Laoso ir Lietuvos santykiai
 |
Laoso ir Lietuvos santykiai |  |
| Pagrindinės datos: | ||
| • De jure pripažinimas iš Laoso pusės: 1991 m. rugsėjo 20 d. | ||
| • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1994 m. rugsėjo 1 d. | ||
| Prekybos apimtys (2018):[1] | ||
| • Lietuva → Laosas: 31,5 tūkst. eur. | ||
| • Laosas → Lietuva: 0 eur. | ||
Laoso ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Laoso ir Lietuvos.
Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 20 d., jau Lietuvai tapus Jungtinių Tautų Organizacijos nare. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1994 m. rugsėjo 1 d.
Abi šalys yra Jungtinių Tautų, ASEM narės. 2022 m. pradžioje Lietuvoje Laoso piliečių negyveno.[2]
Laosas yra akreditavęs ambasadorių Lietuvai (reziduoja Švedijoje).[3] Lietuva Laosui ambasadoriaus akreditavusi nėra.
2022 m. pradžioje Lietuvoje Laoso piliečių negyveno.[2]
Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmieji kontaktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Yra duomenų, kad SSRS vykdytos Lietuvos okupacijos metais Laosas tarp 1953 ir 1975 m. palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis.[4] Laosui tapus vienpartine socialistine valstybe, ši pripažino Lietuvos aneksiją.[5]
Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Laosas Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 20 d., o diplomatiniai santykiai užmegzti 1994 m. rugsėjo 1 d.
Santykiai suintensyvėjo 2004 m., Penktojo Azijos ir Europos Susitikimo metu abiems šalims tapus Azijos ir Europos susitikimo narėmis.[6]
2009 m. gegužės 26 d. įvyko susitikimas tarp Lietuvos ir Laoso užsienio reikalų ministrų. Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas Hanojuje (Vietnamas) vykstančiame Azijos ir Europos susitikimo šalių užsienio reikalų ministrų susitikime susitiko su Laoso užsienio reikalų ministru Thonglounu Sisoulithu.[7]
2012 m. balandį Lietuvos užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė Liauškienė Brunėjaus sostinėje Bandar Seri Begavane susitiko su Laoso užsienio reikalų viceministru ir aptarė dvišalius santykius.[8] Tų pačių metų lapkričio 5-6 d. viceministrė dalyvavo devintajame Europos ir Azijos valstybių vadovų susitikime, vykusiame Laoso sostinėje Vientiane, ir kalbėjo energetinio saugumo tema globalių iššūkių sesijoje.[9] Tais pačiais metais Laosas Lietuvai akreditavo Vokietijai reziduojantį Laoso ambasadorių.
Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Laose 2004 m. lankėsi lietuvių keliautojas ir fotografas Paulius Normantas.[10]
2013 m. Laose apsilankė lietuvių kelionių žurnalistai Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius ir įspūdžius nufilmavo „Starkaus ir Radzevičiaus kelionės“ dokumentikos aštuntajame sezone pavadinimu „Su Būda per džiungles“.
2020 m. rugsėjį Europos Sąjungos delegacijos vadovės Laose pareigas pradėjo eiti Lietuvos diplomatė Ina Marčiulionytė.[11] 2022 m. sausį jos iniciatyva Laoso nacionalinėje bibliotekoje Vientiane pristatytos į laosiečių kalbą išverstos Europos Sąjungos šalių knygos vaikams, tarp jų – lietuvių rašytojos Monikos Vaicenavičienės „Kas yra upė?“.[12]
Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Laoso siekė 31,5 tūkst. eurų, o iš Laoso importuotų produktų nebuvo.[1][1]
| Metai | 2016 | 2017 | 2018 |
|---|---|---|---|
| Eksportas į Laosą (tūkst. eur.) | 1,4 | 0,0 | 31,5 |
| Importas iš Laoso (tūkst. eur.) | 0,1 | 16,6 | 0,0 |
Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2012 m. – Khamvonė Fanouvong, pirmasis Laoso ambasadorius Lietuvai (rezidavo Berlyne)
- 2015-2018(?) m. – Sithongas Čitnhothinhas, antrasis (rezidavo Berlyne)
- nuo 2021 m. – Bounliepas Houngvongsonė (reziduoja Stokholme)[13]
Pasiuntiniai Laosui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuva nėra akreditavusi ambasadoriaus Laosui.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 „Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas“. Lietuvos statistika. Nuoroda tikrinta 2022 m. rugsėjo 30 d.
- ↑ 2,0 2,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Užsienio atstovybės ir garbės konsulatai (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija). Tikrinta 2022-09-30 Archyvuota kopija 2022-03-08 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Kraujelis, R., 199 p.
- ↑ Kraujelis, R., 188 psl.
- ↑ UR ministras dalyvauja Azijos ir Europos susitikime Hanojuje (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ ASEM valstybių užsienio reikalų ministrai pasveikino Vilniuje vyksiantį pirmąjį Europos ir Azijos transporto ministrų susitikimą (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ UR viceministrė su Mianmaro, Malaizijos, Vietnamo ir Laoso atstovais tarėsi dėl aktyvesnio ekonominio bendradarbiavimo (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Užsienio reikalų viceministrė dalyvaus ASEM susitikime Vientiane (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Paulius Normantas – Lai Vėjus iš Žemaitijos tarp Vakarų ir Rytų (Pasaulio lietuvis)
- ↑ Jakubauskas, Ramūnas (2020-06-21). „Būsima ES delegacijos vadovė Laose Ina Marčiulionytė mato perspektyvų ir Lietuvai“. delfi.lt. Delfi. BNS. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ Lietuvos kultūros instituto Facebook paskyra (tikrinta 2022-09-30)
- ↑ Viceministras A. Pranckevičius susitiko su naujai paskirtuoju Laoso ambasadoriumi Lietuvai (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2021-04-17 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kraujelis, Ramojus (2008). https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000388512. Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 312. ISBN 978-9955-33-371-5.
{{cite book}}:|chapter-url=neturi pavadinimo (pagalba)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Laosas | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-08 iš Wayback Machine projekto.
