Azerbaidžano ir Lietuvos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Flag of Azerbaijan.svg
AzerbaidžanoLietuvos santykiai
Flag of Lithuania.svg
Azerbaijan Lithuania Locator.png

Lietuva (oranžinė) ir Azerbaidžanas (žalia) pasaulio žemėlapyje
 Pagrindinės datos:
 • Tarpvalstybinių santykių pradžia: 1918 m. liepos 23 d.
 • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1995 m. lapkričio 20 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Azerbaidžanas: 36,3 mln. eur.
 • Azerbaidžanas → Lietuva: 2,6 mln. eur.

Azerbaidžano–Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Azerbaidžano ir Lietuvos.

Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 10 d. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1995 m. lapkričio 20 d.

Abi šalys yra Jungtinių Tautų, Europos Tarybos, kitų tarptautinių organizacijų narės. Lietuvai Azerbaidžane atstovauja ambasadorius, reziduojantis Baku (nuo 2007 m. veikia Lietuvos Respublikos ambasada; dabartinis ambasadorius – Egidijus Navikas), Azerbaidžanui Lietuvoje – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Vilniuje (nuo 2007 m. atidaryta Azerbaidžano Respublikos ambasada; dabartinis ambasadorius – Tamerlanas Garajevas).

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 639 Azerbaidžano piliečiai.[2] 2011 m. Lietuvoje gyveno 650 azerbaidžaniečių,[3] kurių nemaža dalis buvo Lietuvos piliečiai. Azerbaidžane 2022 m. pradžioje gyveno 78 Lietuvos piliečiai.[2]

Nuo 2011 m. Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Azerbaidžanu grupė. Dabartinės grupės pirmininkas – Kazys Starkevičius (TS-LKD)[4].

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Santykiai iki 1918 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Santykiai su azerbaidžaniečių žemėmis siekia XV a. antrąją pusę, užsimezgus ryšiams tarp LDK ir azerbaidžaniečių valstybinių darinių Kara Kojunlu, Ak Kojunlu ir Sefevidų. Viduramžių Venecijos diplomatų Ak Kojulnu valstybėje teigimu, drauge su jais čia dirbo ir LDK pasiuntiniai. Taip pat XVII a. 9-ajame dešimtmetyje viename iš didžiausių azerbaidžaniečių metropolių Giandžoje veikė LDK jėzuitų misija.[3]

Santykiai 1918–1940 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos ir Azerbaidžano tarpvalstybinių santykių pradžia laikoma 1918 m. liepos 23 d., kuomet Lietuvos Taryba atstovu Kaukazo valstybėse paskyrė Praną Dailidę (rezidavo Tbilisyje). 1919 m. vasarį–1921 m. spalį jis ėjo Lietuvos Respublikos atstovo Užkaukazės respublikose pareigas. 1919–1920 m. Baku veikė Lietuvos konsulatas (konsulu buvo Vincas Krėvė). 1920 m. balandžio pabaigoje Azerbaidžaną užėmus Raudonajai armijai ir paskelbus tarybinę respubliką, santykiai nutrūko. 1920 m. rugsėjį dar spėta pasirašyti Lietuvos Respublikos ir Azerbaidžano Demokratinės Respublikos sutartį dėl teisinių garantijų susitariančiųjų šalių piliečiams.

Santykiai Lietuvos okupacijos metais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1940 m. Lietuvą okupavus TSRS suintensyvėjo migracija iš Azerbaidžano į Lietuvą, taip pat kultūriniai mainai. Okupuotoje Lietuvoje partizanų gretose 1945–1950 m. kovėsi azerbaidžanietis Šakiras Sadygovas.[5] 1988 m. Lietuvoje prasidėjus tautinio atgimimo judėjimui Lietuvoje gyvenę azerbaidžaniečiai (tuo metu Lietuvoje jų gyveno 1314) susibūrė į visuomeninę organizaciją prie Lietuvos kultūros fondo – azerbaidžaniečių draugiją pavadinimu „Odlar jurdu“ (išvertus reiškia „Ugnies kraštas“). Jos pirmininku buvo išrinktas Mahiras Gamzajevas.[3] Draugijos nariai dalyvavo Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimuose 1990 m. ir jau paskelbus nepriklausomybę. Mahiras Gamzajevas buvo išrinktas į Sąjūdžio Seimą.[3]

Santykiai po 1990 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarp nukentėjusiųjų per Sausio 13-osis įvykius Vilniuje yra ir azerbaidžaniečių tautybės asmenų. Vilnietis Familas Šiukiurovas ir klaipėdietis Ilkinas Dadaševas apdovanoti Sausio 13-osios atminimo medaliais.[3]

1991 m. rugsėjo 10 d. Azerbaidžanas pripažino Lietuvos nepriklausomybę, o 1991 m. gruodžio 20 d. Lietuva pripažino Azerbaidžano nepriklausomybę. Konsulinė įstaiga Baku įkurta dar 1991 m. kovo 27 d. Nuo 1992 m. spalio iki 1995 m. lapkričio Vilniuje veikė Azerbaidžano atstovybė (įgaliotasis atstovas – Lietuvos azerbaidžanietis Mahiras Gamzajevas). 1995 m. lapkričio 20 d. užmegzti šalių diplomatiniai santykiai. Nuo 2007 m. Lietuvoje veikia Azerbaidžano ambasada.

Nuo santykių užmezgimo tarp šalių pasirašytos šios sutartys: sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (pasirašyta 2001 m., ratifikuota 2002 m.), sutartis dėl asmenų, nuteistų laisvės atėmimu, perdavimo likusiai bausmei atlikti (pasirašyta 2001 m., ratifikuota 2002 m.), sutartis dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (pasirašyta ir ratifikuota 2004 m.), susitarimas dėl tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje (pasirašytas ir ratifikuotas 2004 m.), susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos (pasirašytas ir ratifikuotas 2007 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo informacinių ir ryšių technologijų srityje (2007 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo kultūros srityje (2007 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo geležinkelių transporto srityje (2008 m.), susitarimas dėl tarptautinio kombinuoto vežimo (2008 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo ekonomikos, pramonės ir energetikos srityse (2008 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo turizmo srityje (2010 m.), susitarimas dėl vizų režimo panaikinimo diplomatinių pasų turėtojams (2011 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir likvidavimo srityje (2012 m.), susitarimas dėl vizų režimo panaikinimo tarnybinių pasų turėtojams (2017 m.)[6]

Aukščiausio lygio vizitai tarp šalių[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pateikiamas aukščiausio lygio tarpvalstybinių vizitų iki 2017 m. sąrašas.

Tarp valstybės vadovų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • 2005 m. spalio 13 d.– su darbo vizitu Azerbaidžane lankėsi Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.
  • 2006 m. birželio 8-9 d. – su oficialiu vizitu Azerbaidžane lankėsi Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.
  • 2007 m. birželio 19-21d. – su darbo vizitu Azerbaidžane lankėsi Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, kur dalyvavo GUAM viršūnių susitikime.
  • 2007 m. rugsėjo 13-14 d. – su oficialiu vizitu Lietuvoje lankėsi Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas.
  • 2007 m. spalio 10-11 d. – su darbo vizitu Lietuvoje lankėsi Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas, kur dalyvavo Vilniuje vykusiame Energetikos viršūnių susitikime.
  • 2008 m. lapkričio 13-14 d. – su darbo vizitu Azerbaidžane lankėsi Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, kur dalyvavo Baku vykusiame Energetikos viršūnių susitikime.
  • 2011 m. gegužės 2-3 d. – su oficialiu vizitu Azerbaidžane lankėsi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
  • 2013 m. lapkričio 28-29 d. – su darbo vizitu Lietuvoje lankėsi Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Dalyvavo Vilniaus viršūnių susitikime.[7]
Tarp premjerų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • 2004 m. balandžio 1-3 d. su oficialiu vizitu Lietuvoje lankėsi Azerbaidžano premjeras Artur Rasizade.
  • 2008 m. balandžio 21-22 d. su oficialiu vizitu Azerbaidžane lankėsi Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas.
  • 2011 m. liepos 5 d. su oficialiu vizitu Azerbaidžane lankėsi Lietuvos premjeras Andrius Kubilius.
  • 2013 m. balandžio 7-9 d. su darbo vizitu Azerbaidžane lankėsi Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius, kur dalyvavo Baku vykusiame Pasaulio ekonomikos forume.[7]
Tarp parlamento pirmininkų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tarp ministrų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Azerbaidžano teisingumo ministras F. Mammadov lankėsi Lietuvoje 2001 m.
  • Lietuvos užsienio reikalų ministrai Azerbaidžane lankėsi 2002, 2009, 2011, 2012, 2013 ir 2014 metais.
  • Azerbaidžano krašto apsaugos ministrai Lietuvoje lankėsi 2002, 2004, 2012, 2014 ir 2015 metais.
  • Teisingumo ministras Vytautas Markevičius 2002 m. lankėsi Azerbaidžane
  • Lietuvos krašto apsaugos ministrai Azerbaidžane lankėsi 2003 ir 2007 m.
  • Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Elmar Mammadyarov Lietuvoje lankėsi 2011 ir 2017 metais.[7]

Švietimo, mokslo, sporto ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į lietuvių kalbą azerbaidžaniečių literatūrą pradėta versti prieš II pasaulinį karą. 1952 m. išleista antologija „Azerbaidžanų apsakymai“, 1972 m. – azerbaidžaniečių liaudies pasakų rinktinė „Surūdijęs kardas“, 1978 m. – adaptuotas epas „Dede Gorgudo sakmės“ (Kitabi dede Korkud), Magsudo Ibrahimbejovo, Mehdi Huseino, Čingizo Hiuseinovo, Salamo Kadyrzadės, I. Gasimovo, I. Hiuseinovo, Hasano Sejidbeilio romanų, A. Ailislio, Nigaro Refibeilio, Iljaso Tapdygo kūrinių vaikams, prozos kūrinių, Semedo Vurguno poezijos rinktinė.

Į azerbaidžaniečių kalbą išversta lietuvių pasakų, Vinco Krėvės, Žemaitės, Vinco Mykolaičio-Putino, Salomėjos Nėries, Petro Cvirkos, Eduardo Mieželaičio, Jono Avyžiaus, Mykolo Sluckio, Vytautės Žilinskaitės, Vytauto Bubnio, Justino Marcinkevičiaus, Alfonso Maldonio, Juozo Apučio, Marcelijaus Martinaičio, Sigito Gedos, Alfonso Bukonto ir kitų kūrinių. Išleista lietuvių rašytojų kūrinių rinktinės „Draugystė“ (1956 m.), „Alyvos“ (1976 m.), antologija „Lietuvių apsakymai“ (1982 m.). Lietuvių ir azerbaidžaniečių literatūrų ryšius tyrinėja Vagifas Minadas Arzumanovas (išleistos knygos azerbaidžaniečių kalba: „Kūrybos broliai“ (1976 m.), „Azerbaidžano ir Lietuvos literatūriniai ryšiai“ (1979 m.)) ir Mahiras Gamzajevas.[8]

Lietuvoje taip pat veikia Asociacija „Lietuva – Azerbaidžanas“, kurios tikslas – prisidėti prie Lietuvos vardo garsinimo Azerbaidžane, pristatant lietuvių literatūros, kultūros ir meno pasiekimus šioje Kaukazo valstybėje, stiprinant lietuvių ir azerbaidžaniečių literatūrinių ryšių tradicijas, skatinant šių dviejų tautų kultūrinį dialogą bei lietuvių ir azerbaidžaniečių kultūros veikėjų bendradarbiavimą, plėtojant Lietuvos ir Azerbaidžano nevyriausybinių organizacijų ryšius.[3]

Lietuvos ir Azerbaidžano vyrų futbolo rinktinės iki 2021 m. gruodžio yra sužaidusios tris rungtynes, iš kurių vienas laimėjo Azerbaidžano rinktinė, vienos pasibaigė lygiosiomis, o vienas laimėjo Lietuvos rinktinė.

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 2010 m. įsteigta tarpvyriausybinė ekonominio bendradarbiavimo komisija. 2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Azerbaidžano siekė 38,9 mln. eurų, o Azerbaidžanas buvo 61-as pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė.[1]

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Azerbaidžaną.

  • Eksportas sudaro 36,3 mln. eurų; o Azerbaidžanas yra 52-as pagal dydį eksporto partneris
  • Importas sudaro 2,6 mln. eurų. Azerbaidžanas yra 78-a pagal dydį importo partneris. Daugiausiai importuojama vaisių, riešutų, citrusų ar melionų žievelių, branduolinių reaktorių, katilų, mašinų, mechaninių įrenginių ar jų dalių, tekstilės dirbinių, skudurų, produktų iš daržovių, vaisių, riešutų, elektros mašinų ar jų dalių.

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Azerbaidžanas yra 46-as (investicijos siekia 1,88 mln. eurų). Daugiausiai investuoja į turizmo sektorių. Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Azerbaidžane 2020 m. buvo 400 tūkst. eurų (39-a vieta pagal apimtį).[1]

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[9] 2020[10] 2021[11] 2022[2]
Azerbaidžano piliečių skaičius Lietuvoje 356 380 522 639
Metai 2016[9] 2018[10] 2021[11] 2022[2]
Lietuvos piliečių skaičius Azerbaidžane 56 57 92 78

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąrašas nėra baigtinis

Pasiuntiniai Azerbaidžanui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]