Jungtinės Karalystės ir Lietuvos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Flag of the United Kingdom.svg
Jungtinės KaralystėsLietuvos santykiai
Flag of Lithuania.svg
United Kingdom Lithuania Locator.png

Lietuva (oranžinė) ir Jungtinė Karalystė (žalia) pasaulio žemėlapyje
 Pagrindinės datos:
 De jure pripažinimas iš Jungtinės Karalystės pusės: 1922 m. gruodžio 20 d.
 • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. rugsėjo 4 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Jungtinė Karalystė: 1,19 mlrd. eur.
 • Jungtinė Karalystė → Lietuva: 765 mln. eur.
 Turistų srautai:
 • Jungtinė Karalystė → Lietuva (2020): 21400[1]

Jungtinės Karalystės ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos. Diplomatinių santykių pradžia laikoma 1919 m. rugsėjo 24 d., kai Lietuvos Vyriausybę de facto pripažino Didžioji Britanija. Tačiau de jure pripažinimas sekė gerokai vėliau, 1922 m. gruodžio 20 d., Ambasadorių konferencijos metu.

Sovietinės okupacijos metais Didžioji Britanija nepripažino SSRS įvykdytos Baltijos šalių, tarp jų ir Lietuvos, okupacijos.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ją pripažino 1991 m. rugpjūčio 27 d., o diplomatiniai santykiai tarp valstybių atkurti 1991 m. rugsėjo 4 d.

Abi šalys yra Europos Tarybos, ESBO, EBPO, NATO, kitų tarptautinių organizacijų narės.

Didžioji Britanija Lietuvos vyriausybę de facto pripažino 1919 m. rugsėjo 24 d. Kaip ir dauguma Antantės valstybių Britanija pirmiau pripažino Lietuvos vyriausybę, o ne pačią valstybę, ir tik 1922 m. gruodžio 20 d. pripažino de jure. Didžiajai Britanijai Lietuvą pripažinus de jure, tą pačią dieną įsteigtas konsulatas Kaune, o 1929 m. – ir Didžiosios Britanijos pasiuntinybė. Dabar Lietuva savo šalies ambasadą yra atidariusi Londone (dabartinis ambasadorius – Renatas Norkus), tuo tarpu Didžioji Britanija turi ambasadą Vilniuje (dabartinis ambasadorius – Brian Olley). Klaipėdoje veikia Jungtinės Karalystės garbės konsulatai, tuo tarpu Lietuvos garbės konsulatai įsteigti Birmingeme ir Kente.[2]

Veikia gausi Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenė (2021 m. JK gyveno 153 000 Lietuvos piliečių[3], o Londone gyvena didžiausia lietuvių bendruomenė šioje šalyje). Londone veikia lietuviška katalikų bažnyčia. Tuo tarpu Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 737 JK piliečiai.[3]

Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste grupė (dabartinė pirmininkė – Dalia Asanavičiūtė (TS-LKD)).[4]

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Santykiai iki 1918 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1769 m. laikomi Abiejų Tautų Respublikos diplomatinio atstovavimo Didžiojoje Britanijoje pradžia.[5]

Santykiai 1918–1940 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dar prieš užmezgant de jure santykius 1921 m. Kaune lankėsi Didžiosios Britanijos karo misija. Santykiai su Didžiąja Britanija, kaip Ambasadodrių konferencijos valstybe nare, buvo itin reikšmingi, nes konferencijai buvo patikėta spręsti Vilniaus krašto priklausomybės ir Klaipėdos krašto priklausomybės konfliktą. Didžioji Britanija Lietuvos nepriklausomybę de jure pripažino Ambasadorių konferencijos metu, 1922 m. gruodžio 20 d. Tarp šalių vystyti ekonominiai ryšiai.

Santykiai Lietuvos okupacijos metais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžioji Britanija niekuomet nepripažino Baltijos šalių okupacijos. Lietuvos pasiuntiniai buvo akredituoti ir pripažįstami Didžiosios Britanijos per visą sovietinės okupacijos laikotarpį.

Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po santykių atkūrimo pasirašyti šie dvišaliai susitarimai: pasikeitimas notomis dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vyriausybės Lietuvos Bankui perduodamo aukso ir dėl kitų dvišalių pretenzijų patenkinimo (1992 m.), sutartis dėl kapitalo investicijų skatinimo ir jų apsaugos (1993 m.), oro susisiekimo sutartis (1993 m.), sutartis dėl bendradarbiavimo švietimo, mokslo ir kultūros srityse (1996 m.), sutartis dėl pajamų bei kapitalo prieaugio pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (2001 m.), protokolas, pakeičiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės sutartį dėl pajamų bei kapitalo prieaugio pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (2002 m.) susitarimas dėl tarptautinių vežiojimų keliais (1994 m.), susitarimas dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos (2006 m.)[6]

Taip pat su Gernsiu 2013 m. pasirašytas susitarimas dėl keitimosi su mokestiniais klausimais susijusia informacija.[7]

2006 m. Lietuvoje lankėsi Anglijos karalienė Elžbieta II.

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje veikia Britų taryba. Lietuvos mokyklose populiariausia užsienio kalba yra anglų; dažniausiai mokoma britų anglų kalbos.[8]

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės siekė 1,96 mlrd. eurų, o Jungtinė Karalystė buvo devinta pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė.[1]

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę.

  • Eksportas sudaro 1,19 mlrd. eurų; o Jungtinė Karalystė yra devinta pagal dydį eksporto partnerė.
  • Importas sudaro 765 mln. eurų. Daugiausiai importuojama mechaninių mašinų ir įrenginių, elektros mašinų, įrenginių, optikos, fotografavimo, matavimo, medicinos prietaisų, plastikų ir jų dirbinių, automobilių.

2020 m. tiesioginės JK investicijos Lietuvoje buvo neigiamos. Tuo tarpu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Jungtinėje Karalystėje 2020 m. siekė 21,01 mln. eurų (15-a vieta pagal apimtį).[1]

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[9] 2020[10] 2021[11] 2022[3]
JK piliečių skaičius Lietuvoje 278 602 612 737
Metai 2015[9] 2019[10] 2020[11] 2021[3]
Lietuvos piliečių skaičius JK 180 000 211 000 152 000 153 000

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jungtinės Karalystės ambasada Vilniuje.
Lietuvos ambasada Londone.

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Jungtinėje Karalystėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jungtinės Karalystės ordinų kavalieriai lietuviai ir Lietuvos ordinų kavalieriai Jungtinės Karalystės piliečiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Už nuopelnus Lietuvai iki 2021 m. įteikti 54 valstybiniai apdovanojimai šiems JK piliečiams[16]:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 „Jungtinė Karalystė“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Nuoroda tikrinta 2021-12-26. 
  2. Lietuvos garbės konsulų sąrašas pagal abėcėlę (LR URM)
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 Migracijos metraštis 2021, Migracijos departamentas prie VRM
  4. Tarpparlamentinių ryšių su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste grupė (lrs.lt)
  5. Lankasterio rūmuose pažymėtos Abiejų Tautų Respublikos diplomatinio atstovavimo Jungtinėje Karalystėje 250-osios metinės
  6. Jungtinė Karalystė | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt)
  7. Gernsis | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt)
  8. [1]
  9. 9,0 9,1 Migracijos metraštis 2015, Migracijos departamentas prie VRM
  10. 10,0 10,1 Migracijos metraštis 2019, Migracijos departamentas prie VRM
  11. 11,0 11,1 Migracijos metraštis 2020, Migracijos departamentas prie VRM
  12. „Change of Her Majesty's Ambassador to the Republic of Lithuania“. 2011 m. gegužės 17 d. 
  13. „Change of Her Majesty's Ambassador to Lithuania“. Foreign & Commonwealth Office. 2015 m. sausio 15 d. 
  14. „New British Ambassador presents his credentials to the President of Lithuania“. Jungtinės Karalystės ambasada Vilniuje. 2019 m. spalio 1 d. 
  15. [2] (Ambasados JK inf.)
  16. Apdovanotų asmenų duomenų bazė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]