Lietuvos ir Slovakijos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Flag of Lithuania.svg
LietuvosSlovakijos santykiai
Flag of Slovakia.svg
 Pagrindinės datos:
 De jure pripažinimas iš Lietuvos pusės: 1993 m. sausio 5 d.
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1993 m. sausio 6 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Slovakija: 101,08 mln. eur.
 • Slovakija → Lietuva: 185,59 mln. eur.
 Turistų srautai:
 • Slovakija → Lietuva (2020): 934[1]

Lietuvos ir Slovakijos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Slovakijos.

Diplomatiniai santykiai užmegzti 1993 m. sausio 6 d., dieną po to, kai Lietuva pripažino Slovakiją po Čekoslovakijos padalijimo į dvi valstybes.[2] Tarpukariu Lietuva kartu su TSRS, Vatikanu ir nemaža dalimi Europos valstybių buvo pripažinusi Trečiojo Reicho marionetinę Slovakijos Respubliką – tai padarė 1939 m. rugsėjo 11 d.[2]

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 48 Slovakijos piliečiai, Slovakijoje — 162 Lietuvos piliečiai.[3]

Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Čekijos Respublika ir Slovakijos Respublika grupė (dabartinis pirmininkas – Vytautas Juozapaitis (TS-LKD))[4].

Abi šalys yra ES, eurozonos, NATO, EBPO, kitų tarptautinių organizacijų narės.

Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Vienoje (dabartinis – Donatas Kušlys). Tuo tarpu Slovakijai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Rygoje (dabartinis – Ladislav Babčan). Vilniuje veikia Slovakijos Respublikos garbės konsulatas, Bratislavoje – Lietuvos Respublikos garbės konsulatas.

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji kontaktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie pirmuosius santykius tarp lietuvių ir slovakų išlikę mažai žinių.

Santykiai 1918–1940 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuva buvo pripažinusi 1939 m. naciams okupavus Čekoslovakiją įkurtą Slovakijos Respubliką – tai padarė 1939 m. rugsėjo 11 d.[2]

Santykiai Lietuvos okupacijos metais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiek Lietuva, tiek Slovakija po Antrojo pasaulinio karo tapo vienpartinėmis komunistų partijų valdomomis valstybėmis.

Santykiai po 1993 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Slovakija ir Čekija nuo Čekoslovakijos atsiskyrė 1993 m. sausio 1 d., o santykiai tarp naujai susikūrusios Slovakijos užmegzti jau po savaitės. Lietuva Čekoslovakijos skilimą buvo pripažinusi 1993 m. sausio 5 d. Pirmasis aukšto rango vizitas įvyko 1995 m. birželio 5 d. – Lietuvoje lankėsi pirmoji Slovakijos delegacija (URM Politikos departamento direktorius J. Migašas ir transformuojamų ekonomikų departamento direktorius M. Malikas). 1996 m. vasario 14-15 dienomis vyko neoficialus Slovakijos užsienio reikalų ministro pavaduotojo Jozefo Šestako vizitas.[5]

1997 m. balandžio mėnesį Slovakijos užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktoriaus J. Adameco vizitas.[5]

Taip pat būta ir šalies vadovų oficialių vizitų – 2005 m. ir 2011 m. Lietuvoje lankėsi Slovakijos prezidentas Ivan Gašparovič, o 2008 m. ir 2013 m. Lietuvos prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė lankėsi Slovakijoje.

Nuo santykių užmezgimo tarp šalių pasirašytos šios sutartys: sutartis dėl tarptautinių vežiojimų keliais (1999 m.), susitarimas dėl vizų režimo panaikinimo (2002 m.), sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (2001 m.), susitarimas dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos (2008 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo išaiškinant, tiriant ir užkardant nusikaltimus (2008 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje (2011 m.)[6]

2022 m. vasario 25 d. Slovakija Lietuvai padovanojo specialios tvoros segmentų ir kitokios įrangos, skirtos barjerui tarp Lietuvos ir Baltarusijos stiprinti.[7]

Švietimo, mokslo, sporto ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į lietuvių kalbą išversta I. Strmeniovos, Vincento Šikulos, Dobroslavo Chrobako, R. Morico, Ladislavo Mniačkos, Vladimyro Minačo, Milano Rufuso, K. Rojaus, Dominiko Tatarkos ir kitų autorių kūrinių, taip pat išleisti rinkiniai „Slovakų novelės“, „Slovakų pasakos“. Į slovakų kalbą išversta Aleksandro Gudaičio-Guzevičiaus, Teofilio Tilvyčio, Eduardo Mieželaičio, Justino Marcinkevičiaus, Alfonso Bieliausko, Mykolo Sluckio, Aldonos Liobytės kūrinių.[8]

Lietuvos ir Slovakijos vyrų futbolo rinktinės iki 2021 m. gruodžio yra tarpusavyje sužaidusios 6 rungtynes.

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Slovakijos siekė 286,7 mln. eurų, o Slovakija buvo 26-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[1]

Prekybos balanse vyrauja importas iš Slovakijos į Lietuvą.

  • Eksportas sudaro 101,08 mln. eurų; Slovakija yra 32-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
  • Importas sudaro 185,59 mln. eurų; Slovakija yra 25-a pagal prekybos apimtis importo partnerė Daugiausiai importuojamos prekės: įvairūs dirbiniai iš netauriųjų metalų (26%), elektros mašinos, aparatai (13%), reaktoriai, katilai, jų dalys (13%), plastikai ir jų dirbiniai (11%), geležis ir plienas (5%), kakava ir kakavos gėrimai (5%).

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Slovakija yra 35-a (investicijos siekia 12,73 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Slovakijoje 2020 m. buvo 8,67 mln. eurų (22-a vieta pagal apimtį).[1]

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[9] 2020[10] 2021[11] 2022[3]
Slovakijos piliečių skaičius Lietuvoje 33 50 48 51
Lietuvos piliečių skaičius Slovakijoje 165 203 154 162

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąrašas nėra baigtinis

Pasiuntiniai Slovakijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos ordinų kavalieriai Slovakijos piliečiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienam Slovakijos piliečiui įteiktas Lietuvos valstybinis apdovanojimas – 2005 m. vasario 24 d. Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi apdovanotas tuometis Slovakijos prezidentas Ivan Gašparovič.[12] Tais pačiais metais Slovakijos Baltojo dvigubo kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu apdovanotas Valdas Adamkus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 „Slovakija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2022-03-08. Nuoroda tikrinta 2022-03-13. 
  2. 2,0 2,1 2,2 Slovakijos santykiai su Lietuva – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
  3. 3,0 3,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  4. Tarpparlamentinių ryšių su Čekijos Respublika ir Slovakijos Respublika grupė (lrs.lt)
  5. 5,0 5,1 Užsienio valstybių pirmieji atstovai ir aukščiausiųjų asmenų bei aukščiausiųjų pareigūnų pirmieji vizitai į atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę (Lietuvos Respublikos Seimas)
  6. Slovakija | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-01 iš Wayback Machine projekto.
  7. Slovakų labdara (Lietuvos valstybės rytinei sienai stiprinti (Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla)[neveikianti nuoroda]
  8. Slovakijos literatūra - Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
  9. Migracijos metraštis 2016 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  10. Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  11. Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  12. Apdovanotų asmenų duomenų bazė Archyvuota kopija 2020-10-15 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]