Kopenhaga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Kopenhaga
dan. København
   Greater coat of arms of Copenhagen.svg   
Kopenhagen stadhuis.jpg
Kopenhagos rotušė

Kopenhaga
55°40′00″ š. pl. 12°34′00″ r. ilg. / 55.66667°š. pl. 12.56667°r. ilg. / 55.66667; 12.56667 (Kopenhaga)Koordinatės: 55°40′00″ š. pl. 12°34′00″ r. ilg. / 55.66667°š. pl. 12.56667°r. ilg. / 55.66667; 12.56667 (Kopenhaga)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Danijos vėliava Danija
Regionas: Hovedstadeno regionas
Įkūrimo data: 1167 m.
Meras: Ritt Bjerregaard
Gyventojų (2017): 606 057
Plotas: 88,25 km²
Tankumas (2017): 6 868 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: KopenhagaVikiteka
Kirčiavimas: Kopenhagà
Palace viešbutis
Pėsčiųjų gatvė

Kopenhaga (dan. København, senąja danų kalba Køpmannæhafn – 'pirklių uostas') – Danijos sostinė ir didžiausias miestas. Miestas priklauso Hovedstadeno regionui. Automobilių ir geležinkelio keltai kursuoja į Malmę, Helsingborgą ir Landskroną (Švedijos uostai). Yra tarptautinis oro uostas.

Kopenhagoje sutelkta apie 40 proc. visos Danijos pramonės. Išvystyta laivybos, elektrotechnikos, prietaisų gamybos, chemijos, maisto pramonė. Yra keturi universitetai bei trys kitų miestų universitetų padaliniai, B. Torvaldseno muziejus, dailės muziejai, Kopenhagos operos teatras.

Pagrindinė miesto įžymybė – paminklas H. K. Anderseno Undinėlei (atidengtas 1913 m. rugpjūčio 23 d.). Taip pat išlikę Rosenborg rūmai, yra birža, Charlottenborg rūmai (visi – iš XVII a.), Christiansborg parlamento rūmai (XVIII a., buvo atstatyti po gaisrų 18001820 m. ir 19071922 m.), Amalienborgo rūmų kompleksas (statytas nuo XVIII a.).

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kopenhaga yra išsidėsčiusi didžiausioje Danijos saloje Zelandijoje (Sjælland), netoli nuo Švedijos miesto Malmės Skonėje. Nedidelė miesto dalis yra Amagerio saloje.

Pats Kopenhagos miestas susideda iš senojo Kopenhagos ežerų ir uosto supamo miesto centro, „tiltų kvartalų“: Østerbro, Nørrebro, Vesterbro, Amagerbro; miestui priklausančių Nordvest, Christianshavn, Ørestad, Islands Brygge, Valby, Vanløse, Brønshøj ir kitų kvartalų. Kopenhagos miestui nepriklauso savarankiška Frederiksbergo komuna.

Miestas yra supamas Kopenhagos aglomeracijos (Hovedstadsområdet).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kopenhaga pirmąkart minima 1043 metais, tuomet buvo nereikšmingu kaimeliu. 1167 m. vyskupas Absalonas pastatė pilį ir Kopenhagą padarė įtvirtintu miesteliu. 1254 m. gavo miesto teises. 1416 m. Erikas VII užkariavo Kopenhagą ir 1433 m. padarė savo rezidencija. Nuo to laiko Kopenhaga tapo karaliaus rezidencija ir šalies sostine.

Grafų karo metu atlaikė žiaurią apgultį, o 1658–1659 m. herojiškai gynėsi nuo švedų.

1807 m. stipriai nukentėjo nuo anglų apšaudymo.

XX a. pražioje Kopenhaga tapo klestinčiu pramoniniu ir administraciniu miestu. Nauja rotušė ir traukinių stotis pastūmėjo miesto centrą į vakarus. Dėl neutralumo per Pirmąjį pasaulinį kartą danai prekiavo su britais ir vokiečiais, bet laikė paruoštą 40 tūkst. kareivių armiją.

Per Antrąjį pasaulinį karą 1940 m. - 1945 m. Kopenhagą buvo užėmę vokiečiai. Adolfas Hitleris manė, kad Danija bus "protektorato modeliu"[1] ir iš pradžių vokiečiai danų atžvilgiu stengėsi laikytis korektiškai. 1943 m. rugpjūtį žlugus bendradarbiavimui Danijos karališkasis laivynas Kopenhagos uoste paskandino laivus, kad jie neatitektų naciams. Tuo metu vokiečiai pradėjo suiminėti žydus, bet daug jų pabėgo į Švediją.[2]

1945 m. gegužės 8 d. britai išvadavo Kopenhagą, o 30 tūkst. vokiečių karių pasidavė.

Nuo 2000 m. Kopenhagą ir Malmę jungia Eresundo tiltas.

Įžymybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rūmai: buvusioji karališkoji rezidencija Christiansborgas (sudegusi 1884 m.; išlikusi tik rūmų bažnyčia ir išgelbėta paveikslų galerija); Amalienborgas (žiemos rezidencija), pastatytas Liudviko XV stiliumi; Rosenborgas (Nyderlandų Renesanso stiliuje) su parku ir Anderseno statula. Dėmesio vertas Kopenhagos universiteto pastatas (su istorinėmis freskomis), biržų pastatai (Nyderlandų Renesanso stiliuje), rotušė.

Kopenhagos apylinkėse yra karališkosios Bernstorfo ir Fredensborgo pilys, į vakarus nuo miesto – Frederiksborgas.

Susisiekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kopenhagos oro uostas (daniškai: Københavns Lufthavn, Kastrup) yra pagrindinis tarptautinis oro uostas aptarnaujantis Kopenhagos kraštą. Tai yra didžiausias oro uostas Šiaurės šalių regione (Norvegija, Švedija, Danija, Islandija ir Suomija) 2014-aisiais metais aptarnavęs 25,6 mln. keleivių. Įkurtas 1925 metais ir yra vienas seniausių tarptautinių oro uostų Europoje. Įsikūręs Amagerio saloje netoli Kastrup miestelio. Iš Lietuvos Kopenhagos oro uostą galima pasiekti tiesioginiais skrydžiais iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestai partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Henning Poulsen, "Dansk Modstand og Tysk Politik" ("Danish opposition and German Politics") in Jyske Historiker 71(1995), p.10.
  2. „The Occupation of Denmark“ (Danish). Denmark.dk. Nuoroda tikrinta 2018 m. vasario 11 d.. 
  3. „Copenhagen and Beijing signs sister city agreement“. DENMARK IN CHINA. 26 June 2012. Nuoroda tikrinta 2018 m. vasario 11 d.. 
  4. „Les pactes d'amitié et de coopération“ (French). Mairie de Paris. Suarchyvuotas originalas 11 October 2007. Nuoroda tikrinta 2017 m. vasario 11 d.. 
  5. 5,0 5,1 „Copenhagen key facts“. engineering-timelines.com. Suarchyvuotas originalas 2018 m. vasario 11 d. Nuoroda tikrinta 2018 m. vasario 11 d..