Bosnijos ir Hercegovinos ir Lietuvos santykiai
 |
Bosnijos ir Hercegovinos ir Lietuvos santykiai |  |
| Pagrindinės datos: | ||
| • Bosnijos ir Hercegovinos nepriklausomybė: 1992 m. kovo 3 d. | ||
| • De jure pripažinimas iš Lietuvos pusės: 1992 m. | ||
| • De jure pripažinimas iš Bosnijos ir Hercegovinos pusės: 1992 m. lapkričio 6 d. | ||
| • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1992 m. lapkričio 6 d. | ||
| Prekybos apimtys (2020):[1] | ||
| • Lietuva → Bosnija ir Hercegovina: 5,39 mln. eur. | ||
| • Bosnija ir Hercegovina → Lietuva: 9,33 mln. eur. | ||
Bosnijos ir Hercegovinos ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Bosnijos ir Hercegovinos ir Lietuvos.
Diplomatiniai santykiai tarp Bosnijos ir Hercegovinos bei Lietuvos užmegzti 1992 m. lapkričio 6 d., tą pačią dieną kaip ir nepriklausomybės pripažinimas.
Abi šalys yra Jungtinių Tautų, Europos Tarybos, kitų tarptautinių organizacijų narės. Bosnija ir Hercegovina siekia narystės Europos Sąjungoje ir NATO, kurių narė yra Lietuva.
Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Vengrijoje, Bosnijai ir Hercegovinai – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Danijoje.
Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 11 Bosnijos ir Hercegovinos piliečių.[2]
Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Vakarų Balkanų šalimis (Kroatijos Respublika, Albanijos Respublika, Šiaurės Makedonijos Respublika, Juodkalnija, Serbijos Respublika, Bosnija ir Hercegovina, Kosovo Respublika) grupė (dabartinė pirmininkė – Laima Liucija Andrikienė (TS-LKD)).[3]
Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmieji kontaktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nėra žinoma apie ankstyvuosius kontaktus tarp lietuvių ir bosnių. Yra žinoma, kad tiek lietuviai su įkurta LDK, tiek bosniai su įkurtu Bosnijos banatu tapo kryžiaus žygių taikiniu. Prieš Bosniją kryžiaus žygiai buvo paskelbti XIII a., nes jų krikščioniška bažnyčia laikyta eretiška.
Santykiai valstybingumo laikotarpiu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos ir Bosnijos ir Hercegovinos diplomatiniai santykiai užmegzti 1992 m., metais, kai Bosnija ir Hercegovina paskelbė savo nepriklausomybę.
Iškart po Bosnijos ir Hercegovinos atsiskyrimo nuo Jugoslavijos iki 1995 m. vyko karas. Lietuva dalyvavo NATO vadovaujama operacijoje „Operation Joint Endeavour“ (IFOR), kurios metu 1996 m. balandžio 17 d. žuvo Lietuvos karys vyr. ltn. Normundas Valteris. Taip pat Lietuva 1996–2004 m. laikotarpiu dalyvavo NATO operacijoje „Operation Joint Guard / Operation Joint Forge“ (SFOR), nuo 2004 m. – Europos Sąjungos (ES) operacijoje ALTHEA.
2007 m. pasirašytas susitarimas dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.[4]
Nuo 2013 m. Lietuva bei Bosnija ir Hercegovina bendradarbiauja tiriant „Ūkio banko“ grupės veiklą.[5] 2017 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje lankėsi delegacija iš Bosnijos ir Hercegovinos.[6]
Švietimo, mokslo, sporto ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Į lietuvių kalbą išversta Izeto Sajarličiaus kūrybos.[7]
Lietuvos ir Bosnijos ir Hercegovinos vyrų futbolo rinktinės iki 2021 m. gruodžio yra tarpusavyje sužaidusios šešerias rungtynes. Taipogi ne kartą buvo susitikusios abiejų šalių krepšinio rinktinės. Vienas paskutiniųjų varžybų įvyko 2022 m. vasario 27 d. – tuomet mačą Vilniuje laimėjo Lietuvos rinktinė.[8]
Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Bosnijos ir Hercegovinos siekė 14,71 mln. eurų, o Bosnija ir Hercegovina buvo 81-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[1]
Prekybos balanse vyrauja importas iš Bosnijos ir Hercegovinos į Lietuvą.
- Eksportas sudaro 5,39 mln. eurų; o Bosnija ir Hercegovina yra 94-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė
- Importas sudaro 9,33 mln. eurų. Bosnija ir Hercegovina yra 61-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojama produkcija: elektros mašinos, įranga ir jų dalys (86%), neorganiniai chemikalai (8%), mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys (3%) ir kt.
2020 m. duomenimis, tiesioginių investicijų tarp šalių nebuvo.[1]
Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Metai | 2016[9] | 2020[10] | 2021[11] | 2022[2] |
|---|---|---|---|---|
| Bosnijos ir Hercegovinos piliečių skaičius Lietuvoje | 4 | 7 | 9 | 11 |
Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1999–2001 m. – Hasan Dervišbegović, pirmasis Bosnijos ir Hercegovinos ambasadorius Lietuvai (rezidavo Stokholme).
- 2009-2012 m. (?) – Muhamed Hajdarević (rezidavo Kopenhagoje)
- 2013-2016 m. – Kemal Muftic
- 2016-2020 m. (?) – Haris Bašić
- nuo 2020 m. – Emir Poljo (reziduoja Kopenhagoje)
Pasiuntiniai Bosnijai ir Hercegovinai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2005–2008 m. – Darius Semaška (rezidavo Budapešte)
- 2008–2009 m. – Vilma Dambrauskienė, ministrė patarėja
- 2009–2013 m. – Renatas Juška
- 2014–2019 m. – Rasa Kairienė
- nuo 2019 m. rugpjūčio – Vytautas Pinkus (reziduoja Budapešte)
Lietuvos ordinų kavalieriai Bosnijos ir Hercegovinos piliečiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vienam Bosnijos ir Hercegovinos piliečiui įteiktas Lietuvos valstybinis apdovanojimas – 2005 m. gegužės 3 d. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanotas Haris Muzejinović.[12] Nėra žinių apie Bosnijos ir Hercegovinos valstybinių apdovanojimų kavalierius lietuvius.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 „Bosnija ir Hercegovina“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2022-03-08. Nuoroda tikrinta 2022-04-02.
{{cite web}}: Cite has empty unknown parameter:|4=(pagalba) - ↑ 2,0 2,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Tarpparlamentinių ryšių su Vakarų Balkanų šalimis (Kroatijos Respublika, Albanijos Respublika, Šiaurės Makedonijos Respublika, Juodkalnija, Serbijos Respublika, Bosnija ir Hercegovina, Kosovo Respublika) grupė (lrs.lt)
- ↑ Bosnija ir Hercegovina | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-01 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Lietuva su Bosnija ir Hercegovina bendradarbiaus, tiriant Ūkio banko grupės veiklą (diena.lt)
- ↑ Bosnijos ir Hercegovinos delegacija domėjosi Kultūros ministerijos strateginiu planavimu (Lietuvos Respublikos kultūros ministerija) Archyvuota kopija 2018-12-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Serbijos literatūra – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
- ↑ Varžovų žaidimai neišdegė: bosnius sutriuškinusi Lietuvos rinktinė užsitikrino vietą kitame etape (15min.lt)
- ↑ Migracijos metraštis 2016 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Apdovanotų asmenų duomenų bazė Archyvuota kopija 2020-10-15 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Bosnija ir Hercegovina | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-02 iš Wayback Machine projekto.
- Bosnija ir Hercegovina | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-08 iš Wayback Machine projekto.
