Jungtinių Tautų chartija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jungtinių Tautų chartija – tarptautinė sutartis, pagal kurią buvo suformuota ir sukurta tarptautinė organizacija – Jungtinės Tautos; JT „Konstitucija“.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sutartis buvo pasirašyta Jungtinių Tautų konferencijos metu (1945 metų birželio 26 d.), San Franciske, JAV. Jungtinių Tautų chartiją pasirašė 50 valstybių. Chartija įsigaliojo 1945 metų spalio 24 d., kai ją ratifikavo penkios nuolatinės Saugumo tarybos narės – Kinijos Respublika (vėliau ją pakeitė Kinijos Liaudies Respublika), Prancūzija, Sovietų Sąjunga (vėliau ją pakeitė Rusijos federacija), Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos.

Chartijos punktams turi paklusti visos šalys narės. Be to, Chartijoje teigiama, kad šalių įsipareigojimai Jungtinėms Tautoms yra aukščiau kitų sutarčių įsipareigojimų. Jungtinių Tautų Chartiją yra ratifikavusios dauguma pasaulio valstybių. Viena žymesnių išimčių yra Vatikanas, kuris Jungtinėse Tautose turi tik stebėtojo statusą, ir todėl nėra pasirašęs chartijos.[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]