Kubos ir Lietuvos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Flag of Cuba.svg
Kubos ir Lietuvos santykiai
Flag of Lithuania.svg
 Pagrindinės datos:
 De jure pripažinimas iš Kubos pusės: 1923 m. gegužės 11 d.
 • Diplomatinių santykių atkūrimas: 2013 m. rugsėjo 26 d.
 Prekybos apimtys (2018):[1]
 • Lietuva → Kuba: 2,06 mln. eur.
 • Kuba → Lietuva: 1,4 tūkst. eur.

Kubos ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Kubos ir Lietuvos. Oficialiai užmegzti 2013 m. rugsėjo 26 d. Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 9 d. Tarpukariu Lietuvos nepriklausomybę de jure pripažino 1923 m. gegužės 11 d.

Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės.

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 7 Kubos piliečiai.[2]

Kubos ambasadoriai Lietuvai reziduoja Suomijoje, o Lietuva savo akredituotų ambasadorių Kubai neturi.

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Santykiai iki Antrojo pasaulinio karo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji lietuviai į Kubą atvyko XX a. pradžioje iš JAV, o nuo 1921 m. pradėjo vykti ir iš Lietuvos. Daugiausia (369 žmonės) atvyko 1924 metais.[3] Greičiausiai dėl šios priežasties 1924 m. gruodžio 10 d. Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Juozas Brėdikis kreipėsi į Lietuvos pasiuntinybę JAV, prašydamas informacijos apie atvykusių svetimšalių galimybę įgyti Kubos ir Meksikos pilietybę, ir kiek tai užtrunka laiko.[4]

1929 m. pabaigoje pradėta kelti mintis Havanoje atidaryti Lietuvos garbės konsulatą, dėl ko generalinis konsulas Niujorke Povilas Žadeikis buvo kalbėjęsis su Havana Post redaktoriumi bei leidėju Kuboje Karlu Bioiru.[5] Konsulato klausimas dar kartą buvo keltas 1931 ir 1934 m. 1937 m. Kubos garbės konsulu pasisiūlė tapti kubietis advokatas dr. Eduardas Koloma Alvaresas. Jo kandidatūrą svarstė P. Žadeikis, informavo tuo klausimu Lietuvos užsienio reikalų ministeriją, tačiau kadangi korespondencija šiuo klausimu vyko vangiai, sprendimas dėl garbės konsulo tinkamumo buvo atidėtas.[6]

1930–1932 m. Matambrės vario kasyklose (Pinar del Rijo provincijoje) dirbo apie 130 lietuvių. Kamagvėjaus provincijoje lietuviai tiesė geležinkelį, dirbo cukraus fabrikuose.[3] P. Žadeikio pastangomis 1930 metais pavyko suorganizuoti Kubos lietuvių draugiją, tačiau jos veikimas buvo formalus ir neilgas, dėl revoliucinių įvykių Kubos valdžiai uždarius visas organizacijas.[7] Kubos lietuvio Juozo Varslavano duomenimis, 1934 m. lietuvių (įskaitant litvakus) Kuboje skaičius galėjęs būti iki 800.[8] Po 1933 metais įvykusio perversmo Kuboje buvo išleisti nauji nepalankūs emigrantams įstatymai, nustatyta kvota, tik 20% darbo vietų atseikėjusi migrantams. Šis įstatymas paskatino imigrantų kraustymąsi į provinciją arba išvykti iš šalies.[8] XX a. 4-ajame dešimtmetyje dalis jų išvyko į kitas šalis arba grįžo į Lietuvą. 1937 metais gyveno daugiau kaip 100 lietuvių, apie 70 jų – Havanoje.[3]

1937 m. balandžio mėnesį Havanoje įkurtas Kubos lietuvių susivienijimas. Draugijos pirmininku išrinktas Juozas Alesčikas, sekretoriumi – Juozas Barštis, iždininku – Vincas Čepanonis. Buvo pradėtas daryti Kuboje gyvenančių lietuvių sąrašas, surašyti 53 lietuviai. Litvakai susivienijimo veikloje nedalyvavo. Vietos lietuvio D. Gaižučio teigimu, žydai „su mumis nieko bendro nenori turėti“.[6] Lietuvos generalinio konsulo Niujorke Jono Budrio pastangomis iš JAV lietuvių buvo surinkta aukų Kubos lietuviams sušelpti. Pinigai buvo pasiųsti Kubos lietuvių susivienijimui, buvo bandyta finansuoti norinčiųjų į Lietuvą grįžti Kubos lietuvių kelionę.[6]

1938 m. birželio 13 d. Lietuvos atstovas JAV P. Žadeikis dar kartą kreipėsi į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją siūlydamas pasirašyti Draugystės sutartį su Kuba ir įsteigti garbės konsulatą, tačiau konsulato įsteigimą stabdė finansinės išlaidos, kurioms padengti šaltinių rasti nepavyko[6] ir nuolat mažėjantis Kubos lietuvių skaičius.[9] Prie konsulato Havanoje klausimo rašte Lietuvos užsienio reikalų ministerijai 1939 m. buvo grįžęs Kazys Pakštas[10], tačiau konsulatas taip ir liko neįkurtas.

Santykiai 1940–2013 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antrojo pasaulinio karo pradžioje Havanoje buvo įsteigtas komunistinis Lietuvių darbininkų klubas, vėliau susivienijęs su panašia ukrainiečių organizacija. 1941–1942 metais prisidėjo prie Kubos paramos SSRS kariuomenei organizavimo. Veikė Amerikos lietuvių darbininkų literatūros draugijos kuopa. Po 1952 metų dirbo specialistų iš LTSR.[3] SSRS okupacijos metais Kuba iki 1960 m. palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis.[11] 1959 m. Kuboje po perversmo į valdžią atėjus Fideliui Kastro neilgai trukus ryšiai buvo nutraukti ir pripažinta SSRS įvykdyta Lietuvos aneksija. 1966 m. Džono Rido kalbų mokyklą Havanoje baigė Algimantas Čekuolis.

1974 m. Kuboje gyveno apie 20 lietuvių.[3]

Nors Kuba Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 9 d., Lietuva delsė atkurti diplomatinius santykius su Kuba ir buvo paskutinė tai padariusi Baltijos valstybė. Pirmasis bandymas santykius atkurti – 2007 m. lapkričio mėnesį 34 Seimo narių pateikta rezoliucija dėl diplomatinių santykių įsteigimo. Taip pat tuometis Vilniaus miesto vicemeras Algirdas Paleckis įsteigė „Lietuvos – Kubos draugų klubą“.[12]

Santykiai nuo 2013 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2013 m. tarp valstybių atkurti diplomatiniai santykiai. 2019 m. gegužės 20 d. Vilniuje vyko Lietuvos ir Kubos politinės konsultacijos, kurioms vadovavo užsienio reikalų viceministras Neris Germanas ir Kubos užsienio reikalų pirmasis viceministras Marselinas Medina Gonsalesas. Konstulacijų metu aptartos politinės aktualijos abiejose šalyse, Lietuvos ir Kubos santykiai, Kubos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimas, diskutuota apie galimybes stiprinti ekonominius, švietimo, mokslo bei kultūrinius ryšius, apsikeista informacija apie bendradarbiavimą tarptautinėse organizacijose.[13]

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į lietuvių kalbą išversta Chosė Marti poezijos („Eilėraščiai“ 1983 m.), Reinaldo Arenaso, Alecho Karpentiero, Ernandeso Katos, Manuelio Kofinjo, Nikolo Giljeno, Sirilo Viljaverdės ir kitų rašytojų kūrinių.[14]

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarpukariu beveik visa prekyba su Kuba buvo vykdoma importo iš Kubos kryptimi. Prekybos apimtys apogėjų pasiekė 1938 m., kai importas iš Kubos siekė 620,6 tūkst. Lt, arba 0,28% viso importo į Lietuvą. Lietuvą pasiekdavo kubietiški atogrąžų kraštų vaisiai, kava, tabakas, romas, cigarai, cukrus, metalo dirbiniai, suvenyrai. Nėra žinoma apie prekybos apimtis 1939–1940 m. laikotarpiu.[9] 1938–1939 metais Kubos rinka, kaip palankia lietuviškoms prekėms, pradėjo domėtis „Maisto“, „Pienocentro“ ir „Lietūkio“ atstovybė Niujorke Lithuanian-American Import and Export Corporation.[9]

Firma Transcontinental Trading Co. 1939 m. pradžioje iš Niujorke įsikūrusios Lithuanian-American Import and Export Corporation Niujorke nupirko, kaip bandomąjį kiekį 500 svarų lietuviško bekono, kurį pavyko sėkmingai realizuoti Kubos rinkoje. Tikėtasi, kad tai atvers lietuviškiems produktams duris į Kubos rinką, tačiau besiplėtojančius prekybinius ryšius nutraukė Antrasis pasaulinis karas ir Lietuvos okupacija 1940 metais.[15]

Šiuo metu prekybos balanse tarp Kubos ir Lietuvos vyrauja priešingos eksporto ir importo tendencijos. 2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Kubos siekė 2,4 mln. eurų. Eksporto mastai smarkiai svyruoja, priklausomai nuo metų.[1]

Prekybos balanse dominuoja eksportas iš Lietuvos į Kubą.

  • Eksportas sudaro 2,24 mln. eurų.
  • Importas sudaro 1,4 tūkst. eurų.
Metai 2016 2017 2018
Eksportas į Kubą (tūkst. eur.) 1 696,8 16 568 2 241
Importas iš Kubos (tūkst. eur.) 0,3 1,3 1,4

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[16] 2020[17] 2021[18] 2022[2]
Kubos piliečių skaičius Lietuvoje 4 5 5 7

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Kubai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuva nėra akreditavusi savo atstovų Kubai.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Skirius, Juozas (2014). „Lietuvos Respublikos ryšiai su Meksika XX a.“. Oikos. LIETUVIŲ MIGRACIJOS IR DIASPOROS STUDIJOS (1(17) ed.) (Kaunas: Versus Aureus): 23–37. ISSN 2351-6461. 
  • Skirius, Juozas (2011). „Kubos lietuviai ir garbės konsulato idėja Lietuvos diplomatiniuose dokumentuose XX a. 4 dešimtmetį“. Oikos. LIETUVIŲ MIGRACIJOS IR DIASPOROS STUDIJOS (1(11) ed.) (Kaunas: Versus Aureus): 67–75. ISSN 1822-5152. 

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas“. Lietuvos statistika. Nuoroda tikrinta 2022 m. balandžio 14 d. 
  2. 2,0 2,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 Kubos lietuviai (VLE)
  4. Skirius (2014), 24 psl.
  5. Skirius, (2014), 25 psl.
  6. 6,0 6,1 6,2 6,3 Skirius (2011), 70 psl.
  7. Skirius (2011), 68 psl.
  8. 8,0 8,1 Skirius (2011), 69 psl.
  9. 9,0 9,1 9,2 Skirius (2011), 71 psl.
  10. Skirius (2011), 68 psl.
  11. Kraujelis, Ramojus (2008). https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000388512. Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 199. ISBN 978-9955-33-371-5. 
  12. Būrys seimūnų nori diplomatinių santykių su Kuba (delfi.lt)
  13. Vilniuje vyko Lietuvos ir Kubos politinės konsultacijos (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  14. Kubos literatūra – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
  15. Skirius (2011), 72 psl.
  16. Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  17. Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  18. Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]