tadžikistano veterinarijos tarnybų ir Žemės ūkio ministerijų aukštų pareigūnų ir vadovų delegacijos, su kuriais pasidalinta Lietuvos veterinarinės sistemos kūrimo ir kontrolės patirtimi.[13]

Į lietuvių kalbą išversta prozininko Džalolo Ikramio romanas „Ugnies duktė“ (1971 m.), romanas „Dvylika Bucharos vartų“ (1986 m.)[14]

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Tadžikistano siekė 32,75 mln. eurų, o Tadžikistanas buvo 66-as pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partneris.[1]

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Tadžikistaną.

  • Eksportas sudaro 32,72 mln. eurų; Tadžikistanas yra 55-as pagal prekybos apimtis eksporto partneris. Daugiausiai eksportuojamas nelietuviškos kilmės prekės.
  • Importas sudaro 28 tūkst. eurų; Tadžikistanas yra 124-as pagal prekybos apimtis importo partneris. Daugiausiai importuojamos prekės: transporto priemonės, jų dalys (34%); kaučiukas ir jo dirbiniai (33%); vaisiai, riešutai, jų žievelės, luobelės (32%).

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Tadžikistanas yra 68-as (investicijos siekia 0,11 mln. eurų). Savo ruožtu apie Lietuvos tiesioginių investicijų dydį Tadžikistane 2020 m. duomenys nenurodyti.[1]

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[15] 2020[16] 2021[17] 2022[2]
Tadžikistano piliečių skaičius Lietuvoje 52 171 315 398

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąrašas nėra baigtinis

Pasiuntiniai Tadžikistanui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 „Tadžikistanas“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2022-03-08. Nuoroda tikrinta 2022-05-18. 
  2. 2,0 2,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  3. Prieglobstis Lietuvoje 2018 metais. Prieglobsčio skyrius. Vilnius, 2019 m. Archyvuota kopija 2022-01-20 iš Wayback Machine projekto.
  4. Tarpparlamentinių ryšių su Tadžikistano Respublika grupė (lrs.lt)
  5. 5,0 5,1 5,2 Tadžikija. Gabalėliai Lietuvos. Lietuviškos vietos ir paveldas užsienyje
  6. Sigitas Benediktas Jurčys – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
  7. Всесоюзная перепись населения 1989 года. Национальный состав населения по республикам СССР
  8. Всесоюзная перепись населения 1989 года. Национальный состав населения по республикам СССР
  9. Lietuvoje lankėsi Tadžikistano prezidentas (URM.lt)[neveikianti nuoroda]
  10. Kaune lankėsi Tadžikistano prezidentas (Kauno diena)
  11. Tadžikistanas | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-01 iš Wayback Machine projekto.
  12. Švietimo ir mokslo ministerijoje lankėsi svečiai iš Tadžikistano (Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija)[neveikianti nuoroda]
  13. Lietuvoje veterinarinės sistemos kūrimo ir kontrolės patirties semiasi Afganistano, Pakistano ir Tadžikistano atstovai (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  14. Tadžikijos literatūra – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
  15. Migracijos metraštis 2016 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  16. Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  17. Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]