Lietuvos ir Turkmėnistano santykiai

	Lietuvos ir Turkmėnistano santykiai
Pagrindinės datos:
• De jure pripažinimas iš Turkmėnistano pusės: 1991 m. rugsėjo 24 d.
• Turkmėnistano nepriklausomybė: 1991 m. spalio 27 d.
• De jure pripažinimas iš Lietuvos pusės: 1991 m.
• Diplomatinių santykių užmezgimas: 1992 m. liepos 21 d.
Prekybos apimtys (2020):
• Lietuva → Turkmėnistanas: 18,4 mln. eur.
• Turkmėnistanas → Lietuva: 600 tūkst. eur.

Lietuvos ir Turkmėnistano santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Turkmėnistano.

Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 24 d. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1992 m. liepos 21 d. Abi šalys yra JTO, kitų tarptautinių organizacijų narės.

Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Azerbaidžane. Turkmėnistanui atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Baltarusijoje.

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 22 Turkmėnistano piliečiai. Tuo tarpu Turkmėnistane neoficialiais duomenimis 2021 m. gyveno du Lietuvos piliečiai.

Santykių eiga

Audronius Ažubalis, vienas pirmųjų aukšto rango Lietuvos pareigūnų, su oficialiu vizitu besilankiusių Turkmėnistane.

Abi valstybės 1940–1941 ir 1944–1990 m. įėjo į SSRS sudėtį. Skirtingai nei Lietuva, Turkmėnistanas nepriklausomos valstybės po Pirmojo pasaulinio karo nesukūrė, o po pilietinio karo Turkmėnistano teritorijoje įsigalėjo bolševikai. Nėra žinių apie turkmėnų ir lietuvių ryšius tarpukariu. Lietuvą okupavus SSRS, suintensyvėjo mainai tarp lietuvių ir turkmėnų. 1989 m. Turkmėnijos TSR gyveno 359 lietuviai, o Lietuvos TSR – 193 turkmėnai.

1991 m. lapkritį Turkmėnistanas, anksčiau paskelbęs nepriklausomybę nuo SSRS, buvo viena iš septynių sovietinių respublikų, sutikusių pasirašyti Suverenių Valstybių Sąjungos sukūrimo sutartį, pagal kurią būtų sudaryta konfederacija, tačiau konfederacija galutinai žlugus SSRS sukurta nebuvo.

1991 m. pabaigoje Lietuva pripažino Turkmėnistano nepriklausomybę, 1992 m. buvo užmegzti dvišaliai santykiai tarp valstybių, o 1997–1998 m. akredituoti ambasadoriai.

2011 m. birželį Turkmėnistane su oficialiu vizitu apsilankė Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, kaip ESBO pirmininkas.

2013 m. birželio mėnesį Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius išvyko oficialaus dviejų dienų vizito į Turkmėnistaną, kur susitiko su Turkmėnistano prezidentu Gurbanguliu Berdimuhamedovu, Turkmėnistano parlamento atstovais ir dalyvavo Lietuvos–Turkmėnistano verslo forumo atidaryme. Tarp dviejų šalių pasirašyta susitarimas dėl ekonominio bendradarbiavimo (2013 m.) ir sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (2013 m., ratifikuota 2014 m.)

Kultūriniai ir sporto mainai

Į lietuvių kalbą išversta turkmėnų pasakų, Atos Atajanovo, Narymano Žumajevo, Berdžio Kerbabajevo ir R. Esenovo kūrinių. Turkmėnų kalba išleista Juliaus Janonio rinkinys „Mano eilėraščiai“ (1959 m.), J. Dovydaičio apsakymų rinkinys „Meilė ir neapykanta“ (1962 m.), Eduardo Mieželaičio poema „Žmogus“ (1970 m.), poezijos rinkinys „Amžinoji styga“ (1981 m.) Paskelbta Mykolo Sluckio, Antano Venclovos, Justino Marcinkevičiaus, Antano Drilingos ir kitų lietuvių rašytojų kūrybos.

Lietuvos ir Turkmėnistano vyrų futbolo rinktinės iki 2021 m. gruodžio yra tarpusavyje sužaidusios vienerias rungtynes, kurias laimėjo Lietuvos rinktinė.

Ekonominiai santykiai

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Turkmėnistano siekė 19,01 mln. eurų, o Turkmėnistanas buvo 78-as pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partneris.

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Turkmėnistaną.

• Eksportas sudaro 18,4 mln. eurų; Turkmėnistanas yra 68-as pagal prekybos apimtis eksporto partneris.
• Importas sudaro 0,6 mln. eurų; Turkmėnistanas yra 91-as pagal prekybos apimtis importo partneris. Daugiausiai importuojama produkcija: medvilnė (72%), vata, veltinis ir neaustinės medžiagos (12%), gatavi tekstilės gaminiai (8%), odos gaminiai, pakinktai, balnai (6%), elektros mašinos (įsk. muzikos imtuvus ir televizorius), jų įranga ir dalys (1%), plastikai ir jų dirbiniai (1%).

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Turkmėnistanas yra 67-as (investicijos siekia 0,14 mln. eurų). Tuo tarpu Lietuvos tiesioginių investicijų Turkmėnistane 2020 m. nebuvo.

Pilietiniai mainai

Metai	2016	2020	2021	2022
Turkmėnijos piliečių skaičius Lietuvoje	23	14	18	22

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas

Pasiuntiniai Lietuvai

• 2008-2012 m. – Ata Gundogdyjevas, pirmasis ambasadorius Lietuvai (rezidavo Minske)
• 2012-2016 m. – Muradas Jazberdjevas (rezidavo Minske)
• nuo 2016 m. – Nazarkulis Šakulijevas (reziduoja Minske)

Pasiuntiniai Turkmėnistanui

• 2007–2012 m. – Kęstutis Kudzmanas (rezidavo Baku)
• 2012–2013 m. – Artūras Žurauskas (rezidavo Baku)
• 2014–2019 m. – Valdas Lastauskas (rezidavo Baku)
• nuo 2019 m. – Egidijus Navikas (reziduoja Baku)

Nuorodos

• Turkmėnistanas | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-02 iš Wayback Machine projekto.
• Turkmėnistanas | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-03-02 iš Wayback Machine projekto.