Lietuvos ir Slovakijos santykiai
 |
Lietuvos–Slovakijos santykiai |  |
| Pagrindinės datos: | ||
| • De jure pripažinimas iš Lietuvos pusės: 1993 m. sausio 5 d. | ||
| • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1993 m. sausio 6 d. | ||
| Prekybos apimtys (2024):[1] | ||
| • Lietuva → Slovakija: 217 mln. eur. | ||
| • Slovakija → Lietuva: 199 mln. eur. | ||
| Turistų srautai (2024): | ||
| • Slovakija → Lietuva: 20 895[1] | ||
Lietuvos ir Slovakijos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Slovakijos.
Diplomatiniai santykiai užmegzti 1993 m. sausio 6 d., dieną po to, kai Lietuva pripažino Slovakiją po Čekoslovakijos padalijimo į dvi valstybes.[2] Tarpukariu Lietuva kartu su TSRS, Vatikanu ir nemaža dalimi Europos valstybių buvo pripažinusi Trečiojo Reicho marionetinę Slovakijos Respubliką – tai padarė 1939 m. rugsėjo 11 d.[2]
Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 48 Slovakijos piliečiai, Slovakijoje — 162 Lietuvos piliečiai.[3]
Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Čekijos Respublika ir Slovakijos Respublika grupė (dabartinis pirmininkas – Vytautas Juozapaitis (TS-LKD))[4].
Abi šalys yra ES, eurozonos, NATO, EBPO, kitų tarptautinių organizacijų narės.
Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Vienoje (dabartinis – Donatas Kušlys). Tuo tarpu Slovakijai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Rygoje (dabartinis – Ladislav Babčan). Vilniuje veikia Slovakijos Respublikos garbės konsulatas, Bratislavoje – Lietuvos Respublikos garbės konsulatas.
Santykių istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmieji kontaktai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apie pirmuosius santykius tarp lietuvių ir slovakų išlikę mažai žinių, formalių diplomatinių santykių nebuvo, nes Slovakija LDK, ATR laikais buvo Vengrijos Karalystės, Habsburgų imperijos dalis.
Santykiai 1918–1940 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuva buvo pripažinusi 1939 m. naciams okupavus Čekoslovakiją įkurtą Slovakijos Respubliką – tai padarė 1939 m. rugsėjo 11 d.[2]
Santykiai Lietuvos okupacijos metais
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tiek Lietuva, tiek Slovakija po Antrojo pasaulinio karo tapo vienpartinėmis komunistų partijų valdomomis valstybėmis.
Santykiai po 1993 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Slovakija ir Čekija nuo Čekoslovakijos atsiskyrė 1993 m. sausio 1 d., o santykiai tarp naujai susikūrusios Slovakijos užmegzti jau po savaitės. Lietuva Čekoslovakijos skilimą buvo pripažinusi 1993 m. sausio 5 d. Pirmasis aukšto rango vizitas įvyko 1995 m. birželio 5 d. – Lietuvoje lankėsi pirmoji Slovakijos delegacija (URM Politikos departamento direktorius J. Migašas ir transformuojamų ekonomikų departamento direktorius M. Malikas). 1996 m. vasario 14-15 dienomis vyko neoficialus Slovakijos užsienio reikalų ministro pavaduotojo Jozefo Šestako vizitas.[5]
1997 m. balandžio mėnesį Slovakijos užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktoriaus J. Adameco vizitas.[5]
Taip pat būta ir šalies vadovų oficialių vizitų – 2005 m. ir 2011 m. Lietuvoje lankėsi Slovakijos prezidentas Ivan Gašparovič, o 2008 m. ir 2013 m. Lietuvos prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė lankėsi Slovakijoje.
2021 m. pabaigoje Slovakija Lietuvai padovanojo 20 km specialios tvoros segmentų ir kitokios įrangos, skirtos barjerui tarp Lietuvos ir Baltarusijos stiprinti.[6]
2025 m. gegužę Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija uždarė oro erdvę Slovakijos premjerui R. Fico, vieninteliam iš ES lyderių skridusiam į Pergalės dienos minėjimą Maskvoje.[7]
Sutartys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo santykių užmezgimo tarp šalių pasirašytos šios ir kitos sutartys:
- sutartis dėl tarptautinių vežiojimų keliais (1999 m.)
- susitarimas dėl vizų režimo panaikinimo (2002 m.)
- sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (2001 m.)
- susitarimas dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos (2008 m.)
- susitarimas dėl bendradarbiavimo išaiškinant, tiriant ir užkardant nusikaltimus (2008 m.)
- susitarimas dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje (2011 m.)[8]
Ekonominiai santykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2024 m. duomenimis, metinė prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Slovakijos siekė 416 mln. eurų, o Slovakija buvo 27-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė ir sudaro 0,66 % viso eksporto.[1]
Ilgą laiką prekybos balanse vyravo importas iš Slovakijos, tačiau nuo 2024 m. Lietuva ėmė daugiau eksportuoti nei importuoti.
- Eksportas sudaro 217 mln. eurų; Slovakija yra 27-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė. Daugiausiai eksportuojamos pramonės sritys: mašinos, prietaisai ir transporto priemonės, metalas, maistas, chemija.
- Importas sudaro 199 mln. eurų; Slovakija yra 28-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojamos pramonės sritys: mašinos, prietaisai ir transporto priemonės, metalas, maistas, medis, popierius.
Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį 2024 m. Slovakija su 16 mln. eurų buvo 40-ta. Savo ruožtu Lietuvos TUI dydis Slovakijoje buvo 11 mln. eurų (32-a vieta pagal apimtį).[1] Slovakijos investicijos beveik kasmet viršija Lietuvos investicijas.
Švietimo, kultūros, mokslo, sporto ir technologiniai mainai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Į lietuvių kalbą išversta I. Strmeniovos, Vincento Šikulos, Dobroslavo Chrobako, R. Morico, Ladislavo Mniačkos, Vladimyro Minačo, Milano Rufuso, K. Rojaus, Dominiko Tatarkos ir kitų autorių kūrinių, taip pat išleisti rinkiniai „Slovakų novelės“, „Slovakų pasakos“. Į slovakų kalbą išversta Aleksandro Gudaičio-Guzevičiaus, Teofilio Tilvyčio, Eduardo Mieželaičio, Justino Marcinkevičiaus, Alfonso Bieliausko, Mykolo Sluckio, Aldonos Liobytės kūrinių.[9]
Lietuvos ir Slovakijos vyrų futbolo rinktinės iki 2025 m. yra tarpusavyje sužaidusios 6 rungtynes.[10]
Pilietiniai mainai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Metai | 2016[11] | 2020[12] | 2021[13] | 2022[3] |
|---|---|---|---|---|
| Slovakijos piliečių skaičius Lietuvoje | 33 | 50 | 48 | 51 |
| Lietuvos piliečių skaičius Slovakijoje | 165 | 203 | 154 | 162 |
Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasiuntiniai Lietuvai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sąrašas nėra baigtinis
- nuo 2018 m. – Ladislav Babčan (rezidavo Rygoje)
Pasiuntiniai Slovakijai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1997–2001 m. – Gintė Damušytė (rezidavo Vienoje)
- 2001–2006 m. – Jonas Rudalevičius (rezidavo Vienoje)
- 2006–2012 m. – Giedrius Puodžiūnas (rezidavo Vienoje)
- 2012–2014 m. – Mindaugas Rukštelė, ministras patarėjas (rezidavo Vienoje)
- 2014–2018 m. – Loreta Zakarevičienė (rezidavo Vienoje)
- nuo 2018 m. – Donatas Kušlys (rezidavo Vienoje)
Lietuvos ordinų kavalieriai Slovakijos piliečiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vienam Slovakijos piliečiui įteiktas Lietuvos valstybinis apdovanojimas – 2005 m. vasario 24 d. Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi apdovanotas tuometis Slovakijos prezidentas Ivan Gašparovič.[14] Tais pačiais metais Slovakijos Baltojo dvigubo kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu apdovanotas Valdas Adamkus.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 https://app.powerbi.com/view?r=eyJrIjoiOTI1NjA5NWUtNzY5Yi00ZjkwLTg1ZTEtNTBjODA1ZWEzYTI3IiwidCI6IjdiY2U0OWFkLTZlMTMtNDY2Ny05Njk4LTg5YjYyNzRiYTlmNiIsImMiOjl9
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Slovakijos santykiai su Lietuva – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
- ↑ 3,0 3,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Tarpparlamentinių ryšių su Čekijos Respublika ir Slovakijos Respublika grupė (lrs.lt)
- ↑ 5,0 5,1 Užsienio valstybių pirmieji atstovai ir aukščiausiųjų asmenų bei aukščiausiųjų pareigūnų pirmieji vizitai į atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę (Lietuvos Respublikos Seimas)
- ↑ https://vrm.lrv.lt/lt/naujienos/slovakija-lietuvai-dovanoja-koncertinos/
- ↑ https://www.alfa.lt/aktualijos/politika/g-nauseda-patvirtino-kad-lietuva-uzdarys-oro-erdve-i-maskva-vyksiantiems-politikams-tam-yra-rimtas-pagrindas/-40360341/
- ↑ Slovakija | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-01 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Slovakijos literatūra - Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
- ↑ World Football Elo Ratings. Lithuania
- ↑ Migracijos metraštis 2016 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Apdovanotų asmenų duomenų bazė Archyvuota kopija 2020-10-15 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Slovakija | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-08 iš Wayback Machine projekto.
- Slovakijos santykiai su Lietuva – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
- Slovakija | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-01 iš Wayback Machine projekto.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]