Niujorkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Niujorkas
angl. New York
   Seal of New York City.svg      Flag of New York City.svg   
New York City skyline.jpg

Niujorkas
40°43′0″N 74°0′0″W / 40.71667°N 74.00000°W / 40.71667; -74.00000 (Niujorkas)Koordinatės: 40°43′0″N 74°0′0″W / 40.71667°N 74.00000°W / 40.71667; -74.00000 (Niujorkas)
Laiko juosta: (UTC-5)
------ vasaros: (UTC-4)
Valstybė: Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Valstija: Niujorkas (valstija) Niujorkas (valstija)
Įkūrimo data: 1625 m.
Meras: Bill de Blasio (D)
Gyventojų (2015): 8 550 405
Plotas: 1 214 km²
Tankumas (2015): 7 043 žm./km²
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: NiujorkasVikiteka

Niujorkas (oficialiai – Niujorko miestas, angl. New York City – Naujojo Jorko miestas) – didžiausias JAV miestas, antrasis pagal dydį Šiaurės Amerikos miestas po Meksiko. Vienas iš pagrindinių pasaulio finansų ir komunikacijų centrų. Niujorke gyvena 8,55 mln. gyventojų (2015 m.), o su priemiesčiais – daugiau kaip 22 milijonai (2016 m.), ir tai vienas iš didžiausių pasaulio miestų. Čia įsikūrusi Jungtinių Tautų Organizacijos būstinė. Šnekamojoje kalboje (slenge) dažnai vadinamas Didžiuoju Obuoliu (The Big Apple).

Miestas plyti JAV šiaurės rytuose, Niujorko valstijoje prie Hadsono upės žiočių. Tai didžiausias JAV uostas (metinė krovinių apyvarta – apie 180 mln. tonų).Yra Dž. Kenedžio tarptautinis oro uostas. Niujorkas – pagrindinis JAV ekonominis, politinis, prekybos, finansų, mokslo ir kultūros centras. Pagrindinės pramonės šakos: metalo apdirbimas, mašinų gamyba, poligrafija, chemija, naftos apdirbimas, maisto, lengvoji pramonė. Yra metropolitenas, jo muziejus. Niujorke įkurta universitetų (žymiausias – Kolumbijos universitetas), yra viešoji biblioteka. Žinomiausia muziejai: šiuolaikinio meno, Amerikos istorijos, indėnų, pirmykščio meno, žydų. Mieste veikia apie 80 teatrų. Garsiausia gatvė – Brodvėjus (Broadway). Įžymesnės bažnyčios: Šv. Jono katedra, Šv. Patriko katedra ir kt. Kitame Hadsono upės krante, priešais Niujorką (bet jau Naujojo Džersio valstijoje), stovi garsioji Laisvės statula. Ją XIX a. pabaigoje JAV padovanojo Prancūzija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietovė buvo apgyvendinta dar gerokai prieš europiečių atvykimą – čia gyveno manahatų ir kanarsių gentys. Pirmieji europiečiai, šioje vietoje pastatę miestą, buvo olandų kolonistai: 1626 m. jie įkūrė miestą ir pavadino jį Naujuoju Amsterdamu. 1664 metais Briatnijos laivai užgrobė miestą ir pervadino New York (Naujuoju Jorku); galutinai miestas britams atiteko 1674 metais. 17851790 metais Niujorkas buvo laikinoji JAV sostinė.

Manhatanas 1932 m.

18761886 m. Niujorke pastatytas ir vienas iš visos Amerikos simbolių – Laisvės statula (Statue of Liberty). Tai buvo Prancūzijos dovana amerikiečiams JAV nepriklausomybės šimtmečio proga. Jos aukštis – 93 metrai. Septyni spinduliai simbolizuoja pasaulio dalis: Europą, Aziją, Afriką, Australiją, Šiaurės Ameriką, Pietų Ameriką ir Antarktidą.

XX amžiaus III dešimtmeyje į Niujorką iš JAV pietų atkeliavo daug afroamerikiečių. Draudimų eros laikais prasidėjo Harlemo rajono klestėjimas, sutapęs su miesto ekonomikos pakilimu, ir tuomet virš miesto ėmė kilti dangoraižiai. 1925 metais Niujorkas aplenkė Londoną ir pagal gyventojų skaičių tapo didžiausiu miestu pasaulyje. 1939 ir 1964 m. Niujorke vyko Pasaulinė paroda.

2001 m. rugsėjo 11 d. Niujorkas tapo pagrindiniu islamo teroristų taikiniu – užgrobtais lėktuvais buvo pažeisti ir nugriauti du dangoraižiai (vadinamieji bokštai dvyniai), kuriuose buvo Pasaulinis prekybos centras (World Trade Center). Nelaimės metu žuvo 2 603 žmonės, o 24 laikomi dingusiais. 2006 metų balandžio 27 dieną nugriautų dangoraižių vietoje buvo pradėtas statyti Taikos Bokšto (Freedom Tower) dangoraižis. 2012 metų pabaigoje jis buvo baigtas statyti.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Niujorkas yra įsikūręs Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurės rytuose, pietinėje Niujorko valstijos dalyje, Hadsono upės, įtekančios į Atlanto vandenyną, žiotyse, ir tai Niujorkui padėjo tapti prekybiniu miestu. Dauguma miesto pastatyta trijose salose: Manhatane, Steitene ir Long Ailende.

Hadsono upė Hadsono slėniu įteka į Niujorko įlanką. Tarp Niujorko ir Trojaus miestų upė sudaro estuariją. Hadsono upė skiria miestą nuo Naujojo Džersio, o kitoje Manhatano pusėje tekanti Rytų upė Manhataną ir Bronksą skiria nuo Long Ailendo. Harlemo upė, tekanti tarp Hadsono ir Rytų upių, skiria Manhataną nuo Bronkso.

Aplinka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Niujorko aplinką veikia miesto dydis, tankis, didelė viešojo transporto infrastruktūra ir tai, kad miestas pastatytas prie Hadsono upės žiočių. Niujorko miestas taip pat atlieka svarbų vaidmenį nacionalinėje aplinkos politikoje dėl savo dydžio ir įtakos.

Niujorko gyventojų tankumas aplinkai ir naudingas, ir pavojingas. Niujorkas turi didžiausią viešojo transporto sistemą Jungtinėse Valstijose, kuri palengvina žmonėms keliavimą, tačiau ji teršia aplinką. Benzino suvartojimas mieste yra tokio lygio, koks buvo visos šalies vidurkis XX amžiaus 3 dešimtmetyje, todėl miestas yra atsakingas už 1 % šalies šiltnamio dujų išmetimą į aplinką.

Niujorke statoma vis daugiau žaliųjų pastatų, tokių kaip 7 pasaulio prekybos centro dangoraižis, kuris perdirba lietaus vandenį ir jį naudoja drėkinimui, taip pat turi šildymą ir apšvietimus kontroliuojantį kompiuterį.

Niujorko miesto panorama žvelgiant į Manhatane esantį Centrinį parką, kuris yra lankomiausias tarp visų JAV miestų parkų

Miestas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manhatanas ryte

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manhatanas naktį

Labiausiai asocijuojamas pastatas su Niujorku yra Empire State Building. 1885 metais Čikagoje buvo pastatytas pirmasis pasaulyje dangoraižis naudojant geležies konstrukciją, tokia statybų technologija greitai atkeliavo ir į Niujorką. Tada miestas nuo europietiškų žemaaukščių tradicijų perėjo prie aukštuminių verslo rajonų pastatų.

Niujorko mieste gausu įvairiausių stilių pastatų, tarp jų – Woolworth Building, tai yra 1913 metais pastatytas ankstyvojo neogotikinio stiliaus dangoraižis. Art Deco stiliaus Chrysler Building dangoraižis, pastatytas 1930 metais,r daugumos istorikų laikomas gražiausiu pastatu Niujorke. Modernistinio stiliaus Seagram Building dangoraižis, pastatytas 1957 metais, įkvėpė daugybę būsimų pastatų. Pasaulio prekybos centro dangoraižiai iki sunaikinimo per rugsėjo 11 atakas ir puikus ekologiško dizaino pavyzdys Condé Nast Building dangoraižis, pastatytas 2000 metais, buvo miesto simboliai.

Rajonai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Penki miesto rajonai: 1: Manhatanas, 2: Bruklinas, 3: Kvinsas, 4: Bronksas, 5: Steiteno sala

Niujorkas suskirstytas į penkis pagrindinius rajonus, kuriuos sudaro šimtai mikrorajonų. Jei visi rajonai būtų atskiri miestai, keturi iš jų (Bruklinas, Kvinsas, Manhatanas ir Bronksas) būtų tarp dešimties didžiausių JAV miestų.

  • Bronksas (Bronx) (gyv. 1 364 566) – šiauriausias Niujorko rajonas. Rajone įsikūrusi Niujorko „Yankees“ komanda, bei Bronkso zoologijos sodas, kuris yra didžiausias metropoliteninis zoologijos sodas Jungtinėse Amerikos Valstijose, sode gyvena virš 6 000 įvairių gyvūnų, o plotas užima 107,2 hektarus. Bronkse taip pat susikūrė repo ir hiphopo kultūros.
  • Bruklinas (Brooklyn) (gyv. 2 511 408) – labiausiai apgyvendintas miesto rajonas, buvęs nepriklausomu miestu iki 1898 metų. Bruklinas žinomas dėl savo kultūrinės ir etninės įvairovė, nepriklausomo menininkų gyvenimo, miesto dalių ir unikalaus architektūrinio palikimo.
  • Manhatanas (Manhattan) (gyv. 1 606 275) – tankiausiai apgyvendintas miesto rajonas, jame stovi įžymiausi ir aukščiausi miesto dangoraižiai. Rajone įsikūrę pagrindiniai verslo ir finansų centrai, Centrinis parkas, Brodvėjus bei Harlemas, kuris gerai žinomas kaip juodaodžių kultūros centras.
  • Kvinsas (Queens) (gyv. 2 256 576) – geografiškai didžiausias miesto rajonas ir didžiausias etninę įvairovę turintis rajonas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Istoriškai rajonas buvo surinktas iš daugybės mažų miestelių ir kaimų. Šiandien dauguma Kvinso gyventojų sudaro vidutines pajamas gaunantys asmenys. Tai vienintelis didelis rajonas visoje šalyje, kuriame gyvenančių žmonių vidutinės pajamos siekia 52 000 JAV dolerių per metus.
  • Steiteno sala (Staten Island) (gyv. 475,014) – rajonas yra tarsi miesto priemiestis, kuriame daugiausia statomi nuosavi namai.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istorijos muziejus

Niujorke prasidėjo daugybė Amerikos kultūrinių judėjimų, pavyzdžiui, Harlemo Renesansas. Jo metu miestas buvo tapęs afroamerikiečių literatūros centru. Niujorkas XX amžiaus 5-ame dešimtmetyje buvo džiazo muzikos centras, 6-ame dešimtmetyje abstrakčiojo ekspresionizmo ir 8-ame dešimtmetyje hip-hop muzikos lopšys. 8-9 dešimtmečiuose Miestas darė įtaką Pank ir Hardcore muzikai. Pastaraisiais metais iš Niujorko kyla garsios Indie rock muzikos grupės, pavyzdžiui, The Strokes, Interpol, The Bravery, Scissor Sisters, bei They Might Be Giants. Niujorkas taip pat labai svarbus filmų industrijai. Manhatta (1920), šalies pirmas avangardinis filmas, buvo nufilmuotas Niujorko mieste. Šiandien Niujorkas yra antras pagal dydį JAV kino industrijos centras. Mieste yra daugiau kaip 2 000 meno ir kultūros organizacijų ir daugiau kaip 500 galerijų. Elektrinės šviesos išradimas leido miestui vystyti teatrą. XIX amžiaus 9-ame dešimtmetyje tokie teatrai kaip Brodvėjus, kartu su 42-aja gatve, pradėjo rodyti naują teatro žanrą, žinomą kaip Brodvėjaus miuziklas.

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiekvienais metais Niujorką aplanko apie 40 milijonų JAV ir užsienio turistų. Turistai dažniausiai apžiūri Empire State Building dangoraižį, Eliso salą, Brodvėjaus teatrą, muziejus bei kitas patrauklias vietas, pavyzdžiui, Centrinį, Vašingtono skvero parkus, „Rockfellerio“ centrą, Bronkso zoologijos ir Niujorko botanikos sodus, prabangius prekybos centrus 5-ojoje ir Medisono gatvėse. Daug turistų pritraukia ir vienas iš Niujorko simbolių – Laisvės statula.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mieste 1994 m. vyko XV pasaulio futbolo čempionatas. Žymiausi sporto klubai:

Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Niujorko gyventojų
skaičius pagal metus [2]
1790 33 131
1850 696 490
1900 3 437 202
1920 5 620 048
1950 7 891957
1960 7 781 984
1970 7 894 862
1980 7 071 639
1990 7 322 564
2000 8 008 278
2007 8 295 029
2015 8 550 405

Niujorkas yra labiausiai apgyvendintas miestas Jungtinėse Amerikos Valstijose. 2015 metais mieste gyveno 8, 55 mln. žmonių (o 1990 metais – dar tik 7,3 milijono). Čia gyvena 40 % visų valstijos gyventojų. Pastaruoju metu miestas labai sparčiai auga, manoma, kad 2030 metais Niujorke gyvens 9,2 – 9,5 milijono žmonių.

Miesto gyventojų tankis yra 28 052 žmonės kvadratinėje mylioje (10 831 žm./km²), tai yra 10 000 žmonių daugiau nei antrame pagal gyventojų tankumą JAV mieste San Franciske.

Niujorko gyventojų skaičius yra daugiau nei du kartus didesnis už antro pagal dydį JAV miesto Los Andželo. Į miestą nuo senų laikų atvykdavo daug imigrantų, todėl 2000 metais 36 % miesto gyventojų buvo gimę svetur, iš visų Amerikos miestų tik Los Andžele ir Majamyje atvykėlių skaičius yra didesnis. Šiuo metu daugiausia imigrantų atvyksta iš Dominikos respublikos, Kinijos, Jamaikos, Gajanos, Meksikos, Ekvadoro, Haičio, Trinidado ir Tobago, Kolumbijos ir Rusijos. Mieste yra didžiausios afroamerikiečių, italų, žydų ir airių etninės grupės. Mieste šnekama apie 170 skirtingų kalbų. Niujorke ir jo priemiesčiuose yra didžiausia žydų bendruomenė už Izraelio ribų, net žydų bendruomenė Tel Avive (be priemiesčių) mažesnė nei Niujorke.

Vidutinės šeimos pajamos buvo 38 293 JAV dolerių. 2005 metais Niujorke gyveno 44 % baltaodžių, 25,3 % juodaodžių, 11,6 % azijiečių, 0,4 % indėnų, 17 % kitos rasės, o 1,6 % gyventojų buvo dviejų arba daugiau nei dviejų rasių.

Valdžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manhatano savivaldybės pastatas

Niujorkas buvo suvienytas 1898 metais, nuo to laiko savivaldybė kontroliuoja jį ir jo priemiesčius. Niujorko valdžia labiau centralizuota nei daugelis kitų JAV miestų savivaldybių, ji yra atsakinga už švietimą, bibliotekas, saugumą, miesto pramogas, sanitariją, vandens aprūpinimą ir kitokias gerovės paslaugas. Meras ir tarybos nariai renkami ketverių metų kadencijai. Miesto tarybą sudaro 51 tarybos narys, Niujorko rajonai yra nustatyti pagal geografinę gyventojų ribą. Miesto meras ir tarybos nariai gali kandidatuoti daugiausia du kartus. Šiuo metu miesto meras yra 2014 m. išrinktas Bill de Blasio.

Nusikalstamumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Niujorko policijos departamento automobilis

Organizuotas nusikalstamumas buvo ilgai siejamas su Niujorko miestu. Nuo pat XIX amžiaus pradžios miestas buvo gerai žinomas dėl savo gaujų ir kiek vėliau dėl gangsterių. XX amžiaus 9-10 dešimtmečiuose mieste klestėjo prekyba narkotikais, tačiau policija pradėjo imtis tokių priemonių kaip CompStat, sudaužytų langų taisymo ir kitokios strategijos, padėjusios mažinti nusikalstamumą. Tokių priemonių ir demografijos pasikeitimo dėka 10 dešimtmečio pabaigoje ir XXI amžiaus pradžioje pavyko sumažinti nusikalstamumą: nuo 1991 metų mieste pradėjo mažėti nusikaltimų, laikyti pavojingais gyvenamieji rajonai nuo tada tapo daug saugesni. Per paskutinius dvylika metų nusikalstamumas mieste sumažėjo 75 %, o žmogžudysčių skaičius 2005 metais buvo žemiausias nuo 1963 metų: 2005 m. įvykdytos tik 539 žmogžudystės, o 1990 m. – 2 262. Pagal 2005 metų statistiką, Niujorkas buvo saugiausias iš dešimties didžiausių JAV miestų.

Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geltoni Ford Crown Victoria taksi automobiliai

Viešasis transportas yra pagrindinis būdas keliauti po Niujorką. Maždaug vienas iš trijų viešuoju transportu besinaudojančių žmonių Jungtinėse Amerikos Valstijose ir du trečdaliai žmonių, kurie naudojasi geležinkeliais, gyvena Niujorke arba jo priemiesčiuose. Palyginti su kitais šalies miestais, kur 90 % žmonių į savo darbovietes važiuoja automobiliais, Niujorkas yra vienintelis JAV miestas, kuriame daugiau nei pusė šeimos ūkių neturi automobilių (Manhatane 75 % gyventojų neturi automobilių, o visoje šalyje tokių žmonių yra tik 8 %)

Niujorko metropolitenas (metro) yra didžiausia greitojo tranzito sistema pasaulyje, kurios bėgių ilgis sudaro 1 056 kilometrų (656 mylias), šis transporto tinklas yra ketvirtas pasaulyje pagal vežamų žmonių skaičių (2005 metais Niujorko metro pasinaudojo 1,4 milijardo žmonių). Niujorko transporto sistema yra didelė ir sudėtinga. Niujorke yra ilgiausias pakabinamas tiltas visoje Šiaurės Amerikoje, pirmas pasaulyje mechaniškai vėdinamas automobilių tunelis, daugiau kaip 12 000 geltonųjų taksi automobilių ir orinis tramvajus, kuris perkelia žmones iš Ruzvelto salos į Manhataną.

Niujorko autobusų parkas ir geležinkelių tinklas yra didžiausi Šiaurės Amerikoje. Geležinkelių tinklas, kuris jungia trijų valstijų regionų priemiesčius ir Niuroko miestą, turi daugiau kaip 250 stočių ir 20 linijų. Sistema susijungia su dviem judriausiomis geležinkelių stotimis Jungtinėse Valstijose.

Niujorko miesto oro uostai yra pagrindiniai vartai į JAV. 2005 metais visais trimis Niujorko oro uostais naudojosi 100 milijonų žmonių. Niujorko oro erdvė yra judriausia visoje šalyje. Pagrindinis mieste – Džono F. Kenedžio tarptautinis oro uostas.

Miestai partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tinklalapių apie Niujorką nuorodos (anglų kalba)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]