Baltarusijos–Lietuvos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Belarus Lithuania Locator.png

Oficialūs tarptautiniai Baltarusijos–Lietuvos santykiai užmegzti 1991 m. spalio 24 d., Lietuvai ir Baltarusijai pasirašius Deklaraciją dėl geros kaimynystės santykių principų. 1991 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pripažino Baltarusijos, tų pačių metų gruodžio 27 d. Lietuvos nepriklausomybę pripažino Baltarusijos Aukščiausioji Taryba. 1992 m. gruodžio 30 d. Minske susitarta dėl diplomatinių santykių užmezgimo[1].

Glaudūs santykiai tarp lietuvių ir baltarusių (rusėnų) siekia XIII a. 1918 m. valstybėms paskelbus nepriklausomybę, būta nemažai kontaktų tarp naujųjų valstybių, tuo metu tarp baltarusių politikų buvo populiari sąjunginės Lietuvos-Baltarusijos idėja.

Lietuva su Baltarusija turi 678,82 km ilgio sieną – ilgiausią tarp visų Lietuvos kaimynių.

Lietuva savo šalies ambasadą turi Minske (dabartinis ambasadorius – Andrius Pulokas), o Vilniuje yra įsikūrusi Baltarusijos ambasada (dabartinis ambasadorius – Aliaksandr Korol). Klaipėdoje yra įkurtas Baltarusijos garbės konsulatas, Gardine – Lietuvos konsulatas. Lietuvai taip pat yra akredituotas gynybos atašė.

Abi šalys yra Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų narės.

Lietuvoje baltarusiai yra trečia gausiausia tautinė mažuma – sudaro 1,2 % gyventojų (2011 m. surašymo duomenimis). Baltarusiai yra antra gausiausia imigrantų grupė po ukrainiečių[2].

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kontaktai iki 1795 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mindaugo valdoma LDK dar XIII a. ėmė prijungti rytinių slavų žemes. Pradžioje prijungtos buvusios Polocko, Minsko, Turovo kunigaikštystės. Tuo tarpu archeologiniai ir kalbotyriniai duomenys rodo santykius egzistavus ir iki tol. 15661772 m. iš devynių LDK vaivadijų šešios buvo rusėniškos.

Kontaktai Rusijos imperijos sudėtyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po ATR padalijimų visos baltarusiškos ir didžioji dalis lietuviškų žemių įėjo į Rusijos imperijos sudėtį. Baltarusijos ir Lietuvos bajorai, valstiečiai bei miestiečiai kartu gynė LDK, dalyvaudami bendruose 1830–31 ir 1863–64 metų sukilimuose.

Kontaktai įkuriant nepriklausomas respublikas ir Tarpukariu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Glaudesniam lietuvių ir baltarusių bendradarbiavimui trukdė skirtingos valstybingumo vizijos – dauguma lietuvių siekė tautinės valstybės, baltarusių – sąjunginės. Baltarusijos Liaudies Respublika gyvavo trumpai, dėl Vilniaus reikšmingumo baltarusių kultūrai šiam miestui pretenzijų turėjo ir baltarusių valstybininkai. Baltarusijoje valdžią paėmus bolševikams lietuvių ir baltarusių komunistų buvo mėginamas įkurti Litbelas.

1939 m. SSRS užpuolus rytinę Lenkijos dalį, Raudonosios Armijos rugsėjo 19 d. užimtas Vilnius laikinai buvo tapęs pavaldus Baltarusijos TSR. Spalio 27 d. buvo prijungtas prie Lietuvos pagal Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartį. Po Lietuvos okupacijos Lietuvos TSR buvo perduota ir dalis kitų Baltarusijai iš Lenkijos perimtų žemių – Druskininkai, Švenčionių rajonas.

Kontaktai sovietinės okupacijos laikotarpiu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antrosios Lietuvos sovietinės okupacijos metais Lietuvoje kilus partizaniniam judėjimui, dalis lietuvių partizanų veikė pasienio srityse Baltarusijos teritorijoje. Baltarusijoje taip pat veikė antisovietiniai partizanų būriai, su jais ryšį palaikė Vytauto rinktinės Dzūkijoje būriai. 1948 m. Tigro rinktinėje veikė poskyriai gudų ir lenkų reikalams, kurių vienas tikslų – palaikyti ryšį su kitataučiais partizanais.[3]

Tęsiantis sovietinei okupacijai paspartėjo baltarusių migracija į Lietuvos TSR teritoriją. 1989 m. surašymo duomenimis, baltarusiai sudarė 1,7 proc. gyventojų.

XX a. devintajame dešimtmetyje Sąjūdis užmezgė glaudžius kontaktus su nepriklausomybės siekusio Baltarusijos liaudies frontu. 1988 m. Sąjūdžio mitinge kalbėjo ir Baltarusijos liaudies fronto atstovai.[4]

Santykiai atkūrus nepriklausomybę[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1992 m. gruodžio 30 d. Minske susitarta dėl diplomatinių santykių užmezgimo[5]. 1995 m. abiejų šalių prezidentai Algirdas Brazauskas ir Aleksandras Lukašenka pasirašė sutartį „Dėl geros kaimynystės ir bendradarbiavimo“, vėliau įvyko keletas aukščiausio rango valstybės vadovų vizitų. Nuo 2007 m. vyksta reguliarūs abiejų šalių vyriausybių vadovų susitikimai.

Nors didesnių teritorinių ginčų išvengta, dar 1992 m. Baltarusijos užsienio reikalų ministras Piotras Kravčenka buvo pareiškęs, jog „Vilniaus kraštas turi priklausyti Baltarusijai“, tačiau vėliau ministerija Lietuvos atsiprašė.[6]

2009 m. Daliai Grybauskaitei tapus prezidente pradžioje aktyviai siekta gerinti santykius su Baltarusija. Valstybinio vizito prezidentės kvietimu 2009 m. rugsėjo 15 d. atvyko Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, 2010 m. spalio mėn. su darbiniu vizitu Baltarusijoje apsilankė ir Lietuvos prezidentė.[7] Santykių gerėjimas ilgai netruko. 2017 m. prezidentė Daliau Grybauskaitė vertindama Rusijos įtaką Baltarusijoje pareiškė, kad „Baltarusijoje šeimininkauja Maskva, o ne Minskas“.[8]

Santykius temdo tai, kad Baltarusija atsisako išduoti likusius sausio 13 įvykių organizatorius.[9] 1992 m. į Baltarusiją nuvykę Lietuvos generalinės prokoratūros atstovai pateikė prašymą išduoti daugiau kaip dešimt įtariamų asmenų, į ką, anot visų trijų Lietuvos delegatų (A. Paulausko, K. Beitingio ir K. Vagnerio) Baltarusijos prokurorai atsakė labai geranoriškai. Dalis pagrindinių kaltinamųjų, įskaitant Mykolą Burokevičių, buvo sulaikyti 1994 m. Tuo tarpu vienas Baltarusijoje gyvenančių įtariamųjų, tuomečiam garnizonui vadovavęs Vladimiras Uschopčikas, Baltarusijoje A. Lukašenkos paskyrimu ėjo gynybos ministro patarėjo pareigas.[10].

Minsko nepasitenkinimą kelia Lietuvoje rengiami forumai, į kuriuos kviečiami Aliaksandrui Lukašenkai prieštaraujantys opozicijos atstovai, veikia opozicinis Europos humanitarinis universitetas (kuriame be lietuvių, anglų bei rusų dėstomųjų kalbų yra dėstoma ir baltarusių kalba).

Pastaruoju metu įtampą kelia Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė, kurią Lietuva laiko nesaugiu objektu. Šiuo metu Lietuvos ir Baltarusijos santykius įvairiose srityse reglamentuoja 27 dvišalės sutartys. Be Astravo AE statybos santykius aptemdė 2017 m. vykdytos didelio masto bendros karinės pratybos su Rusija „Zapad 2017“.

Tarp valstybių pasirašytos sutartys dėl prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo, dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, dėl investicijų skatinimo ir apsaugos bei dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje.[11]

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasirašyta dvišalė sutartis dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje. Vilniuje veikia baltarusių gimnazija.

Ekonominis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2016 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Baltarusijos siekia 1,845 mlrd. eurų ir yra 11-a pagal apimtį.[11] Dominuoja eksportas iš Baltarusijos. Importuojama mediena (21,7%), naftos ir kitos alyvos (18,6%, tame tarpe elektros energija), mineralinės arba cheminės trąšos (11,1%), geležis ir plienas (9,9%), gaminiai iš geležies ir plieno (3,3%).

Pagal tiesiogines investicijas Baltarusija yra 18-a – yra investavusi 158,7 mln. eurų. Lietuvos vystomasis bendradarbiavimas su Baltarusija vyksta nuo 2002 m. ir Baltarusija yra viena daugiausiai Lietuvos paramos gaunančių šalių. Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis 2002-2018 m. įgyvendinti 327 projektai už daugiau nei 4,07 mln. eurų. Be jų dar vykdomi regioniniai projektai, skirti nepriklausomos žiniasklaidos ir demokratinių procesų stiprinimui Europos Sąjungos Rytų partnerystės šalyse, įskaitant Baltarusiją.[12]

Baltarusija yra 4-a atvykstamojo turizmo rinka Lietuvoje – 165,6 tūkst. turistų.

Lietuvos ordinų kavalieriai baltarusiai ir Baltarusijos ordinų kavalieriai lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš viso 14 Baltarusijos piliečių yra Lietuvos ordinų kavalieriai.

Taip pat yra Baltarusijos ordinais apdovanotų Lietuvos piliečių (pvz., Valerij Tretjakov).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat žiūrėkite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]