Lietuvos ir Ukrainos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Flag of Lithuania.svg
Lietuvos ir Ukrainos santykiai
Flag of Ukraine.svg
Lithuania Ukraine Locator.png

Ukraina (oranžinė) ir Lietuva (žalia) pasaulio žemėlapyje
 Pagrindinės datos:
 • Lietuvos pripažinimas de jure: 1991 m. rugpjūčio 26 d.
 • Ukrainos pripažinimas de jure: 1991 m. gruodžio 4 d.
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1991 m. gruodžio 12 d.
 Prekybos apimtys (2021):[1]
 • Lietuva → Ukraina: 1,31 mlrd. eur.
 • Ukraina → Lietuva: 444,9 mln. eur.
 Turistų srautai:
 • Ukraina → Lietuva (2021): 44 183[2]

Lietuvos ir Ukrainos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos Respublikos ir Ukrainos. Diplomatiniai santykiai tarp valstybių oficialiai užmegzti 1991 m. gruodžio 12 d., netrukus po to, kai Lietuva pripažino Ukrainos nepriklausomybę (1991 m. gruodžio 3 d.), tačiau kontaktai su dabartinės Ukrainos protėviais siekia LDK laikus.

Abi šalys yra JTO, Europos Tarybos, kitų tarptautinių organizacijų narės. Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Ukraina grupė[3], taip pat kurį laiką veikė Ukrainos valdžios reformas remianti laikinoji parlamentinė grupė Pro-Ukraine.[4]

Lietuva savo šalies ambasadą turi Kijeve ir vieną konsulatą Lvove, tuo tarpu Ukrainos ambasada yra Vilniuje. Dabartinis Ukrainos ambasadorius Lietuvoje – Petro Bešta, Lietuvos ambasadorius Ukrainoje – Valdemaras Sarapinas. Lietuvoje yra įsteigti trys Ukrainos konsulatai – Klaipėdoje, Šalčininkuose ir Visagine. Ukrainoje savo ruožtu įsteigti keli Lietuvos garbės konsulatai – Lvove (Lvovo sričiai), Mykolajive (Mykolajivo sričiai), du Dnipre (vienas Dniepropetrovsko sričiai, kitas Krymui), Žitomyre (Žytomyro sričiai), Chersone (Chersono sričiai), Užgorode (Užkarpatės sričiai), Odesoje (Odesos sričiai), Ivano Frankivske (Ivano Frankivsko sričiai), Charkove (Charkovo sričiai), Ternopilyje (Ternopilio sričiai), Kropivnyckyje (Kirovogrado sričiai), Slucke (Voluinės sričiai), Severodonecke (Luhansko sričiai)[5].

2011 m. gyventojų surašymo duomenimis 0,5 proc. visų Lietuvos gyventojų sudarė ukrainiečiai.[6] 2021 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 31 790 Ukrainos piliečių[7]. Ukrainoje gyvena apie 11 000 lietuvių, tarp jų - 2185 Lietuvos piliečiai[7]. 2022 m. Rusijai užpuolus Ukrainą į Lietuvą atvyko daugiau nei 40 000 karo pabėgėlių, kurių dalis išvyko į kitas Europos šalis arba grįžo į Ukrainą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniausia istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių ir ukrainiečių ryšiai siekia seniausius laikus ir atspindi abiejų tautų formavimosi istoriją. Yra duomenų, kad 1040 m. Kijevo Rusios didysis kunigaikštis Jaroslavas Išmintingasis puolė lietuvių genčių žemes ir privertė jas mokėti duoklę. Kijevo Rusiai nusilpus, 1219 m. Lietuvos žemių kunigaikščiai sudarė sutartį su vakarinėse dabartinės Ukrainos žemėse iškilusia Haličo-Voluinės kunigaikštyste, nukreiptą prieš Lenkiją. Nužudyto Lietuvos valdovo Mindaugo sūnus Vaišelga 1264 m. iškovojo valdžią, remiamas Cholmo kunigaikščio Švarno, o 1267 m. šiam perdavė Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą. Nuo XIV a. pr. prasidėjo aktyvus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis ir karinis skverbimasis į pietines žemes, anksčiau priklausiusias Kijevo Rusiai; jau apie 1325 m. Kijevo kunigaikščiu tapo Gedimino brolis Teodoras.

1569 m. sudaryta Liublino unija lėmė ne tik Abiejų Tautų Respublikos susikūrimą, bet ir didelės dalies dabartinės Ukrainos teritorijos perėjimą Lenkijos Karalystei. Nuo 1795 m. iki 1917 m. didžioji dabartinės Ukrainos dalis, kaip ir Lietuva, priklausė Rusijos imperijai, o nuo 1944 m. iki 1990 m. – Tarybų Sąjungai.

Santykiai Rusijos imperijos sudėtyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių ir ukrainiečių žemes įjungus į Rusijos imperiją, panašiu metu kilo tautiniai judėjimai (lietuvių tautinis sąjūdis ir ukrainiečių tautinis sąjūdis), suformavę moderniąsias lietuvių ir ukrainiečių tautas. 1837–1838 m. Kijeve veikė Simono Konarskio įkurtos Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos revoliucionierių draugijos skyrius. Uždarius Vilniaus medicinos-chirurgijos akademiją daug jos profesorių ir studentų 1842 m. perkelta į Kijevo universiteto Medicinos fakultetą,[8] kas vėliau pritraukė daugiau studentų iš Lietuvos į Kijevą.

XIX a.XX a. pradžioje lietuviai studijavo ir dėstė Ukrainos aukštosiose mokyklose (Charkovo universitete, Kijevo universitete, politechnikos, veterinarijos institutuose).[9] Tarp garsiausių studentų iš Lietuvos - Antanas Mackevičius (studijavo apie 1850 m.), Maironis (1883–1884 m.), Andrius Domaševičius, Alfonsas Moravskis, Vincas Krėvė, Zigmas Gėlė, Juozas Gurauskis ir kiti.[8] XIX a. pab. ėmė kurtis vietinės lietuvių studentų draugijos: 1879 m. Lietuvos ir Lenkijos studentai universitete įkūrė socialistų draugiją, bendravusią su Vilniaus revoliucionieriais ir organizacija Narodnaja volia, 1887 m. Kijevo universitete veikė lietuvių studentų būrelis.[8]

Po nepasisekusio 1863–1864 sukilimo į Odesą buvo atitremta jo dalyvių iš Lietuvos. Kijevo politechnikos institute 1902–1915 m. dėstė Povilas Čechavičius, 1906–1912 m. – Pranas Jodelė.[8]

1905 m. Rusijos revoliucijos metu lenkų kalbininkas įkūrė Autonomininkų sąjungą (rus. Союз автономистов), kurioje bendradarbiavo ukrainiečiai ir lietuviai. Taipogi 1912 m. Juozas Gabrys-Paršaitis Paryžiuje įkūrė Pavergtų tautų sąjungą, kuri koncentravosi ties ukrainiečių ir lietuvių padėtimi. 1897 m. surašymo duomenimis, Ukrainoje gyveno 1684 lietuviai, tačiau jų skaičius smarkiai išaugo per Pirmąjį pasaulinį karą, kai Ukrainos miestuose apsigyveno tūkstančiai lietuvių karo pabėgėlių, veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyriai.[9] 1917 metais karo pabėgėliai iš Lietuvos Kijeve įkūrė Lietuvių tautos taryba, 1917 m. balandžio mėn. čia surengtas lietuvių karių suvažiavimas. 1917 m. rugsėjo mėnesį Kijevo lietuviai dalyvavo Rusijos tautų atstovų kongrese.[8]

Santykiai tarpukariu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atminimo lenta Kaune, skirta Jevhenui Konovaleciui.

Lietuvai ir Ukrainai sukūrus nepriklausomas valstybes Ukrainoje gyveno daugiau nei 15 500 lietuvių. Ukrainą užėmus bolševikams dauguma jų išvyko į nepriklausomą Lietuvą.[9]

Tarpukariu Laikinojoje sostinėje Kaune veikė Ukrainos sukilėlių armijos atstovybė, buvo spausdinami Ukrainos nacionalistų organizacijos leidiniai. Pirmasis šios organizacijos vadas Jevhenas Konovalecis nuo 1929 m. turėjo ir Lietuvos pilietybę.[10]

Tarp kitų klausimų lietuvius ir ukrainiečius vienijo teritoriniai ginčai su Lenkija, kadangi beveik visą tarpukario laikotarpį Lenkija buvo inkorporavusi Vilnių ir Lvovą į savo sudėtį. 1954 m. JAV lietuvių visuomenininkas Simas Sužiedėlis Politinių Studijų Klube rašė: „Bet ypatingai Lietuvai esanti svarbi Ukrainos nepriklausomybė. Vilnius ir Lvovas mus riša. Ukrainiečiams reikią padėti atsilaikyti ties Kerzono linija su Lvovu ir gretimom sritim.“[11]

1935–1937 m. Kijevo Veterinarijos institute profesoriavo lietuvių veterinarijos gydytojas Leonas Gogelis.[8]

Santykiai sovietiniu laikotarpiu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atminimo lentelė Antibolešvekiniam liaudies blokui Vakarų Jorkšyre, Anglijoje.

1943 m. Ukrainoje buvo įkurtas Antibolševikinis liaudies blokas, kuriame aktyviai dalyvavo ir lietuvių atstovai.

Sovietmečiu paspartėjo migracija tarp Lietuvos TSR ir Ukrainos TSR. Lietuviai studijavo Ukrainos aukštosiose mokyklose, dirbo pramonės įmonėse, o sukūrę šeimas neretai likdavo gyventi Ukrainoje. Taip pat XX a. 6-ajame ir 7-ajame dešimtmečiais Ukrainoje apsigyveno lietuvių, kuriems po tremties neleista grįžti į Lietuvą.[9]

Išeivijoje būta bendradarbiavimo tarp ukrainiečių ir lietuvių. 1984–1985 m. kilus diskusijoms dėl Jaltos nutarimų atšaukimo iš JAV pusės, JAV lietuvių bendruomenės ir Amerikos ukrainiečių kongreso komiteto nuomonės sutapo – buvo siekta, kad JAV neatšauktų Jaltos nutarimų, – tokią iniciatyvą buvo pateikusi lenkų išeivių organizacija Pomost, motyvuodama tuo, jog Jaltos nutarimai prieštarauja Atlanto chartijai, garantuojančiai nepriklausomybę per karą okupuotoms valstybėms. Iniciatyvą palaikė latvių, estų išeivių organizacijos ir VLIK[12]. Priėjus bendro sutarimo su Pomost direktoriumi Adam W. Kiernik, paskelbta suderinta rezoliucija, kurios įžangoje tarp kita ko minimi ir Lietuvos ir Ukrainos partizaniniai judėjimai, kaip Vidurio ir Rytų Europos tautų pasipriešinimo prasiveržimai.[13]

Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Santykiai 1991-2014 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rusų aktyvistų piketas Kryme prie Lietuvos konsulato „dėl palaikomų riaušių Kijeve“, 2014 m.[14]
Lietuvos ir Ukrainos prezidentų susitikimas 2016 m. gruodį Kijeve.

1991 m. gruodžio 12 d. užmegzti diplomatiniai santykiai. 2002 m. spalio 29 d. įsteigta Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų, o 2003 m. birželio 5 d. – Tarpvyriausybinio bendradarbiavimo taryba.[15]

Dvišaliai santykiai suintensyvėjo 2004 m. Ukrainoje prasidėjus provakarietiškai Oranžinei revoliucijai, kurios metu tuometis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus aktyviai reiškė paramą. 2009 m. tarp šių šalių buvo pasirašyta daug įvairaus pobūdžio bendradarbiavimo sutarčių. Lietuva įsipareigojo padėti Ukrainai siekiant tapti ES nare[16] ir siekti narystės NATO bei yra viena entuziastingiausiai Ukrainos narystę NATO ir ES remiančių valstybių.

20132014 m. Euromaidano įvykiuose Lietuvos valstybinės institucijos labai palaikė Ukrainą, įvairūs Lietuvos politikai (Vytautas Landsbergis, Petras Auštrevičius, Loreta Graužinienė ir kt.) dalyvavo taikiuose mitinguose Kijeve. Buvo Euromaidane dalyvavusių lietuvių (pvz., Lietuvos filosofas Gintautas Mažeikis[17] Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, reikšdama paramą Ukrainai, Rusiją pavadino teroristine valstybe dėl rėmimo Ukrainos rytuose kovojančius separatistus.[18] Vėliau Vytautas Landsbergis Minsko sutarimus pavadino blogesniais už Miuncheno sutartį.[19]

Santykiai 2014-2022 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po Krymo aneksijos Lietuvoje gyvenantis Jonas Ohmanas įkūrė nevyriausybinę paramos Ukrainai organizaciją „Mėlyna ir geltona“, remiančią prieš separatistus Donbase kovojančius ukrainiečių dalinius.[20] Kovas Donbase ir Euromaidaną plačiai nušvietė žurnalistas Dovydas Pancerovas, išleidęs knygą „Kiborgų žemė“. 2016 m. lietuvių režisierius Mantas Kvedaravičius išleido dokumentinį filmą apie situaciją Mariupolyje.

2019 m. lapkričio 25-26 d. Lietuvoje lankėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kur susitikęs su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda aptarė dvišalius politinius ir ekonominius santykius, saugumo ir gynybos, Ukrainos euroatlantinės integracijos klausimus, bendradarbiavimą energetikos, inovacijų, transporto ir socialinės politikos srityse.[21] Dar kartą Lietuvoje Ukrainos prezidentas lankėsi 2021 m. liepos 6-7 d., likus kiek daugiau nei pusmečiui iki Rusijos invazijos į Ukrainą.[22] Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda per savo kadenciją Ukrainoje yra lankęsis net penkis kartus — su oficialiu vizitu 2021 m. kovo 17–19 d., kuomet, susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Rados pirmininku Dmytro Razumkovu,[23] 2021 m. rugpjūčio 22–24 d., kur dalyvavo Krymo platformos inauguraciniame susitikime ir Ukrainos nepriklausomybės 30-mečio minėjime bei susitiko su Ukrainos prezidentu,[24] 2021 m. gruodžio 20 d., kur dalyvavo trišaliame susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Lenkijos prezidentu Andžejumi Duda,[25] 2022 m. vasario 23 d., Liublino trejeto formatu, išreiškiant solidarumą ir palaikymą Ukrainai augant įtampai su Rusija,[26] ir darkart Ukrainoje vykstant karo veiksmams, 2022 m. balandžio 13 d., kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos prezidentais.[27]

Santykiai Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2022 m. vasario 24 d. Kaune organizuotas renginys, skirtas Ukrainos palaikymui ir Rusijos agresijos pasmerkimui.
Ukrainą palaikantis užrašas, nudažytas Fredoje (Kaune).

Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuvos visuomenė, Vyriausybė, nevyriausybinės organizacijos ir Seimas įvairiais būdais reiškia paramą Ukrainai – žmonės aukoja lėšų Ukrainai, savanoriškai apgyvendina Ukrainos pabėgėlius savo būstuose, renka paramą Ukrainai, savanoriauja, rengia palaikymo mitingus miestuose ir prie Rusijos ambasados. Iki 2022 m. balandžio vidurio Lietuvos karinė parama Ukrainai siekė, priklausomai nuo skaičiavimo metodologijos, 70-110 mln. eurų.[28] Taip pat nevyriausybinė organizacija „Mėlyna ir geltona“ iki balandžio mėn. pabaigos surinko paramos už daugiau nei 20 mln. eurų. Verslai raginami nutraukti veiklą Rusijoje, o raginimus ignoruojančius siūloma boikotuoti[29]. Lietuvoje taip pat vykdyta iniciatyva pavadinimu „#CallRussia“ (liet. Skambink Rusijai), kurios tikslas — „drauge padėti Rusijos piliečiams sužinoti tikrus faktus apie žiaurų ir neteisėtą Putino režimo puolimą Ukrainoje“.[30] Iniciatyva susilaukė ir kitų Europos šalių dėmesio.[31] Reiškiant paramą Ukrainai, centrinės aikštės ar gatvės didelėje dalyje Lietuvos savivaldybių išpuoštos Ukrainos vėliavos spalvomis, pakeltos Ukrainos vėliavos, išpopuliarėjo Ukrainos pasieniečio Romano Hrybovo necenzūrinė frazė Rusijos karinio laivo adresu - rodyta per žiniasklaidą, pakabinta miesto stenduose.

Lietuvos Vyriausybė nuo vasario 27 d. uždarė oro erdvę Rusijos lėktuvams[32], nuo balandžio pradžios atsisakė iš Rusijos tiekiamų dujų[33], balandžio pradžioje uždarė Rusijos konsulatą Klaipėdoje ir pažemino atstovavimo lygį Rusijos ambasadoje Vilniuje ir Lietuvos ambasadoje Maskvoje.[34]

Ukrainos ambasados Vilniuje gynybos atašė Sergejaus Verchovodo teigimu, kariauti ukrainiečių pusėje per kiek daugiau nei dvi savaites nuo karo pradžios užsirašė apie 200 savanorių iš Lietuvos.[20] Taip pat į Ukrainą išsiųsti 24 gydytojai ir slaugytojai savanoriai.[35]

2022 m. kovo 24 d., praėjus mėnesiui nuo karo pradžios, Ukrainoje apsilankė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.[36] Balandžio 11 d. Ukrainoje apsilankė ir Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė, savo vizitą pradėdama nuo smarkiai apgriauto Borodiankos miestelio.[37] Balandžio 12 d. į Lietuvos Seimo narius nuotoliniu būdu kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, dėkodamas už Lietuvos „principingumą“.[38]

2022 m. balandžio 29 d. Kauno „Žalgirio arenoje“ organizuojamas paramos Ukrainai koncertas „Vienybės jėga“, kuriame koncertuos lietuvių atlikėjai Merūnas Vitulskis, Andrius Mamontovas, Marijonas Mikutavičius, Saulius Urbonavičius, Liepa Mondeikaitė, Alana Šport, Natalija Bunkė su sūnumi Kristupu, Inga Valinskienė, G&G Sindikatas, „Violin beats“, Rosita Čivilytė, Ona Mingė Slušnytė, grupė „Hiperbolė“ bei ukrainiečių atlikėjai Ruslana, Tina Karol, NK-Nastya Kamenskich, Nadya Dorofeeva.[39] Taip pat anksčiau organizuoti paramos koncertai Vilniuje[40] ir Klaipėdoje[41] Paramos koncertus taip pat buvo surengęs muzikinis projektas Aistė Smilgevičiūtė ir „Skylė“.[42]

2022 m. balandžio mėnesį Mariupolyje Rusijos karių sušaudytas lietuvių režisierius Mantas Kvedaravičius, rinkęs medžiagą dokumentiniam filmui apie Rusijos karą Ukrainoje.[43]

Švietimo, mokslo, sporto ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atminimo lenta Tarasui Ševčenkai Vilniuje.

Itin glaudūs ryšiai tarp ukrainiečių ir lietuvių literatūros. Apie ukrainiečių ir lietuvių literatūrinius ryšius yra rašė Aleksandras Čiakovskis, Kostas Korsakas, Eduardas Mieželaitis, Nadija Neporožnia, Vasilijus Šubravskis, Teofilis Tilvytis, Antanas Venclova.[44] XVII a. pr. Vilniaus brolijos mokykloje dirbo ukrainiečių kultūros veikėjai broliai Lavrentijus ir Stefanas Zizanijai, Meletijus Smotrickis. 1619 m. Vievyje išspausdinta Meletijaus Smotrickio „Taisyklingos sintagmatikos slavų gramatika“.[44]

1829–1830 m. Vilniuje gyveno vienas žymiausių ukrainiečių poetų Tarasas Ševčenka, Vilniaus Naujamiesčio kvartale yra jo vardu pavadinta gatvė. Ukrainiečių rašytojų kūryba, daugiausia Taraso Ševčenkos, į lietuvių kalbą pradėta versti XIX a. pabaigoje. XX a. pr. prie Taraso Ševčenkos kūrybos Lietuvoje populiarinimo ženkliai prisidėjo Jonas Biliūnas, Liudas Gira, Karolis Račkauskas-Vairas.[44] Ukrainiečių rašytojų kūrinių vertimų ypač pagausėjo po Antrojo pasaulinio karo, Lietuvai, kaip ir Ukrainai, tapus TSRS dalimi. Be Taraso Ševčenkos į lietuvių kalbą išversta ukrainiečių rašytojų Ivano Franko, Panaso Myrno, Mychailo Kociubynskio, Vasylio Stefanyko, Lesios Ukrainkos, Stepano Tudoro, Oleksandro Kopylenkos, Volodymyro Vladko, Jaroslavo Halano, Jurijaus Janovskio, Mykolos Trublajinio, Leonido Pervomaiskio, Liubomyro Dmyterkos, Ihorio Muratovo, Vadymo Sobko, Mychailos Stelmacho, Oleso Hončaro, Hryhorijaus Tiutiunyko, Oleksandro Syzonenkos, Serhijaus Žadano kūrybos. Išleistos kelios knygos apie Tarasą Ševčenko ir jo ryšius su Lietuva. Lietuvos teatruose pastatyta Ivano Franko, Ivano Kočergos, O. Kornijčuko pjesių.[44]

Yra ukrainiečių autorių, parašiusių kūrinių lietuviška tematika — Pavlo Tyčyna, Volodymyras Sosiura, Ivanas Nechoda, Liubovė Zabašta. Ukrainiečių kalba išleista lietuvių poezijos ir prozos antologijų, lietuvių liaudies pasakų rinkinių, Alfonso Bieliausko, Petro Cvirkos, Jono Dovydaičio, Romualdo Granausko, Salomėjos Nėries, Justino Marcinkevičiaus, Eduardo Mieželaičio, Jono Mikelinsko, Vinco Mykolaičio-Putino, Antano Venclovos, Antano Vienuolio, Žemaitės ir kitų rašytojų kūrinių.[44]

Atkūrus nepriklausomybes vyksta mainai tarp Lietuvos ir Ukrainos aukštųjų mokyklų. Dėl karo Ukrainoje smarkiai išaugo ukrainiečių studentų skaičius Lietuvoje — per kiek daugiau nei du mėnesius atvyko apie 400.[45] Kaune atidaryta mokykla ukrainiečių vaikams „Heroiam Slava“,[46] 2022 m. balandžio mėnesį — internetinė mokykla ukrainiečių vaikams (vadovas lietuvių humoristas Mantas Stonkus).[47]

Ukrainiečių kalba dainų įrašę yra grupė „Biplan[48] bei Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“.[49]

Ekonominiai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2021 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Ukrainos siekė 1,76 mlrd. eurų, o Ukraina buvo 13-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[2]

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Ukrainą.

  • Eksportas sudaro 1,31 mlrd. eurų; Ukraina yra 10-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
  • Importas sudaro 444,9 mln. eurų; Ukraina yra 19-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojami produktai: mediena ir jos dirbiniai (14%); geležis ir plienas (12%); nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai (9%); riebalai ir aliejai (7%); plastikai ir jų dirbiniai (6%); mašinos ir mechaniniai įrenginiai (5%).

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Ukraina yra 23-a (investicijos siekia 75,24 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Ukrainoje 2020 m. buvo 182,45 mln. eurų (7-a vieta pagal apimtį).[2]

Metai 2016[50] 2017[50] 2018[50] 2019 2020 2021
Eksportas į Ukrainą (mln. Eur.) 610,41 736 868,03 ? 896,7 1310
Importas iš Ukrainos (mln. Eur.) 201,32 232,74 245,64 ? 296,2 444,9

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į Lietuvą atvykstančių turistų iš Ukrainos skaičius:[51][52][2]

Metai 2004 2005 2006 2009 2010 2011 2020 2021
Turistai 398 342 447 8409 9100 13 274 59 352 44 183

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[53] 2020[54] 2021[55] 2022[7]
Ukrainos piliečių skaičius Lietuvoje 6050 23 923 30 139 31 790
Lietuvos piliečių skaičius Ukrainoje 1 504 1705 1998 2185

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Ukrainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos ordinų kavalieriai Ukrainos piliečiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 2022 metų Lietuvos valstybiniai apdovanojimai įteikti 92 Ukrainos piliečiams.[56] Žemiau pateikiamas apdovanotųjų sąrašas:

Ukrainos ordinų kavalieriai Lietuvos piliečiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąrašas nėra pilnas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ukraina, Dvišalė prekyba (2019), LR Užsienio reikalų ministerija
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 „Ukraina“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Nuoroda tikrinta 2022-08-24. 
  3. Tarpparlamentinių ryšių su Ukraina grupė
  4. TS-LKD frakcijos pranešimas: Seime įsteigta laikinoji „Pro–Ukraine“ grupė, kuri rūpinsis paramos Ukrainai planų įgyvendinimu
  5. Garbės konsulai. Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje
  6. Statistika: 84 proc. Lietuvos gyventojų – lietuviai, didžiausia tautinė mažuma – lenkai Archyvuota kopija 2017-10-22 iš Wayback Machine projekto.
  7. 7,0 7,1 7,2 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  8. 8,0 8,1 8,2 8,3 8,4 8,5 Kijevo lietuviai – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)]
  9. 9,0 9,1 9,2 9,3 Ukrainos lietuviai – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
  10. Arūnas Milašius. Paskutinis UPA reidas – į Lietuvą. Veidas.lt
  11. D. C. Straipsnis „Lietuvos—Lenkijos“ santykiai, 1954 m., LTSC / PLA, J. Dainausko archyvas, 8 dėžė.
  12. VLIKo pareiškimas Jaltos klausimu, 1984, VDU LII, f. 6, ap. 8, b. 5874, p. 91-92
  13. A. Gurecko pastabos Jaltos klausimu, 1984 m. rugsėjo 26 d. VDU LII, f. 6, ap. 8, b. 5875, p. 286–296
  14. Крымчане пикетировали консульство Литвы в СимферополеArchyvuota kopija 2022-04-06 iš Wayback Machine projekto.
  15. Ukrainos santykiai su Lietuva – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)]
  16. Ukraine, Lithuania sign series of agreements (Kyiv Post)
  17. Profesorius G. Mažeikis: iš tiesų egzistuoja du Maidanai - scena ir užkulisiai (delfi.lt)
  18. President of Lithuania Gets Punk’d After Declaring Russia a ‘Terrorist State’(Observer)
  19. Lithuanian leader: Minsk ‘much worse than Munich’(Euromaidan Press)
  20. 20,0 20,1 Kas vyksta kariauti į Ukrainą: lietuvių ir kitų šalių savanorių istorijos (Lrytas.lt)
  21. Į Lietuvą atvyko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis (LRT.lt)
  22. Prezidentas: Lietuva visada rems Ukrainą kelyje į Europos Sąjungą ir NATO, LR Prezidento kanceliarija, 2021-07-07
  23. Prezidentas oficialaus vizito vyks į Ukrainą, LR Prezidento kanceliarija, 2021-03-16
  24. Prezidentas vyks vizito į Ukrainą, LR Prezidento kanceliarija, 2021-08-19
  25. Prezidentas Ukrainoje: niekas neturi veto teisės dėl suverenių valstybių ateities, LR Prezidento kanceliarija, 2021-12-19
  26. Prezidentas Kijeve: agresijos akivaizdoje Ukraina neliks viena, LR Prezidento kanceliarija, 2022-02-23
  27. Prezidentas Ukrainoje: tai yra karas, kuriame privalome nugalėti, LR Prezidento kanceliarija, 2022-04-13
  28. A.Anušauskas: reali Lietuvos karinė parama Ukrainai – 40 eurų nuo kiekvieno piliečio (15min.lt)
  29. Prie „Charlie Pizza“ restorano Kaune surengtas protestas: nori būti sotus – perlipk kūną (15min.lt)
  30. Vilniečių idėja: keturiasdešimt milijonų telefono skambučių sustabdyti karui (15min.lt)
  31. Lithuania-launched initiative aims to counter Russian propaganda, one phone call at a time (Emerging Europe)
  32. Lietuvos Vyriausybė uždarė oro erdvę rusų lėktuvams (15min.lt)
  33. Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų (Lietuvos Respublikos energetikos ministerija)
  34. Uždaromas Rusijos konsulatas Klaipėdoje (Atvira Klaipėda)
  35. Iš misijos Ukrainoje grįžę medikai: prie karo garso ir vaizdo priprasti negalima (Diena.lt)
  36. Viktorija Čmilytė-Nielsen Ukrainoje susitiko su Volodymyru Zelenskiu (Lrytas.lt)
  37. Šimonytė lankosi Ukrainoje (Delfi.lt)
  38. Į Seimą kreipėsi Volodymyras Zelenskis: Lietuva pirmoji atėjo į pagalbą Ukrainai (LRT.lt)
  39. Lietuvos atlikėjai kviečia susivienyti paramos Ukrainai koncerte: čia yra mūsų visų karas (Delfi.lt)
  40. Vilniuje pasirodė būrys Ukrainos žvaigždžių: širdis virpino paramos koncertas (15min.lt)
  41. Paramos Ukrainai koncertas Klaipėdoje skleidė viltingą žinią (Lrytas.lt)
  42. Grupė „Skylė“ kviečia į paramos koncertą Ukrainai – „BROLIAI-БРАТТЯ“ (15min.lt)
  43. Ukrainoje nužudytas M.Kvedaravičius amžino poilsio sugrįš į Biržus: pranešta, kur vyks atsisveikinimas
  44. 44,0 44,1 44,2 44,3 44,4 Ukrainos literatūra
  45. Ukrainiečiams duris atvėrę Lietuvos universitetai jau priėmė per kelis šimtus studentų, bet užsibūti čia planuoja retas (delfi.lt)
  46. Ukrainiečių mokykla „Heroiam slava“. Nuoroda tikrinta 2022-04-28
  47. Internete – mokykla vaikams iš Ukrainos, jau mokosi apie 1 tūkst. ukrainiečių (LRT.lt)
  48. Laisvės šaukliai „Biplan“ išleidžia singlą ukrainiečių kalba (Kauno diena)
  49. Grupė „Skylė“ daina sveikina Nepriklausomybės dieną žyminčią Ukrainą
  50. 50,0 50,1 50,2 „Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas“. Lietuvos statistika. Nuoroda tikrinta 2022 m. rugpjūčio 24 d. 
  51. Turizmas Lietuvoje 2006, Lietuvos statistikos departamentas
  52. Turizmas Lietuvoje 2011, Lietuvos statistikos departamentas
  53. Migracijos metraštis 2016 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  54. Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  55. Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  56. Apdovanotų asmenų duomenų bazė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
  57. Ukrainos Prezidento Leonido Kučmos įsakas dėl Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus apdovanojimo Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo I- ojo laipsnio ordinu. 1998 m. lapkričio 5 d., Kijevas (ukrainiečių kalba)
  58. Ukrainos Prezidento Viktoro Juščenkos įsakas dėl Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus apdovanojimo 1-ojo laipsnio ordinu „Už nuopelnus“ . 2006 m. lapkričio 14 d., Kijevas (ukrainiečių kalba)
  59. Ukrainos Prezidento Viktoro Juščenkos įsakas dėl Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus apdovanojimo Laisvės ordinu. 2009 m. birželio 26 d., Kijevas (ukrainiečių kalba)
  60. Ukrainos Prezidento Petro Porošenkos įsakas dėl Valdo Adamkaus apdovanojimo Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo II- ojo laipsnio ordinu. 2016 m. lapkričio 3 d., Kijevas (ukrainiečių kalba)
  61. 61,00 61,01 61,02 61,03 61,04 61,05 61,06 61,07 61,08 61,09 61,10 61,11 61,12 Ukrainos Prezidento Leonido Kučmos įsakas dėl apdovanojimų nusipelniusiems stiprinant Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimą. 1998 m. lapkričio 5 d., Kijevas (ukrainiečių kalba)
  62. Ukrainos Prezidento Petro Porošenkos įsakas dėl Vytauto Landsbergio apdovanojimo Laisvės ordinu. 2017 m. gruodžio 6 d., Kijevas (ukrainiečių kalba)
  63. Ukrainos Prezidento Volodymyro Zelenskio įsakas dėl Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos apdovanojimo Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo I laipsnio ordinu. 2021 m. rugpjūčio 23 d., Kijevas (ukrainiečių kalba)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]