Lietuvos ir Tailando santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Flag of Lithuania.svg
Lietuvos ir Tailando santykiai
Flag of Thailand.svg
 Pagrindinės datos:
 De jure pripažinimas iš Tailando pusės: 1923 m. sausio 30 d.
 • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1993 m. balandžio 9 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Tailandas: 13,5 mln. eur.
 • Tailandas → Lietuva: 22 mln. eur.
 Turistų srautai:
 • Lietuva → Tailandas (2017): apie 13 000[2]

Lietuvos ir Tailando santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Tailando.

Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 9 d. Diplomatiniai santykiai atkurti 1993 m. balandžio 9 d.

Tarpukariu Lietuvos nepriklausomybę de jure pripažino 1923 m. sausio 30 d. ar sausio 23 d. (tuomet vadintas Siamu).

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 71 Tailando pilietis.[3]

Tailandui Lietuvoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Kopenhagoje, Danijoje, o Lietuvai Tailande – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Pekine, Kinijoje. Vilniuje veikia Tailando Karalystės garbės konsulatas, Bankoke – Lietuvos garbės konsulatas.

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji kontaktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. sausio 23 d. Tailandas (Siamas) pripažino Lietuvą de jure. Tarpukariu buvo užmegzti diplomatiniai santykiai, tačiau konsulatų įsteigta nebuvo.[4]

Tarpukario Lietuvos spaudoje buvo publikuoti ,,Reuters“ ir ,,Eltos“ pranešimai apie 1932 metų Siamo sukilimą, žinias gaunant iš Siamo generalinio konsulo Singapūre.[5]

Siame tarp 1933–1936 m. lankėsi lietuvių keliautojas ir žurnalistas Matas Šalčius. Savo kelionių užrašuose aprašė Birmos-Siamo sienos kirtimą, kuri Matui Šalčiui paliko įspūdį, nes buvo be sargybos. Taip pat Bankoke drugiu susirgo Mato Šalčiaus kelionės draugas amerikietis. Matas Šalčius Siame susitiko su princu (kuris tai princas – neįvardinama), kuris žinojęs apie Lietuvą. Kaip Matas Šalčius rašė knygoje „Svečiuose pas 40 tautų“, „Princas buvo daug keliavęs ir neseniai sugrįžęs iš Europos. Sakosi pravažiavęs pro Kauną. Bekeliaudamas susipažinęs su vienu lietuviu, kuris buvęs labai vaišingas, tai jis manąs, kad visi lietuviai turi būti labai geri.“[5]

Yra duomenų, kad SSRS okupacijos metais Tailandas (Siamas) palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis[6] ir nors ir vengė deklaruoti savo oficialią poziciją, nepripažino Baltijos valstybių, įskaitant Lietuvos, kaip Sovietų Sąjungos dalies.[4]

Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tailandas nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 9 d., t. y., prieš Lietuvai tampant JTO nare. Tuo tarpu diplomatiniai santykiai atkurti 1993 m. balandžio 9 d.

1994 m. Tailandas Danijoje reziduojantį ambasadorių akreditavo Lietuvai. Tuo tarpu Lietuva savo pirmąjį ambasadorių Tailandui akreditavo vėliau, 2002 m. Be to, Tailandui akredituoti ambasadoriai iki 2012 m. rezidavo Vilniuje, o nuo 2017 m. – Pekine.

Tarp Lietuvos ir Tailando surengti du aukščiausio lygio susitikimai. 2016 m. balandžio 14 d. į Lietuvą oficialaus vizito atvyko Tailando princesė Mahačakrė Sirindhorn, vizito metu susitikdama su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite[7], o 2017 m. gegužės 14 d. Tailande su atsakomuoju vizitu viešėjo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kur susitiko su Tailando princese ir pagerbė 2016 m. spalio mėn. mirusio Tailando Karaliaus Ramos IX atminimą.[8]

Taip pat 2004 m. Tailande lankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministro Antano Valionio vadovaujama delegacija,[9]o 2008 m. liepą Lietuvoje trumpai viešėjo Tailando princas Maha Vadžiralongkornas.[10]

Surengta keletas žemesnio lygio pareigūnų susitikimų politinių konsultacijų ir daugiašaliu formatais. Pirmosios politinės konsultacijos surengtos 2012 m. Bankoke, antrosios – 2017 m. Vilniuje, trečiosios – 2019 m. Vilniuje.[11] 2016 m. spalio 12-14 d. Lietuvos užsienio reikalų viceministras Neris Germanas lankėsi Tailande, kur atstovavo Lietuvos Vyriausybei 21-ajame Europos Sąjungos ir Pietryčių Azijos tautų organizacijos ASEAN užsienio reikalų ministrų susitikime, pasirašė Tailando Karalystės užsienio reikalų ministerijos užuojautų knygoje, išreikšdamas gilią užuojautą dėl Tailando karaliaus Bhūmibolo Aduljadedžo mirties.[12]

2018 m. vasario 13 dieną Bankoke buvo paminėtas atkurtos Lietuvos šimtmetis ir Lietuvos Respublikos bei Tailando karalystės diplomatinių santykių atkūrimo 25-metis. Tarp dalyvavusių svečių – Tailando užsienio reikalų ministras Donas Pramudvinajus, Turizmo ir sporto ministras Vyrasakas Kovsuratas, kiti aukšti karalystės pareigūnai.[13]

2019 m. Lietuvos piliečiams Tailando vidaus reikalų ministerija įvedė bevizį režimą.[2] Tailandas yra viena populiariausių Pietryčių Azijos šalių tarp turistų iš Lietuvos.

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2017 m. rugsėjį Tailando prekybos rūmų universitete vyko medicinos technologijų srityje dirbančių Europos mokslininkų susitikimas su šio universiteto dėstytojais ir studentais, kuriame dalyvavo ir Kauno technologijos universiteto atstovas.[14]

2018 m. Tailando futbolo klube Ratchaburi Mitr Phol FC saugo pozicijoje rungtyniavo lietuvis Nerijus Valskis ir per sezoną pelnė 9 įvarčius.

2019 m. Tailande eksponuota M. Jovaišos paroda “Neregėta Lietuva”.[15]

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tailando Karalystės garbės konsulatas Vilniuje.

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Tailando siekė 35,5 mln. eurų, o Tailandas buvo 64-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partneris.[1]

Prekybos balanse vyrauja importas iš Tailando į Lietuvą.

  • Eksportas sudaro 13,5 mln. eurų; Tailandas yra 73-as pagal prekybos apimtis eksporto partneris.
  • Importas sudaro 22 mln. eurų; Tailandas yra 53-as pagal prekybos apimtis importo partneris. Daugiausiai importuojama produkcija: kaučiuko gaminiai (17%), katilai, mechaniniai įrenginiai (13%), transporto priemonės (11%), baldai, patalynė (11%), cheminiai štapelio pluoštai (9%).

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Tailandas yra 28-as (investicijos siekia 50,2 mln. eurų). Tuo tarpu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Tailande 2020 m. buvo neigiamas.[1] Daugiausiai Tailandas investavo Lietuvoje į apdirbamąją gamybą − Tailando chemijos bendrovės „Indorama Ventures“ gamykla, gaminanti PET granules, Klaipėdoje veikia nuo 2006 m.[16]

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[17] 2020[18] 2021[19] 2022[3]
Tailando piliečių skaičius Lietuvoje 22 50 69 71

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Tailandui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 „Tailandas“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Nuoroda tikrinta 2022-05-16. 
  2. 2,0 2,1 Tailandas Lietuvos piliečiams įvedė bevizį režimą (15min.lt)
  3. 3,0 3,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  4. 4,0 4,1 Kraujelis, R., 282 psl.
  5. 5,0 5,1 Vyšniauskas, Marius. Tolimieji Rytai Lietuvos tarpukario spaudoje bei kelionių aprašymuose (Kamanė.lt)
  6. Kraujelis, R., 199 p.
  7. Prezidentė susitiko su Tailando princese (Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija)
  8. Lietuva ir Tailandas stiprina ryšius (Prezidentė Dalia Grybauskaitė)
  9. UR ministras vieši Singapūre (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)
  10. Lietuvos ambasadorė įteikė skiriamuosius raštus Tailando kronprincui (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras)
  11. Vilniuje vyko Lietuvos ir Tailando politinės konsultacijos
  12. Užsienio reikalų viceministras Bankoke pasirašė užuojautų knygoje dėl Tailando karaliaus mirties (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)
  13. Bankoke paminėtas atkurtos Lietuvos šimtmetis (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)
  14. KTU atstovai Tailande dalijosi medicinos technologijų srities patirtimi ir žiniomis (KTU alumni, tikrinta 2022-05-16)
  15. Aktyvinami Lietuvos ryšiai su Tailandu (Lietuvos Respublikos ambasada Kinijoje)
  16. Viceministras M. Adomėnas su Tailando ambasadore aptarė priemones suaktyvinti dvišalį politinį ir ekonominį bendradarbiavimą (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)
  17. Migracijos metraštis 2016 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  18. Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  19. Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]