Benino ir Lietuvos santykiai
 |
Benino ir Lietuvos santykiai |  |
| Pagrindinės datos: | ||
| • De jure pripažinimas iš Benino pusės: 1992 m. sausio 31 d. | ||
| • Diplomatinių santykių užmezgimas: 2005 m. rugsėjo 2 d. | ||
| Prekybos apimtys (2018):[1] | ||
| • Lietuva → Beninas: 7,23 mln. eur. | ||
| • Beninas → Lietuva: 500 eur. | ||
Benino ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Benino ir Lietuvos.
Nepriklausomybę pripažino 1992 m. sausio 31 d. Diplomatiniai santykiai užmegzti 2005 m. rugsėjo 2 d.
Abiejų valstybių vėliavos naudoja tas pačias spalvas, tik skirtingus spalvų tonus ir skirtingą spalvų išdėstymą. Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės. Abi šalys 2022–2024 m. laikotarpiui buvo išrinktos į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą.[2] Taip pat Beninas yra Frankofonijos narė, o Lietuva šioje organizacijoje turi stebėtojos statusą.
Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno vienas Benino pilietis.[3]
Beninas yra akreditavęs ambasadorių Lietuvai (reziduoja Danijoje).[4] Lietuva Beninui ambasadoriaus akreditavusi nėra.
Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmieji kontaktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Yra duomenų, kad Lietuvos sovietinės okupacijos metais Beninas, pats nepriklausoma valstybe tapęs 1960 m., palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis.[5]
Santykiai po 1992 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Beninas pripažino Lietuvos nepriklausomybę 1992 m. sausio 31 d., o diplomatiniai santykiai užmegzti 2005 m. rugsėjo 2 d. Nuo to laiko vyrauja daugiašalis bendradarbiavimas.
Vienas pirmųjų aukštesnio rango politikų dvišalių susitikimų įvyko 2004 m. birželio 28-30 dienomis Niujorke Jungtinių Tautų Organizacijos Ekonominės ir Socialinės Tarybos (JTOEST) sesijos metu. Tuomet Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorius Šarūnas Adomavičius susitiko su Benino užsienio reikalų ministru, su kuriuo aptarė bendradarbiavimo tarptautinėse organizacijose klausimus bei Lietuvos siekį tapti JTOEST nare 2005–2007 metais.[6]
Lietuva ir Beninas kartu dalyvauja tarptautinėse misijose Malyje ir Centrinėje Afrikos Respublikoje.[7]
Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2008 m. spalio 23 d. Vilniuje esančiame muzikos klube „Tamsta“ voks Afrikos filmų ir muzikos festivalis „Atrask Afriką“, kurią atidarė tarptautinė Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) Geros valios ambasadorė, „Grammy“ apdovanojimo savininkė ir dainininkė iš Benino Anželika Kidžio.[8]
2013 m. kovo 19 d. Lietuvos nuolatinė atstovė prie Jungtinių Tautų ambasadorė Raimonda Murmokaitė JT būstinėje Niujorke atidarė Tarptautiniam Frankofonijos mėnesiui skirtą Antano Sutkaus nuotraukų parodą „Sartras ir Bovuar Kuršių Nerijos kopose“, o parodos dalyvius sveikino Tarptautinės Frankofonijos organizacijai pirmininkaujančio Benino ambasadorius.[9]
Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Benino siekė 7,23 mln. eurų.[1]
Prekybos balanse dominuoja eksportas iš Lietuvos į Beniną.
- Eksportas sudaro 7,23 mln. eurų.
- Importas sudaro 0,5 tūkst. eurų.
| Metai | 2016 | 2017 | 2018 |
|---|---|---|---|
| Eksportas į Beniną (mln. eur.) | 2,37 | 2,39 | 7,23 |
| Importas iš Benino (tūkst. eur.) | 661,2 | 51,9 | 0,5 |
Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Metai | 2016[10] | 2020[11] | 2021[12] | 2022[3] |
|---|---|---|---|---|
| Benino piliečių skaičius Lietuvoje | 1 | 1 | 1 | 1 |
Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- nuo 2009 m. – Arlet Danjon Vinjikin, pirmoji Benino ambasadorė Lietuvai (rezidavo Kopenhagoje)
- nuo 2017 m. – Jūzebas Agbangla, antrasis (reziduoja Kopenhagoje).
Pasiuntiniai Beninui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuva nėra akreditavusi ambasadoriaus Beninui.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 „Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas“. Lietuvos statistika. Nuoroda tikrinta 2022 m. spalio 10 d..
{{cite web}}: Cite has empty unknown parameter:|1=(pagalba) - ↑ Lietuva pirmą kartą tapo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos nare (lrt.lt)
- ↑ 3,0 3,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Užsienio atstovybės ir garbės konsulatai (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija). Tikrinta 2022-09-02 Archyvuota kopija 2022-03-08 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Kraujelis, Ramojus (2008). https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000388512. Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 199. ISBN 978-9955-33-371-5.
{{cite book}}:|chapter-url=neturi pavadinimo (pagalba) - ↑ URM sekretorius Niujorke dalyvavo skurdo pasaulyje sumažinimo galimybių svarstyme (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Prezidentė priėmė Benino ambasadoriaus skiriamuosius raštus (Lietuvos Respublikos Prezidentūros kanceliarija) Archyvuota kopija 2020-08-13 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vilniuje vyks toleranciją skatinantis festivalis „Atrask Afriką“ (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Niujorke – paroda „Sartras ir Bovuar Kuršių Nerijos kopose“ (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kraujelis, Ramojus (2008). https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000388512. Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 312. ISBN 978-9955-33-371-5.
{{cite book}}:|chapter-url=neturi pavadinimo (pagalba)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Beninas | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-02 iš Wayback Machine projekto.
