Lietuvos ir Šri Lankos santykiai
 |
Lietuvos ir Šri Lankos santykiai |  |
| Pagrindinės datos: | ||
| • De jure pripažinimas iš Šri Lankos pusės: 1991 m. lapkričio 2 d. | ||
| • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1996 m. rugpjūčio 20 d. | ||
| Prekybos apimtys (2020):[1] | ||
| • Lietuva → Šri Lanka: 0,76 mln. eur. | ||
| • Šri Lanka → Lietuva: 3,15 mln. eur. | ||
Lietuvos ir Šri Lankos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Šri Lankos.
Šri Lanka Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. lapkričio 2 d., jau Lietuvai tapus Jungtinių Tautų Organizacijos nare. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1996 m. rugpjūčio 20 d.
Lietuvoje 2021 m. pradžioje gyveno 57 Šri Lankos piliečiai[2] Šri Lankoje 2022 m. gyveno apie 10 Lietuvos piliečių,[2] nuo 2018 m. veikia Šri Lankos lietuvių bendruomenė.[3]
Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės.
Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Indijoje, Šri Lankai – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Švedijoje. Vilniuje veikia Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos garbės konsulatas. Kolombe veikia Lietuvos garbės konsulatas.
Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Santykiai iki 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iki 1972 m. Šri Lanka buvo žinoma kaip Ceilonas. Vienas pirmųjų Ceilone apsilankiusių lietuvių – gydytojas ir keliautojas Ignotas Žagelis, tai padaręs tarp 1863 ir 1876 m. Po Pirmojo pasaulinio karo į Ceiloną nuvykęs buvo iš Lietuvos kilęs karininkas ir etnografas Bronislovas Grombčevskis.
Tarpukaryje į Ceiloną nuvyko Pranciškus Baltrus Šivickis, 1928 m. čia apsilankęs po profesoriavimo Filipinų universitete Maniloje.
Yra duomenų, kad SSRS okupacijos metais Ceilonas (Šri Lanka) palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis.[4]
Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Santykiai tarp dviejų valstybių užmegzti 1996 m. rugpjūčio 20 d. Dar tų pačių metų spalio 1 d. Kolombe atidarytas Lietuvos garbės konsulatas, pirmuoju konsulu paskirtas Mohamedas Ansaras Džabiras. 2014 m. pabaigoje konsului mirus 2015 m. garbės konsulatas kuriam laikui buvo uždarytas.[5]
2017 m. Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 10 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai nukentėjusiems nuo potvynių Šri Lankoje.[6]
Iki 2019 m. Vilniuje atidarytas Šri Lankos garbės konsulatas, o jo konsulu paskirtas Elijus Burgis.
Tarp šalių ministrų lygio susitikimų suorganizuota nebuvo.
Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2020 m. sausio 24–26 dienomis Vilniaus parodų centre „Litexpo“ vyko didžiausia Baltijos šalyse specializuota tarptautinė turizmo paroda „Adventur 2020“, kurios tema buvo sveikatos turizmas. Joje turistines galimybes pristatė ir Šri Lankos atstovai.[7]
Yra Lietuvos aukštosiose mokyklose besimokančių studentų iš Šri Lankos.[8] 2016 m. Šiaulių universitetas buvo įsteigęs savo biurą Šri Lankoje, kuriuo siekė pritraukti studentus iš Šri Lankos.[9]
Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Šri Lankos siekė 3,91 mln. eurų, o Šri Lanka buvo 108-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[1]
Prekybos balanse vyrauja importas iš Šri Lankos į Lietuvą.
- Eksportas sudaro 0,76 mln. eurų; Šri Lanka yra 136-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
- Importas sudaro 3,15 mln. eurų; Šri Lanka yra 75-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojama kava, arbata, prieskoniai (55%); gyvūniniai ir augaliniai riebalai, aliejai (19%); kaučiukas ir jo dirbiniai (10%).
Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Šri Lanka yra 63-a (investicijos siekia 0,16 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų 2020 m. Šri Lankoje nebuvo.[1]
Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Metai | 2016[10] | 2020[11] | 2021[12] | 2022[2] |
|---|---|---|---|---|
| Šri Lankos piliečių skaičius Lietuvoje | 62 | 114 | 117 | 57 |
Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1996–1999 m. – Alfredas Kulendranas Davidas, pirmasis Šri Lankos ambasadorius Lietuvai (rezidavo Stokholme)
- ?
- 2003-2005 m. – Vetodi Kumaran Valsan
- nuo 2005 m. – Nagurpitča Sikander
- nuo 2009 m. – Randžitas Pemsirija Džajasūrija (rezidavo Stokholme)
- 2012-2016 m. – Ošadhis Alahaperuma (rezidavo Stokholme)
- 2016-2019 m. – Renuka Damajanti Radžapaksė (rezidavo Stokholme)
- nuo 2019 m. – Senadhėra Sudantha Ganegama Arachči (rezidavo Stokholme)
- nuo 2022 m. – Dharshana Mahendra Perera (reziduoja Stokholme)
Pasiuntiniai Šri Lankai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2008–2010 m. – Albertas Algirdas Dambrauskas, ministras patarėjas (rezidavo Naujajame Delyje)
- 2010–2012 m. – Petras Šimeliūnas (rezidavo Naujajame Delyje)
- 2013–2018 m. – Laimonas Talat-Kelpša (rezidavo Naujajame Delyje)
- nuo 2018 m. rugsėjo mėn. – Julius Pranevičius (reziduoja Naujajame Delyje)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 „Šri Lanka“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2022-03-08. Nuoroda tikrinta 2022-05-30.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Deimante Žukauskienė. Vilma Mockuvienė: „Mūsų bendruomenė tarsi dalelė Lietuvos Šri Lankoje (Pasaulio lietuvis)
- ↑ Kraujelis, R., 199 p.
- ↑ Uždaromas Lietuvos garbės konsulatas Šri Lankoje (Klaipėdos diena)
- ↑ Lietuva skyrė lėšų humanitarinei pagalbai Šri Lankai ir Maliui (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Parodoje „Adventur“ įspūdžių netrūko (Šilutės turizmo informacijos centras) Archyvuota kopija 2021-06-12 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Studentas iš Šri Lankos mokosi Lietuvoje, bet jau sužinojo, ką reiškia Rusijos tarnybos“. delfi.lt. Delfi. 2017-06-26. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ Šri Lankos sostinėje Kolombe atidarytas Šiaulių universiteto biuras (Šiaulių gidas)
- ↑ Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kraujelis, Ramojus (2008). https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000388512. Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 312. ISBN 978-9955-33-371-5.
{{cite book}}:|chapter-url=neturi pavadinimo (pagalba)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Šri Lanka | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-08 iš Wayback Machine projekto.
