Lietuvos ir Šri Lankos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Flag of Lithuania.svg
Lietuvos ir Šri Lankos santykiai
Flag of Sri Lanka.svg
 Pagrindinės datos:
 De jure pripažinimas iš Šri Lankos pusės: 1991 m. lapkričio 2 d.
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1996 m. rugpjūčio 20 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Šri Lanka: 0,76 mln. eur.
 • Šri Lanka → Lietuva: 3,15 mln. eur.

Lietuvos ir Šri Lankos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Šri Lankos.

Šri Lanka Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. lapkričio 2 d., jau Lietuvai tapus Jungtinių Tautų Organizacijos nare. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1996 m. rugpjūčio 20 d.

Lietuvoje 2021 m. pradžioje gyveno 57 Šri Lankos piliečiai[2] Šri Lankoje 2022 m. gyveno apie 10 Lietuvos piliečių,[2] nuo 2018 m. veikia Šri Lankos lietuvių bendruomenė.[3]

Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės.

Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Indijoje, Šri Lankai – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Švedijoje. Vilniuje veikia Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos garbės konsulatas. Kolombe veikia Lietuvos garbės konsulatas.

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Santykiai iki 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XX a. pr. Ceilone lankęsis iš Lietuvos kilęs karininkas Bronislovas Grombčevskis.

Iki 1972 m. Šri Lanka buvo žinoma kaip Ceilonas. Vienas pirmųjų Ceilone apsilankiusių lietuvių – gydytojas ir keliautojas Ignotas Žagelis, tai padaręs tarp 1863 ir 1876 m. Po Pirmojo pasaulinio karo į Ceiloną nuvykęs buvo iš Lietuvos kilęs karininkas ir etnografas Bronislovas Grombčevskis.

Tarpukaryje į Ceiloną nuvyko Pranciškus Baltrus Šivickis, 1928 m. čia apsilankęs po profesoriavimo Filipinų universitete Maniloje.

Yra duomenų, kad SSRS okupacijos metais Ceilonas (Šri Lanka) palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis.[4]

Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Santykiai tarp dviejų valstybių užmegzti 1996 m. rugpjūčio 20 d. Dar tų pačių metų spalio 1 d. Kolombe atidarytas Lietuvos garbės konsulatas, pirmuoju konsulu paskirtas Mohamedas Ansaras Džabiras. 2014 m. pabaigoje konsului mirus 2015 m. garbės konsulatas kuriam laikui buvo uždarytas.[5]

2017 m. Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 10 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai nukentėjusiems nuo potvynių Šri Lankoje.[6]

Iki 2019 m. Vilniuje atidarytas Šri Lankos garbės konsulatas, o jo konsulu paskirtas Elijus Burgis.

Tarp šalių ministrų lygio susitikimų suorganizuota nebuvo.

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. sausio 24–26 dienomis Vilniaus parodų centre „Litexpo“ vyko didžiausia Baltijos šalyse specializuota tarptautinė turizmo paroda „Adventur 2020“, kurios tema buvo sveikatos turizmas. Joje turistines galimybes pristatė ir Šri Lankos atstovai.[7]

Yra Lietuvos aukštosiose mokyklose besimokančių studentų iš Šri Lankos.[8] 2016 m. Šiaulių universitetas buvo įsteigęs savo biurą Šri Lankoje, kuriuo siekė pritraukti studentus iš Šri Lankos.[9]

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Šri Lankos siekė 3,91 mln. eurų, o Šri Lanka buvo 108-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[1]

Prekybos balanse vyrauja importas iš Šri Lankos į Lietuvą.

  • Eksportas sudaro 0,76 mln. eurų; Šri Lanka yra 136-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
  • Importas sudaro 3,15 mln. eurų; Šri Lanka yra 75-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojama kava, arbata, prieskoniai (55%); gyvūniniai ir augaliniai riebalai, aliejai (19%); kaučiukas ir jo dirbiniai (10%).

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Šri Lanka yra 63-a (investicijos siekia 0,16 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų 2020 m. Šri Lankoje nebuvo.[1]

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[10] 2020[11] 2021[12] 2022[2]
Šri Lankos piliečių skaičius Lietuvoje 62 114 117 57

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Šri Lankai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]