Benino ir Lietuvos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Benino ir Lietuvos santykiai
 Pagrindinės datos:
 De jure pripažinimas iš Benino pusės: 1992 m. sausio 31 d.
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 2005 m. rugsėjo 2 d.
 Prekybos apimtys (2018):[1]
 • Lietuva → Beninas: 7,23 mln. eur.
 • Beninas → Lietuva: 500 eur.

Benino ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Benino ir Lietuvos.

Nepriklausomybę pripažino 1992 m. sausio 31 d. Diplomatiniai santykiai užmegzti 2005 m. rugsėjo 2 d.

Abiejų valstybių vėliavos naudoja tas pačias spalvas, tik skirtingus spalvų tonus ir skirtingą spalvų išdėstymą. Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės. Abi šalys 2022–2024 m. laikotarpiui buvo išrinktos į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą.[2] Taip pat Beninas yra Frankofonijos narė, o Lietuva šioje organizacijoje turi stebėtojos statusą.

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno vienas Benino pilietis.[3]

Beninas yra akreditavęs ambasadorių Lietuvai (reziduoja Danijoje).[4] Lietuva Beninui ambasadoriaus akreditavusi nėra.

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji kontaktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra duomenų, kad Lietuvos sovietinės okupacijos metais Beninas, pats nepriklausoma valstybe tapęs 1960 m., palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis.[5]

Santykiai po 1992 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Beninas pripažino Lietuvos nepriklausomybę 1992 m. sausio 31 d., o diplomatiniai santykiai užmegzti 2005 m. rugsėjo 2 d. Nuo to laiko vyrauja daugiašalis bendradarbiavimas.

Vienas pirmųjų aukštesnio rango politikų dvišalių susitikimų įvyko 2004 m. birželio 28-30 dienomis Niujorke Jungtinių Tautų Organizacijos Ekonominės ir Socialinės Tarybos (JTOEST) sesijos metu. Tuomet Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorius Šarūnas Adomavičius susitiko su Benino užsienio reikalų ministru, su kuriuo aptarė bendradarbiavimo tarptautinėse organizacijose klausimus bei Lietuvos siekį tapti JTOEST nare 20052007 metais.[6]

Lietuva ir Beninas kartu dalyvauja tarptautinėse misijose Malyje ir Centrinėje Afrikos Respublikoje.[7]

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymi iš Benino kilusi atlikėja Anželika Kidžio 2008 m. lankėsi Vilniuje.

2008 m. spalio 23 d. Vilniuje esančiame muzikos klube „Tamsta“ voks Afrikos filmų ir muzikos festivalis „Atrask Afriką“, kurią atidarė tarptautinė Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) Geros valios ambasadorė, „Grammy“ apdovanojimo savininkė ir dainininkė iš Benino Anželika Kidžio.[8]

2013 m. kovo 19 d. Lietuvos nuolatinė atstovė prie Jungtinių Tautų ambasadorė Raimonda Murmokaitė JT būstinėje Niujorke atidarė Tarptautiniam Frankofonijos mėnesiui skirtą Antano Sutkaus nuotraukų parodą „Sartras ir Bovuar Kuršių Nerijos kopose“, o parodos dalyvius sveikino Tarptautinės Frankofonijos organizacijai pirmininkaujančio Benino ambasadorius.[9]

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Benino siekė 7,23 mln. eurų.[1]

Prekybos balanse dominuoja eksportas iš Lietuvos į Beniną.

  • Eksportas sudaro 7,23 mln. eurų.
  • Importas sudaro 0,5 tūkst. eurų.
Metai 2016 2017 2018
Eksportas į Beniną (mln. eur.) 2,37 2,39 7,23
Importas iš Benino (tūkst. eur.) 661,2 51,9 0,5

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[10] 2020[11] 2021[12] 2022[3]
Benino piliečių skaičius Lietuvoje 1 1 1 1

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Beninui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuva nėra akreditavusi ambasadoriaus Beninui.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas“. Lietuvos statistika. Nuoroda tikrinta 2022 m. spalio 10 d.. {{cite web}}: Cite has empty unknown parameter: |1= (pagalba)
  2. Lietuva pirmą kartą tapo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos nare (lrt.lt)
  3. 3,0 3,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  4. Užsienio atstovybės ir garbės konsulatai (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija). Tikrinta 2022-09-02 Archyvuota kopija 2022-03-08 iš Wayback Machine projekto.
  5. Kraujelis, Ramojus (2008). https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000388512. Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 199. ISBN 978-9955-33-371-5. {{cite book}}: |chapter-url= neturi pavadinimo (pagalba)
  6. URM sekretorius Niujorke dalyvavo skurdo pasaulyje sumažinimo galimybių svarstyme (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  7. Prezidentė priėmė Benino ambasadoriaus skiriamuosius raštus (Lietuvos Respublikos Prezidentūros kanceliarija) Archyvuota kopija 2020-08-13 iš Wayback Machine projekto.
  8. Vilniuje vyks toleranciją skatinantis festivalis „Atrask Afriką“ (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  9. Niujorke – paroda „Sartras ir Bovuar Kuršių Nerijos kopose“ (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  10. Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  11. Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  12. Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]