Jugoslavijos ir Lietuvos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jugoslavijos ir Lietuvos santykiai
 Pagrindinės datos:
 De jure pripažinimas iš Jugoslavijos pusės: 1921 m. rugsėjo 4 d.
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1926 m.
 • Diplomatinių santykių atkūrimas: 2000 m. gruodžio 22 d.
 Jugoslavijos perorganizavimas į Serbiją ir Juodkalniją: 2003 m. vasario 4 d.
 Juodkalnijos nepriklausomybės paskelbimas: 2006 m. birželio 3 d.
 Serbijos Respublikos paskelbimas: 2006 m. birželio 5 d.

Jugoslavijos ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Jugoslavijos ir Lietuvos.

Santykiai tarp dviejų valstybių užmegzti tarpukariu, o atkurti 2000 m. ir tęsėsi kiek daugiau nei dvejus metus – kol Jugoslavija buvo pervadinta į Serbiją ir Juodkalniją. Didžiąją diplomatinių santykių istorijos dalį šalys turėjo trečiose šalyse reziduojančius pasiuntinius.

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Su Jugoslavija dvišaliai santykiai tarpukariu užmegzti gan vėlai. Tam įtakos galėjo turėti tai, kad Jugoslavija 1921 m. rugsėjo 22 d. Lietuvai stojant į Tautų Sąjungą galutiniame balsavime susilaikė.[1]

1933 m. balandžio 1 d. Lietuvai akredituotas Jugoslavijos pasiuntinys, reziduojantis Varšuvoje, o 1935 m. Jugoslavijai akredituotas Eduardas Turauskas, nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Čekoslovakijoje, skiriamuosius raštus įteikęs 1937 m.

Jugoslavijoje gyvenęs vilnietis Borisas Koverda.

1940 m. birželio 19 d. Justo Paleckio teikimu E. Turauskas buvo atleistas iš Įgalioto Ministro ir Nepaprasto Lietuvos Pasiuntinio Jugoslavijai.[2] Tarp 1937 m. ir 1941 m. didžiąją laiko dalį Jugoslavijoje praleido sovietų pasiuntinio Lenkijoje nužudymu išgarsėjęs Vilniaus rusas Borisas Koverda.

Jugoslavija, nors pati būdama vienpartinė socialistinė valstybė, 1951 m. oficialiai pasmerkė Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupaciją kaip „ekspansinės sovietų politikos rezultatą“.[3]

1991 m. spalio 22 d. Jugoslavija pripažino Lietuvą de jure, tai padariusi Lietuvai jau įstojus į JTO. Kita vertus, santykių neskubėta užmegzti dėl Jugoslavijos karinių veiksmų. 1991 m. liepos 30 d. Lietuva pripažino prieš kiek daugiau nei mėnesį nepriklausomybę nuo Jugoslavijos paskelbusių Kroatijos ir Slovėnijos nepriklausomybę. Kroatijos nepriklausomybės karo metu Lietuva reiškė nevienareikšmę paramą Kroatijai; būtent Kroatijoje 1994–1996 m. Lietuvos kariai (iš viso apie 90) kartu su Danijos kariais vykdė savo pirmąją Jungtinių Tautų taikos palaikymo misiją[4], 1996 m. – NATO vadovaujamoje operacijoje „Operation Joint Endeavour“ neseniai Bosnijos karą išgyvenusioje Bosnijoje ir Hercegovinoje. 2000 m. gruodžio 22 d., praėjus pusantro mėnesio po Slobodano Miloševičiaus režimo žlugimo, užmegzti šalių diplomatiniai santykiai.

Pirmasis Jugoslavijos pareigūno vizitas įvyko 2001 m. gegužės 24 d. Tą dieną Vilniuje viešėjo Jugoslavijos užsienio reikalų viceministras Radojko Bogojevičius, kur susitiko su Lietuvos užsienio reikalų ministru Antanu Valioniu ir užsienio reikalų viceministru Evaldu Ignatavičiumi. Susitikimų metu Lietuva perdavė svečiui bendradarbiavimo tarp užsienio reikalų ministerijų protokolą, o R. Bogojevičius perdavė susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, investicijų skatinimo ir apsaugos, bendradarbiavimo švietimo, kultūros ir sporto srityse protokolus. Lietuvos URM teigimu, Jugoslavijos UR viceministras pagyręs Lietuvos gerus santykius su savo kaimynais, pareikšdamas, kad „toks gerų santykių modelis galėtų būti perkeltas į Balkanų regioną.“[5]

Pirmasis Lietuvos pareigūno vizitas Jugoslavijoje įvyko 2001 m. spalio 15-16 d. Tomis dienomis Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis Jugoslavijos užsienio reikalų ministro kvietimu su oficialiu vizitu lankėsi Jugoslavijoje, kur susitiks su Jugoslavijos prezidentu Vojislavu Koštunica, Jugoslavijos parlamento aukštesniųjų ir žemesniųjų rūmų pirmininkais Serdža Božovičiumi ir Dragoliubu Micunovičiumi, Jugoslavijos federaliniu užsienio reikalų ministru Goranu Svilanovičiumi ir kitais aukštais pareigūnais.[6]

2002 m. Jugoslavijai akredituotas Lietuvos ambasadorius, pirmasis ir vienintelis po santykių atkūrimo, nes jau 2003 m. vasario mėnesį Jugoslavija pavadinimą pakeitė į Serbijos ir Juodkalnijos.

Dvišalės sutartys pasirašytos jau šaliai pakeitus pavadinimą į Serbijos ir Juodkalnijos: Susitarimas dėl bendradarbiavimo švietimo, mokslo, kultūros ir sporto srityse pasirašytas 2003 m.,[7] Ministrų Tarybos susitarimas dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos – 2005 m.[8]


Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Jugoslavijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Bukelevičiūtė, D., 29 p.
  2. LCVA, f. 383, ap. 3, b. 293, l. 307
  3. Kraujelis, Ramojus (2008). https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000388512. Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 220. ISBN 978-9955-33-371-5. {{cite book}}: |chapter-url= neturi pavadinimo (pagalba)
  4. LR KAM, 48 p.
  5. Vilniuje lankėsi Jugoslavijos UR viceministras (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  6. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras lankysis Jugoslavijoje (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  7. [1]
  8. [2]
  9. Lietuvos istorijos metraštis. 2003 metai. 2004 m.
  10. Lietuva atnaujino diplomatinius santykius su Jugoslavija. delfi.lt

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]