Indonezijos ir Lietuvos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Flag of Indonesia.svg
Indonezijos ir Lietuvos santykiai
Flag of Lithuania.svg
 Pagrindinės datos:
 De jure pripažinimas iš Indonezijos pusės: 1991 m. rugsėjo 17 d.
 • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1993 m. liepos 15 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Indonezija: 11,4 mln. eur.
 • Indonezija → Lietuva: 10,8 mln. eur.
 Turistų srautai:
 • Indonezija → Lietuva (2020): neužfiksuota[1]

Indonezijos ir Lietuvos santykiai — dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Indonezijos ir Lietuvos.

Indonezija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 17 d., o diplomatiniai santykiai užmegzti 1993 m. liepos 15 d.

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 22 Indonezijos piliečių.[2] Neoficialiais duomenimis Indonezijoje gyvena apie 40 Lietuvos piliečių.[2]

Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės.

Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Tokijuje, Japonijoje, o Indonezija yra akreditavusi savo nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių (reziduoja Kopenhagoje, Danijoje). Vilniuje veikia Indonezijos Respublikos garbės konsulatas, Džakartoje – Lietuvos garbės konsulatas.

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji kontaktai ankstyvuoju[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarp 1863 ir 1876 m. po Javos ir Sumatros salas keliavo lietuvių archeologas ir keliautojas Ignotas Žagelis.

1908–1920 m. Reino misijos misionieriumi tarp musulmonų batakų Kalimantano saloje Tameangladžango, Puruk Tjahu misijų stotyse dirbo lietuvių evangelikų misionierius Martynas Šernius.[3] Tarpukario laikotarpiu Indonezija buvo Olandijos kolonija, tad dauguma kontaktų vyko per Nyderlandus. Indonezija savo nepriklausomybę paskelbė 1945 m.

Yra duomenų, kad SSRS okupacijos metais Indonezija palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis.[4]

Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Indonezija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 17 d., tą pačią dieną, kai Lietuva buvo priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją. Diplomatiniai santykiai tarp valstybių užmegzti 1993 m. liepos 15 d. Tais pačiais metais Indonezija akreditavo Lietuvai savo ambasadorę. Lietuva tai padarė gerokai vėliau, 2002 m. Nuo 2012 m. Indonezijai akredituoti ambasadoriai reziduoja Japonijoje.

Tarp šalių pasirašytos susitarimas dėl vizų režimo panaikinimo diplomatinių ir tarnybinių pasų turėtojams (2015 m.) ir susitarimas dėl ekonominio ir techninio bendradarbiavimo (2015 m. pasirašytas, bet neįsigaliojęs).[5]

Tarp šalių yra įvykęs vienas aukščiausių Lietuvos ir Indonezijos vadovų susitikimas. 2017 m. gegužės 17 d. su valstybiniu vizitu Indonezijoje lankėsi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kur sostinėje Džakartoje buvo priimta Indonezijos prezidento Džoko Vidodo bei susitiko su Indonezijos Parlamento Pirmininku Setja Novanto. Prezidentės vizito metu Lietuvos ir Indonezijos energetikos ministrai pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo atsinaujinančiosios energetikos srityje, o sostinėje Džakartoje surengtas pirmasis Lietuvos ir Indonezijos energetikos forumas.[6] Delegacijoje taip pat dalyvavo žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius, susitikęs su Indonezijos žemės ūkio ministru Amranu Sulaimanu ir jo patarėju dr. Matu Sjukuru.[7]

2018 m. balandžio 23 d. Lietuvos užsienio reikalų viceministras Neris Germanas susitiko su Indonezijos Parlamento Atstovų rūmų Tarpparlamentinės draugystės grupės su Lietuva nariais.[8]

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1963 m. lietuvių kalba išleista Muchamado Radžabo apysaka „Mano gimtinė – Sumatros sala“.[9]

Lietuvos ir Indonezijos vyrų futbolo rinktinės iki 2021 m. gruodžio yra tarpusavyje sužaidusios dvejas rungtynes, kurių vienerias laimėjo Lietuvos rinktinė, o kitos baigėsi lygiosiomis.

2017 m. Indonezijoje apsilankė lietuvių kelionių žurnalistai Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius, o filmuota medžiaga tapo „Starkaus ir Radzevičiaus kelionės“ dokumentikos dvyliktojo sezono („Pakeliui į Balį“) serijomis.

Tarp šalių aukštųjų mokyklų vykdomi akademiniai mainai, bent nuo 2011 m. sudaryta galimybė Lietuvos studentams teikti paraiškas laipsnio nesuteikiančios stipendijų programos Darmasiswa konkursui, finansuojamam Indonezijos Vyriausybės. Indonezijos ambasadorius yra lankęsis VDU ir MRU, vykdančiuose dvišalius mainus bent su vienu Indonezijos universitetu.[10][11]

Lietuvą ir Indoneziją jungia žymi lietuvių kilmės kanadiečių mokslininkė Birutės Galdikas, 1971 m. Tandžungputingo nacionaliniame parke įkūrusi orangutanų stebėjimo centrą ir Indonezijoje praleidžianti didelę dalį laiko.

2019 m. Bodžonegoro regencijos mokyklose apsilankė grupė Lietuvos verslininkų ir švietimo specialistų, išleidusių mokyklinių vadovėlių ir svarsčiusių čia kurti tarptautinę mokyklą.[12] 2021 m. lietuviškoje spaudoje rašyta apie lietuvių įkurtos svetainių talpinimo bendrovės „Hostinger“ verslininkų Sumbos saloje pastatytą mokyklą.[13]

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Indonezijos siekė 22,3 mln. eurų, o Indonezija buvo 75-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[1]

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Indoneziją.

  • Eksportas sudaro 11,4 mln. eurų; Indonezija yra 77-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
  • Importas sudaro 10,8 mln. eurų; Indonezija yra 60-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojamos prekės: antžeminio transporto priemonės ir jų dalys (30%), kaučiukas ir jo dirbiniai (18%), elektros mašinos ir įranga (7%), dėvėti tekstilės dirbiniai (7%), popierius ir kartonas (7%).

2020 m. tiesioginių užsienio investicijų tarp abiejų šalių nebuvo.[1]

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[14] 2020[15] 2021[16] 2022[2]
Indonezijos piliečių skaičius Lietuvoje 3 11 14 22
Metai 2020[16] 2021[2]
Lietuvos piliečių skaičius Indonezijoje 30 40[a]
  1. neoficialūs duomenys

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąrašas nėra baigtinis

Pasiuntiniai Indonezijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]