Pereiti prie turinio

Irano ir Lietuvos santykiai

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Irano ir Lietuvos santykiai
 Pagrindinės datos:
 De jure pripažinimas iš Persijos pusės: 1923 m. rugpjūčio 8 d.
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1930 m.[1]
 • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1993 m. lapkričio 4 d.
 Prekybos apimtys (2018):[2]
 • Lietuva → Iranas: 5,36 mln. eur.
 • Iranas → Lietuva: 3,43 mln. eur.

Irano ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Irano ir Lietuvos.

Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 10 d. Diplomatiniai santykiai atkurti 1993 m. lapkričio 4 d. Tarpukariu Iranas (tuo metu vadinta Persija) Lietuvos nepriklausomybę de jure pripažino 1923 m. rugpjūčio 8 d. Iranas pripažino sovietų įvykdytą Baltijos šalių, tarp jų ir Lietuvos, aneksiją.[3]

Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės.

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 200 Irano piliečių.[4] 2020 m. prieglobstis suteiktas 4 pabėgėliams iš Irano.[5]

Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Turkijoje, o Iranui atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Varšuvoje. Teherane veikia Lietuvos garbės konsulatas. 20142020 m. laikotarpiu Seime veikė Tarpparlamentinių ryšių su Irano Islamo Respublika grupė (paskutiniuoju vadovu buvo Seimo narys Kęstutis Glaveckas).[6]

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvieji kontaktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Persija buvo viena iš vos penkių valstybių, kurių atstovai Tautų Sąjungoje dar 1920 m. lapkričio-gruodžio mėn. siūlė patenkinti Lietuvos prašymą priimti į Tautų Sąjungą.[7] 1923 m. rugpjūčio 11 d. Persija pripažino Lietuvos nepriklausomybę de jure.

Irane 1930 metais lankėsi lietuvių keliautojas ir antropologas Antanas Poška, kur susirgo maliarija. Vėliau šią šalį darkart aplankė 1937 m.

1930 m. tarp dviejų šalių buvo užmegzti diplomatiniai santykiai[3], pasirašius Lietuvos Respublikos ir Persų Imperijos draugingumo sutartį.[1] 1933 m. Lietuva paskyrė Maskvoje reziduojantį diplomatą Jurgį Baltrušaitį pasiuntiniu Persijai.[8] Jo sūnus Jurgis Baltrušaitis jaunesnysis archeologijos ir meno istorijos tyrinėjimo reikalais keliavo po Persiją.[9] Yra duomenų, kad SSRS okupacijos metais Iranas palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis[10], tačiau pripažino sovietų įvykdytą Baltijos šalių, tarp jų ir Lietuvos, aneksiją.[3]

Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Irano ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų susitikimas 2016 m. gegužės 28 d.

Lietuvos nepriklausomybę Iranas pripažino 1991 m. rugsėjo 10 d., o diplomatiniai santykiai buvo atkurti 1993 m. lapkričio 4 d.

Nepaisant atkurtų diplomatinių santykių, ilgą laiką dėl Irano branduolinės programos dvišalių Lietuvos ir Irano santykių politiniu lygmeniu nebuvo.[1]

2014 m. ar anksčiau Seime buvo įkurta tarpparlamentinių ryšių su Irano Islamo Respublika grupė. 2014 m. rugpjūčio pradžioje penkių Seimo narių delegacija vyko į Teheraną, kur susitiko su Irano parlamento vadovu, Užsienio reikalų komiteto pirmininku ir tarpparlamentinių ryšių grupės nariais. Tai buvo pirmasis Seimo narių vizitas Irane,[11] o tų pačių metų rugsėjo 27 d. Teherane surengtos Lietuvos ir Irano užsienio reikalų ministerijų politinės konsultacijos, kurių metu aptarti dvišaliai ryšiai, jų plėtros perspektyvos, ypač ekonomikos, švietimo ir kultūros srityse.[12] 2015 m. rugsėjo 15 d. viešoji įstaiga „Versli Lietuva“ kartu su Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija bei kitais partneriais surengė renginį verslui pavadinimu „Eksporto klubas: Iranas“.[13]

Pirmasis aukšto lygio susitikimas tarp Lietuvos ir Irano valdžios atstovų įvyko 2016 m. gegužės 28 d., kuomet viešnagės Irane metu Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susitiko su Irano Prezidentu Hasanu Ruhaniu ir užsienio reikalų ministru Džavadu Zarifu.[1] Vizito metu tarp valstybių pasirašytas susitarimas dėl ekonominio bendradarbiavimo (2016 m.)[14] 2017 m. vasario 22 d. Vilniuje įvyko Lietuvos ir Irano politinės konsultacijos, kuriose aptarti dvišalių santykių, ypač ekonominių, bendradarbiavimo tarptautinėse organizacijose klausimai, politinė situacija Lietuvos ir Irano kaimynystėje.[15]

Sėkmingai klostantis ekonominiams santykiams, 2017 m. gruodžio 12 d. Teherane įsteigtas Lietuvos garbės konsulatas, pirmasis dvišalių santykių istorijoje. Renginio metu Teherane atidaryta Mariaus Jovaišos fotografijų paroda „Neregėta Lietuva“. Konsulu paskirtas Yasin Group prezidentas Mohsenas Karimis Tabasis.[16]

2018 m. birželio 8 d. Vilniuje vykusiame pasauliniame Moterų politikos lyderių forume dalyvavo Irano viceprezidentė Masumeh Ebtekar, kur susitiko su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.[17][18]

Vis dėlto 2019 m. Iranui atnaujinus branduolinę programą santykiai su Lietuva, kaip ir su likusia ES, atšalo.

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių kalba išleista senųjų persų poetų Ferdousio, Hafizo, Sadžio Širazio, Omaro Chajamo ir Irano rašytojo Iradžo Pezeškzado kūrinių, 1982 m. išleista persų pasakų rinktinė „Migdolo medis“.[19]

Lietuvos ir Irano vyrų futbolo rinktinės iki 2021 m. gruodžio yra tarpusavyje sužaidusios vienerias draugiškas rungtynes Rusijoje, kurias laimėjo Irano rinktinė. 2008 m. rugpjūčio mėn. Lietuvos ir Irano vyrų krepšinio rinktinės buvo susitikusios Pekino olimpinės žaidynėse. Rungtynes rezultatu 99:67 laimėjo Lietuvos rinktinė.[20]

2008 m. Irane apsilankė lietuvių kelionių žurnalistai Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius ir įspūdžius nufilmavo „Starkaus ir Radzevičiaus kelionės“ dokumentikos Antrajame sezone pavadinimu „Šilko kelias“.

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Irano siekė 8,79 mln. eurų.[2] Pastaraisiais metais prekybos apimtys tarp dviejų valstybių smarkiai mažėjo. 2014 m. Iranas buvo 26-as Lietuvos prekybos partneris, vyravo eksportas į Iraną, o beveik visą eksportą sudarė grūdai.[13]

Prekybos balanse dominuoja eksportas iš Lietuvos į Iraną.

  • Eksportas sudaro 5,36 mln. eurų.
  • Importas sudaro 3,43 mln. eurų.
Metai 2014 2015 2016 2017 2018
Eksportas į Iraną (mln. eur.) 68,35[13] ? 15,74 7,11 5,36
Importas iš Irano (mln. eur.) 1,77[13] ? 4,17 3,99 3,43

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[21] 2020[22] 2021[23] 2022[4]
Irano piliečių skaičius Lietuvoje 213 121 157 200

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Iranui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Lietuvos diplomatijos vadovas dvišalių santykių plėtrą aptarė su Irano Prezidentu (Bernardinai.lt)
  2. 2,0 2,1 „Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas“. Lietuvos statistika. Nuoroda tikrinta 2022 m. balandžio 9 d. {{cite web}}: Cite has empty unknown parameter: |1= (pagalba)
  3. 3,0 3,1 3,2 Kraujelis, R., 283 p.
  4. 4,0 4,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  5. Statistika. Migracijos informacijos ir bendradarbiavimo platforma (Nuoroda tikrinta 2022-05-02) Archyvuota kopija 2022-05-20 iš Wayback Machine projekto.
  6. XII Seimas. Tarpparlamentinių ryšių su Irano Islamo Respublika grupė (Lietuvos Respublikos Seimas)
  7. Nepriklausomos Lietuvos gyvenimas: Tarptautinių santykių plėtimas (istorijai.lt)
  8. Miškinienė, 36 psl.
  9. JURGIS BALTRUŠAITIS – „Dievukų“ rinkinys. „Laiškai lietuviams“ (Nuoroda tikrinta 2022-05-02)
  10. Kraujelis, R., 199 p.
  11. Seimo narių komandiruotė į Iraną – už 18 tūkst. litų (Kauno diena)
  12. Lietuvos ir Irano konsultacijose aptartas bendradarbiavimas ekonomikos, švietimo ir kultūros srityse (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2014-10-01 iš Wayback Machine projekto.
  13. 13,0 13,1 13,2 13,3 Užsienio reikalų ministerijoje – renginys apie verslo galimybes Irane (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  14. Iranas | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-02 iš Wayback Machine projekto.
  15. Vilniuje surengtos Lietuvos ir Irano politinės konsultacijos (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2017-03-18 iš Wayback Machine projekto.
  16. Teherane veiklą pradėjo pirmasis Lietuvos garbės konsulas Irane (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2017-12-13 iš Wayback Machine projekto.
  17. Šalies vadovė priėmė Irano ambasadoriaus skiriamuosius raštus (Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija) Archyvuota kopija 2019-05-10 iš Wayback Machine projekto.
  18. Užsienio reikalų ministras susitiko su Irano Islamo Respublikos viceprezidente (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  19. persų literatūra(parengė Algimantas Litvinas). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-12).
  20. „Lietuvos rinktinė 99:67 nepasigailėjo Irano krepšininkų“. delfi.lt. Delfi. 2008-08-12. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  21. Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  22. Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  23. Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.