Austrijos ir Lietuvos santykiai

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 Austrijos–Lietuvos santykiai

Lietuva (oranžinė) ir Austrija (žalia) pasaulio žemėlapyje
 Pagrindinės datos:
 • De jure pripažinimas iš Austrijos pusės: 1924 m. vasario 7 d.
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1924 m.
 • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. rugpjūčio 28 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Austrija: 267,59 mln. eur.
 • Austrija → Lietuva: 344,19 mln. eur.
 Turistų srautai:
 • Austrija → Lietuva (2020): 1989[1]

Austrijos ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Austrijos ir Lietuvos.

Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 28 d. Tą pačią dieną atkurti diplomatiniai santykiai.

Tarpukariu Lietuvos nepriklausomybę de jure pripažino 1924 m. vasario 7 d. ir buvo tarp vėliausiai pripažinimą išsiuntusių Europos valstybių.[2] Santykiai tarp Austrijos ir Lietuvos siekia bent Viduramžius, kai buvo įkurta Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, o Austrijoje įsigalėjo Habsburgų dinastija.

Abi šalys yra Jungtinių Tautų, ES, eurozonos, EBPO, kitų tarptautinių organizacijų narės.

Vienoje veikia Lietuvos ambasada (dabartinis ambasadorius – Donatas Kušlys), tuo tarpu Austriją Lietuvai atstovauja Vienoje reziduojanti ambasadorė (dabartinė ambasadorė Yvonne Toncic-Sorinj). Vilniuje veikia Austrijos garbės konsulatas. Austrijoje Lietuvos garbės konsulatai įkurti Zalcburge (Zalcburgui, Tiroliui, Karintijai ir Forarlbergui), Grace (Štirijai, Burgenlandui ir Žemutinei Austrijai), Vienoje (Vienos žemei) bei Klagenfurte (Aukštutinei Austrijai).

2022 m. Austrijoje gyveno 1744 Lietuvos piliečiai[3], veikia Austrijos lietuvių bendruomenė, Lietuvos ir Austrijos draugija (nuo 1996 m.) Tuo tarpu Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 53 Austrijos piliečiai.[3]

Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Austrija grupė (dabartinis pirmininkas – Stasys Šedbaras (TS-LKD))[4].

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji kontaktai ankstyvuoju laikotarpiu ir LDK laikais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo XVI a. pab. Austrijos katalikiškuose universitetuose Grace, Insbruke ir Vienoje studijavo lietuvių studentų.[5]

Santykiai ATR laikais ir Lietuvai esant Rusijos imperijos sudėtyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1587 m. vokiečių ordino magistras Maksimilianas Austras dalies Abiejų Tautų Respublikos bajorų išrinktas pretendentu į Respublikos karaliaus sostą. Tačiau kai daugumos bajorų karaliumi buvo išrinktas Žygimantas Vaza, Maksimilianas per Sileziją pradėjo Abiejų Tautų Respublikos puolimą. Karūnos didysis etmonas Jonas Zamoiskis Byčinos mūšyje jo kariuomenę sumušė. 1589 m. kovo 10 d. Habsburgai pripažino Žygimantą Vazą Respublikos karaliumi.

Lenkų-turkų karo 1683–1699 m. metu tiek Habsburgų monarchija, tiek LDK, kaip ATR dalis sudarė Šventąją Lygą ir išvien kovojo prieš Osmanų imperiją.

Erchercogienė Marija Kristina Habsburgietė-Lotaringietė buvo ištekėjusi už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto III sūnaus Alberto Kazimiro. Jos kenotafas saugomas Šv. Augustino bažnyčioje (vok. Augustinerkirche), o paminkle pavaizduotas ir Lietuvos Vytis.

1750–1752 metais Vienoje studijavo architektas Tomas Žebrauskas.

Austrija dalyvavo Pirmajame ir Trečiajame Abiejų Tautų Respublikos padalijime, nors jai Lietuvos žemių ir neatiteko.

Santykiai 1918–1940 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1920 m. sausio 21 d. Lietuva ir Austrija pasirašė sutartį dėl Austrijos karo belaisvių pervežimo iš Sovietų Rusijos per Lietuvą geležinkeliais, o 1924 m. vasario 7 d. Austrija tiek de jure, tiek de facto pripažino Lietuvą.[6]

Tarpukariu Lietuva turėjo savo pasiuntinį Austrijai – juo buvo akredituotas Berlyne reziduojantis ambasadorius Vokietijai. 1928 m. spalio 5 d. Vienoje pasirašytoje prekybos sutartyje šalys įsipareigojo kitos susitariančiosios šalies pramonininkams ir prekybininkams taikyti didžiausio palankumo principą. Iki 1938 metų Austrijos ir Lietuvos prekybos santykiai buvo menki: didžiausia prekių apyvarta buvo 1934 metais ir sudarė 4,3 mln. litų. 1937 m. Lietuvos užsienio prekyboje Austrija užėmė 12 vietą.[6]

Tarpukariu Austrijos aukštosiose mokyklose studijavo rašytojas Kazys Boruta, teisininkas Andrius Bulota, psichologas Alfonsas Gučas, kompozitorius Stasys Vainiūnas, mikrobiologas Vytautas Girdzijauskas, chemikas Kazys Daukšas bei kiti.

Santykiai Lietuvos okupacijos metais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1941–1944 m. Nacių Vokietija iš Lietuvos į Austriją darbams išvežė nemažai jaunų lietuvių. 1945 m. pradžioje Austrijoje atsidūrė apie 4000 lietuvių, besitraukiančių nuo Raudonosios Armijos. Tai sudarė prielaidas po Antrojo pasaulinio karo susikurti lietuvių bendruomenei.[5]

1949–1959 m. Zamso miestelyje gyveno (ir mirė) Lietuvos Katalikų Bažnyčios provincijos metropolitas arkivyskupas Juozapas Jonas Skvireckas. Prie Vyner Noištato veikė pereinamoji lietuvių stovykla. Zalcburge ir jo apylinkėse buvo įkurtos 4 karo pabėgėlių stovyklos baltams. Iš jų ilgiausiai – iki 1950 m. – išliko Glasenbache. Didesnės lietuvių kolonijos susidarė Vienoje, Lince, Ryde, Zalcburge, Braunau, Grace, Insbruke, Bregence, kūrėsi lietuvių pastoracinės ir šalpos organizacijos, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus skyriai, Caritas. Glasenbache ir Ryde veikė lietuviškos gimnazijos, Aukštutinėje Austrijoje, Forarlberge ir Insbruke – BALF skyriai. 1946 m. Lince įkurta Austrijos lietuvių taryba, 1946–1950 m. leidusi Austrijos lietuvių tarybos biuletenį (redaktorius Petras Neniškis).[5]

Iki 1951 metų dauguma lietuvių iš Austrijos persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas šalis, dėl to lietuvių skaičius nuolatos mažėjo. Nors 1951–1953 m. Austrijoje gyveno apie 200 lietuvių, 1969 metais – tik apie 100 lietuvių, daugiausia pagyvenę žmonės. Kita vertus, 1975–1976 m. į Austriją imigravo lietuvių, sukūrusių šeimas su austrais, dirbusiais Lietuvoje. 1982 m. Insbruke surengta Europos lietuvių studijų savaitė; tuomet Austrijoje tebuvo likę keletas lietuvių (Tirolyje, Vienoje ir Zalcburge).

Kaip nepriklausoma valstybė Austrija atkurta tik 1955 m. Kadangi turėjo laikytis neutraliteto politikos, Austrija jokiais oficialiais pareiškimais neišreiškė savo pozicijos Baltijos valstybių atžvilgiu[7] ir tokiu būdu ją galima laikyti viena iš nedaugelio Vakarų valstybių, de jure pripažinusių Baltijos šalių aneksiją.[8]

Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltarusijos-Lietuvos pasienyje lankosi Austrijos užsienio reikalų ministras Aleksanderis Šalenbergas ir vidaus reikalų ministras Karlas Nehameris.

1991 m. rugpjūčio 28 d. atkurti diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos ir Austrijos, tą pačią dieną, kaip ir oficialus raštas dėl Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo.

Nuo to laiko pasirašytos šios dvišalės sutartys: sutartis dėl dvišalių tarptautinių ekonominių santykių (1994 m.), susitarimas dėl keleivių tarptautinių vežiojimų autobusais reguliariais maršrutais (1996 m.), oro susisiekimo sutartis (1996 m.), sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos (1996 m.), sutartis dėl vizinio režimo panaikinimo (1999 m.), readmisijos sutartis (1998 m.), susitarimas dėl keleivių tarptautinių vežimų autobusais nereguliariais reisais (1998 m.), sutartis dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo (2005 m.), susitarimas dėl abipusio valstybių atstovavimo vizų išdavimo procedūrose per diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas (2009 m.)[9] Taip pat Austrija Lietuvai buvo suteikusi 43 mln. Austrijos šilingų paskolą 1996 m. sausio mėn.[10]

1996 m. iš naujo įkurta Austrijos lietuvių bendruomenė, o į jos veiklą įsitraukus austrams nuo 1997 metų ji veikia kaip Austrijos–Lietuvos draugija.

Pagal 2000 m. Austrijoje priimtą Sutaikymo fondo įstatymą Austrija moka kompensacijas Lietuvos piliečiams, per Antrąjį pasaulinį karą kalėjusiems koncentracijos stovyklose ir priverstinai dirbusiems to meto Austrijos teritorijoje.

2000 metais Austrijos lietuviai, estai ir latviai, padedami savo šalių atstovybių, Vienoje surengė Baltijos savaitę.

2007 m. ir 2021 m. Austrijoje lankėsi Lietuvos premjerai. 2021 m. vizito metu Ingrida Šimonytė susitiko su Austrijos federaliniu kancleriu Sebastianu Kurcu ir aptarė dvišalius santykius, pandemijos valdymą, ES darbotvarkės klausimus, situaciją Baltarusijoje ir Rusijoje, Vakarų Balkanų integraciją į ES ir Rytų Partnerystę.[11]

Dvišaliai santykiai išgyveno krizę, kai Austrijoje sulaikytas vienas Sausio 13-osios bylos įtariamųjų, Michailas Golovatovas, pasidavus tariamam Rusijos Federacijos spaudimui, nebuvo perduotas Lietuvos teisėsaugai. Nors 2011 m. liepos 14 d. Austrijoje pagal 2010 m. spalio 18 d. išduotą Europos arešto orderį įtariamasis buvo suimtas, o Lietuvos pareigūnai apie tai informuoti, tačiau nepraėjus paros jam leista grįžti į Rusijos Federaciją. Dėl to Austrijos ambasadoriui buvo įteikta nota,[12] surengti keli protestai priešais Austrijos ambasadą Vilniuje,[13] lietuviškoje spaudoje negailėta skambių epitetų Austrijai kaip valstybei.[14] Austrijos užsienio reikalų ministerija savo sprendimą motyvavo tuo, jog Lietuvos pusė esą buvo pateikusi „pernelyg neaiškius“ argumentus asmens ekstradicijai.[15] Be to, Austrija gynėsi turėjusi teisę pasinaudoti savo turima išlyga netaikyti Europos arešto orderio nusikaltimams, atliktiems iki 2002 m. rugpjūčio 7 d.[16] Tuometis Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris buvo siūlęs svarstyti diplomatinių santykių su Viena nutraukimą.[14]

2021 m. liepą kilus migrantų krizei dėl daugybės neteisėtai Baltarusijos-Lietuvos sieną kertančių migrantų, Austrija viena pirmųjų sureagavo į Lietuvos pagalbos prašymą į pasienį atsiųsdama 13 Austrijos EKO COBRA specialiojo dalinio pareigūnų su savo technika bei 50 modelinių namelių ir savo šalies specialiųjų pajėgų pareigūnų. Taip pat rugpjūčio pabaigoje Lietuvos pasienyje apsilankė ir su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite susitiko Austrijos vidaus reikalų ministras Karlas Nehameris.[17] Taip pat pasienio zonoje lankėsi Austrijos užsienio reikalų ministras Aleksanderis Šalenbergas, kur susitiko su Lietuvos kolega Gabrieliumi Landsbergiu.

Švietimo, mokslo, sporto ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į lietuvių kalbą austrų literatūra pradėta versti 20 a. pradžioje. Išversta Ilzės Aichinger, Hanso Karlo Artmano, Ingeborgos Bachman, Tomo Bernardo, Elijo Kanečio, Paulio Celano, Peterio Diorflerio, E. A. Ekerio, Franco Grilparcerio, Enrikos fon Handel-Maceti, Peterio Handkės, Hugo fon Hofmanštalio, Elfrydo Jelineko, M. Jelusicho, Franco Kafkos, Roberto Musilo, Kristinos Niostlinger, Kristofo Ransmairo, Rainerio Marijos Rilkės, Felikso Zalteno, R. Šnaiderio, Arturo Šniclerio, Bertos fon Zutner, Georgo Traklo, Franco Verfelio, Štefano Cvaigo ir kitų rašytojų kūrinių. 1991 m. išleista poezijos rinktinė „Dešimt austrų poetų“ ir knyga „Austrų novelės“.[18] Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje veikia Austrų literatūros skaitykla, kurioje yra 8000 leidinių, susijusių su Austrija ir jos kultūra.

Tarp Vilniaus ir Zalcburgo nuo 1989 m. sudaryta miestų partnerystės sutartis. Po 2012 m. atnaujinta Austrijos lietuvių bendruomenės veikla, o 2015 m. įkurta Austrijos lietuvių jaunimo sąjunga. Vienoje veikia lituanistinė mokyklėlė „Ąžuoliukas“.[5]

Lietuvos ir Austrijos vyrų futbolo rinktinės iki 2021 m. gruodžio yra sužaidusios tris rungtynes. Iš jų du mačus laimėjo Austrijos, vieną – Lietuvos rinktinė.

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Austrijos siekė 611,78 mln. eurų, o Austrija buvo 22-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[1]

Prekybos balanse vyrauja importas iš Austrijos į Lietuvą.

  • Eksportas sudaro 267,59 mln. eurų; o Austrija yra 23-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
  • Importas sudaro 344,19 mln. eurų. Austrija yra 21-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojama reaktorių, katilų ir jų dalių, farmacijos produktų, antžeminio transporto priemonių, plastikų, elektros mašinų bei jų dalių, alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų bei acto.

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Austrija yra 17-a (investicijos siekia 225,15 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Austrijoje 2020 m. buvo 710 tūkst. eurų (37-a vieta pagal apimtį).[1]

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[19] 2020[20] 2021[21] 2022[3]
Austrijos piliečių skaičius Lietuvoje 32 41 45 53
Lietuvos piliečių skaičius Austrijoje 1254 1660 1658 1744

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Austrijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Austrijos ordinų kavalieriai lietuviai ir Lietuvos ordinų kavalieriai austrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

25 Austrijos piliečiams yra įteikti Lietuvos valstybiniai apdovanojimai.[22] Žemiau pateikiamas apdovanotųjų sąrašas:

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos ambasados Vienoje pastatas.
    Lietuvos ambasados Vienoje pastatas.
  • Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius 2007 m. Vienoje susitinka su Austrijos kancleriu Sebastianu Kurcu.
    Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius 2007 m. Vienoje susitinka su Austrijos kancleriu Sebastianu Kurcu.
  • Austrijos užsienio reikalų ministras Aleksanderis Šalenbergas lankydamasis Lietuvos-Baltarusijos pasienyje susitinka su specialiojo dalinio pareigūnais.
    Austrijos užsienio reikalų ministras Aleksanderis Šalenbergas lankydamasis Lietuvos-Baltarusijos pasienyje susitinka su specialiojo dalinio pareigūnais.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Austrija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2022-02-04. Nuoroda tikrinta 2022-02-05. {{cite web}}: Cite has empty unknown parameter: |4= (pagalba)
  2. ↑ Lietuvos valstybės įsitvirtinimas tarptautinėje arenoje 1918–1924 m. (valstybingumas.lt) Archyvuota kopija 2022-01-20 iš Wayback Machine projekto.
  3. ↑ 3,0 3,1 3,2 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  4. ↑ Tarpparlamentinių ryšių su Austrija grupė (lrs.lt)
  5. ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 Austrijos lietuviai – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
  6. ↑ 6,0 6,1 Austrijos santykiai su Lietuva – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
  7. ↑ Kraujelis, R., 193 psl.
  8. ↑ Hiden, John; Vahur Made, David J. Smith (2008). The Baltic Question During the Cold War. Routledge. pp. 120. ISBN 9780415371001
  9. ↑ Austrija | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-02-04 iš Wayback Machine projekto.
  10. ↑ Paskolos sutartis tarp Lietuvos Respublikos, kaip paskolos gavėjo, ir Lietuvos Banko, kaip paskolos gavėjo finansinio agento, ir Austrijos Respublikos, kaip paskolos davėjo (dėl 43.000.000 Austrijos šilingų) Paskolos sutartis tarp Lietuvos Respublikos, kaip paskolos gavėjo, ir Lietuvos Banko, kaip paskolos gavėjo finansinio agento, ir Austrijos Respublikos, kaip paskolos davėjo (dėl 43 000 000 Austrijos šilingų)
  11. ↑ Premjerė aptarė Lietuvos ir Austrijos bendradarbiavimą bei situaciją Baltarusijoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybė) Archyvuota kopija 2022-02-04 iš Wayback Machine projekto.
  12. ↑ „Austrija paleido Sausio 13 d. žudynių įtariamąjį“. Delfi. 2011-07-16. Nuoroda tikrinta 2024-02-15.
  13. ↑ „Prie Austrijos ambasados – dar viena protesto akcija“. 15min.lt. 2011-07-18. Nuoroda tikrinta 2024-02-15.
  14. ↑ 14,0 14,1 Lingevičius, J., 85 psl.
  15. ↑ (K)ein Auslieferungsfall im klassischen Sinn, Der Standard, 2011 m. liepos 27 d. (vokiečių k.)
  16. ↑ Lingevičius, J., 75 psl.
  17. ↑ „Su migrantų krize kovojančiai Lietuvai – ypatinga Austrijos parama | Miesto naujienos“. Miesto naujienos. 2021-08-24. Nuoroda tikrinta 2024-02-15.
  18. ↑ Austrijos literatūra – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
  19. ↑ Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  20. ↑ Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  21. ↑ Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  22. ↑ Apdovanotų asmenų duomenų bazė Archyvuota kopija 2020-10-15 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ž • A • R
Lietuva Lietuvos užsienio politika
Afrika
Alžyras – Angola – Bisau Gvinėja – Beninas – Botsvana – Burkina Fasas – Burundis – CAR – Čadas – Dramblio Kaulo Krantas – Džibutis – Egiptas – Eritrėja – Esvatinis – Etiopija – Gabonas – Gambija – Gana – Gvinėja – Jordanija – Kamerūnas – Kenija – Komorai – Kongo DR – Kongas – Lesotas – Libanas – Liberija – Libija – Madagaskaras – Malavis – Malis – Marokas – Mauricijus – Mauritanija – Mozambikas – Namibija – Nigerija – Nigeris – PAR – Pietų Sudanas – Pusiaujo Gvinėja – Ruanda – San Tomė ir Prinsipė – Seišeliai – Senegalas – Siera Leone – Somalis – Sudanas – Tanzanija – Togas – Tunisas – Uganda – Zambija – Zimbabvė – Žaliasis Kyšulys
Lietuvos herbas
Amerika
Azija
Europa
Okeanija
Tarptautinės sąjungos
Kita
Istorinės šalys
Diplomatinės misijos
Lietuvos užsienio reikalų ministerija


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Austrijos_ir_Lietuvos_santykiai&oldid=7189908"