Kataro ir Lietuvos santykiai

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kataro ir Lietuvos santykiai

Lietuva (oranžinė) ir Kataras (žalia) pasaulio žemėlapyje
 Pagrindinės datos:
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1992 m. lapkričio 25 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Kataras: 5,6 mln. eur.
 • Kataras → Lietuva: 3,6 mln. eur.

Kataro ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Kataro ir Lietuvos.

Diplomatiniai santykiai užmegzti 1992 m. lapkričio 25 d.

Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės, taip pat abi 2022–2024 m. laikotarpiui buvo išrinktos į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą.[2] 2022 m. pradžioje Lietuvoje Kataro piliečių negyveno. Tuo tarpu Katare gyvena apie šimtas lietuvių.[3]

Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Egipte, o Katarui atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Lenkijoje.

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kontaktai prieš užmezgant diplomatinius santykius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1971 m. Kataras paskelbė nepriklausomybę. Yra duomenų, kad SSRS vykdytos Lietuvos okupacijos metais Kataras palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis.[4]

Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Diplomatiniai santykiai tarp dviejų valstybių užmegzti 1992 m. lapkričio 25 d.

1997–1998 m. Kataras Lietuvai buvo akreditavęs savo ambasadorių. Vis dėlto 1998–2010 m. laikotarpiu ambasadorius Lietuvai akredituotas nebuvo ir tik 2010 m. akredituotas antrasis ambasadorius. Lietuva Katarui ambasadorių akreditavo 2011 m. vasarą.

2011 m. liepos mėnesį Lietuvoje lankėsi Kataro užsienio reikalų valstybės ministras Kalidas al Atija, o rugsėjo 23 d., likus dienai iki Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos, Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Niujorke (JAV) susitiko su Kataro ministru pirmininku ir užsienio reikalų ministru šeichu Hamadu bin Džasimu bin Džaberu al Taniu bei aptarė dvišalių santykių plėtojimo perspektyvas ir ekonominių ryšių sustiprinimą.[5]

Iki šiol yra įvykęs vienas aukščiausio lygio dvišalis Lietuvos ir Kataro vadovų susitikimas. 2012 m. balandžio 29 d. su darbo vizitu Katare lankėsi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kur susitiko su Kataro Emyru šeichu Hamadu bin Chalifa al Taniu ir kitais šalies atstovais. Vizito metu Kataro vadovams buvo pristatytas Lietuvoje statomas Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas ir aptartos dujų tiekimo galimybės į Lietuvą. Kartu su Lietuvos prezidente Katare taip pat lankėsi energetikos ministras Arvydas Sekmokas, užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė-Liauškienė, AB „Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Rokas Masiulis ir suskystintų gamtinių dujų terminalo direktorius Rolandas Zukas.[6] Su šiais klausimais susijusios derybos rugsėjo 3–4 d. vyko Kataro sostinėje Dohoje.[7]

2014 m. birželio 10-11 d. Atėnuose (Graikija) vykusiame ES ir Arabų Lygos susitikime dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, renginio paraštėse susitikdamas su Kataro užsienio reikalų ministru.[8]

2015 m. gegužės 24 d. Lietuvos užsienio reikalų viceministras Neris Germanas Kataro sostinėje Dohoje dalyvavo Europos Sąjungos ir Persijos įlankos valstybių tarybos užsienio reikalų ministrų susitikime, kurio metu pabrėžta bendradarbiavimo tarpusavyje svarba sprendžiant problemas Jemene, Libijoje, Sirijoje, Irake, tęsiant Artimųjų Rytų taikos procesą, santykiuose su Iranu ir siekiant susidoroti su globaliomis problemomis, tokiomis kaip terorizmas.[9]

2019 m. lapkričio 7 d. Vilniuje tarp šalių įvyko pirmosios politinės konsultacijos. Delegacijoms vadovavo Lietuvos užsienio reikalų viceministras Neris Germanas ir Kataro užsienio reikalų ministerijos generalinis sekretorius dr. Ahmadas Hassanas Al-Hamadis. Konsultacijų metu pasirašytas memorandumas tarp Lietuvos ir Kataro užsienio reikalų ministerijų dėl politinių konsultacijų rengimo, aptarti dvišaliai santykiai, situacija Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos regione.[10]

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2010 m. spalio 15 d. Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje surengtas seminaras „Persijos įlankos arabiškos šalys: daugialypė sociokultūrinė terpė“, kurio metu susirinkusiems verslininkams, keliautojams ir studentams pasakota apie Arabiškas Persijos įlankos šalis, tarp jų – Iraką.[11]

Lietuvoje maždaug nuo 2007 m. transliuojamas Kataro TV kanalas „Al Džazira“. Del galimybės šį kanalą transliuoti Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse Kataro į Vilnių 2006 m. birželį atvyko ir šalies kabelinių televizijoje rengiamoje šalies kabelinių televizijų kasmetinėje konferencijoje dalyvaus „Al Džaziros“ atstovai, kurie dalyvavo rengiamoje šalies kabelinių televizijų kasmetinėje konferencijoje.[12]

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 2012 m. ekonominio bendradarbiavimo tarp Kataro ir Lietuvos beveik nebuvo.[6] 2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Kataro siekė 9,2 mln. eurų, o Kataras buvo 90-as pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partneris.[1]

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Katarą.

  • Eksportas sudaro 5,6 mln. eurų; Kataras yra 92-as pagal prekybos apimtis eksporto partneris.
  • Importas sudaro 3,6 mln. eurų; Kataras yra 71-as pagal prekybos apimtis importo partneris. Daugiausiai importuojamos prekės: plastikas ir jo gaminiai (93%), elektros įranga ir jos dalys (5%).

Tiesioginių Kataro užsienio investicijų Lietuvoje dydis nebuvo nurodytas. Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų nebuvo.[1]

2012 m., padrąsinti Lietuvos prezidentės vizito Katare ir ieškodama galimybių investuoti, Lietuvoje viešėjo šios šalies delegacija iš Kataro valstybinio investicinio fondo.[13] Kadangi verslininkų vizitas trokštamo rezultato galimai nedavė, 2022 m. balandžio mėn. su buvusiu Kataro ministru pirmininku, šeichu Hamad bin Jassim bin Jaber Al-Thani susitiko Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė ir aptarė galimas Kataro valstybės fondo investicijas Lietuvoje.[14]

Iki 2015 m. rengtos dvejos derybos dėl dvišalės investicijų skatinimo ir apsaugos sutarties.[15]

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[16] 2022[3]
Kataro piliečių skaičius Lietuvoje 0 0
Metai 2014[16] 2016[17] 2021[18] 2022[3]
Lietuvos piliečių skaičius Katare 62 89 99 98

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Katarui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kraujelis, Ramojus (2008). https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000388512. Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 312. ISBN 978-9955-33-371-5. {{cite book}}: |chapter-url= neturi pavadinimo (pagalba)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 „Kataras“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2022-03-08. Nuoroda tikrinta 2022-06-17.
  2. Lietuva pirmą kartą tapo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos nare (lrt.lt)
  3. 3,0 3,1 3,2 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  4. Kraujelis, R., 199 p.
  5. Lietuvos ir Kataro užsienio reikalų ministrai aptarė glaudesnio bendradarbiavimo galimybes, ekonominių ryšių stiprinimą (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  6. 6,0 6,1 Lietuvos Respublikos Prezidentė lankosi Kataro Valstybėje (Egipto ambasada Lietuvos Respublikoje)[neveikianti nuoroda]
  7. Dohoje vyksta derybos dėl Lietuvos ir Kataro dvišalės investicijų skatinimo ir apsaugos sutarties (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  8. Užsienio reikalų ministras Atėnuose dalyvaus ES ir Arabų Lygos susitikime (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  9. Užsienio reikalų viceministras dalyvavo ES ir Persijos įlankos valstybių taryboje (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2015-07-18 iš Wayback Machine projekto.
  10. Vilniuje vyko pirmosios Lietuvos ir Kataro politinės konsultacijos (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  11. URM surengtas seminaras, skirtas besidomintiems Persijos įlankos šalimis (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  12. „"Al Jazeera" domisi transliavimo galimybėmis Lietuvoje“. delfi.lt. Delfi. BNS. 2006-06-06. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  13. Kataro šeichai ieško galimybių investuoti Lietuvoje (Delfi.lt)
  14. Premjerė su buvusiu Kataro premjeru aptars galimas QIA fondo investicijas (15min.lt)
  15. Vilniuje prasidėjo derybos dėl dvišalės investicijų skatinimo ir apsaugos sutarties su Kataru (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2015-07-03 iš Wayback Machine projekto.
  16. 16,0 16,1 Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  17. Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  18. Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  19. Prezidentė priėmė Kataro ambasadoriaus skiriamuosius raštus (Prezidentė Dalia Grybauskaitė)[neveikianti nuoroda]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.