Lietuvos ir Portugalijos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Flag of Lithuania.svg
Lietuvos ir Portugalijos santykiai
Flag of Portugal.svg
 Pagrindinės datos:
 De jure pripažinimas iš Portugalijos pusės: 1923 m. gegužės 5 d.
 • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. spalio 4 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Portugalija: 60 mln. eur.
 • Portugalija → Lietuva: 87,1 mln. eur.
 Turistų srautai:
 • Portugalija → Lietuva (2020): 780[1]

Lietuvos ir Portugalijos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Portugalijos.

Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 26 d. Diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. spalio 4 d. Tarpukariu Lietuvos nepriklausomybę de jure pripažino 1923 m. gegužės 5 d.

Portugalijoje veikia 2018 m. įkurta Portugalijos lietuvių bendruomenė. 2018 m. Portugalijoje gyveno 349 Lietuvos piliečiai[2]. daugiausiai Lisabonos ir Porto apskrityse.[3] Tuo tarpu Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 154 Portugalijos piliečiai.[4]

Abi šalys yra ES, NATO, eurozonos, EBPO, kitų tarptautinių organizacijų narės.

2014 m. buvo uždaryta kurį laiką veikusi Lietuvos ambasada Lisabonoje. 2011 m. Portugalija uždarė 2005 m. duris atvėrusią Portugalijos ambasadą Vilniuje. Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Londone. Kaune veikia Portugalijos Respublikos garbės konsulatas. Vizėjuje, Ponta Delgadoje (Azoruose) ir Lisabonoje veikia Lietuvos garbės konsulatai.

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji kontaktai iki 1918 metų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiesioginiai Portugalijos ir Lietuvos ryšiai siekia pačią XV a. pab., kai tarp 1491 ir 1500 m. Lietuvoje lankėsi daktaro amatu užsiimąs Martimas Lopešas, o po kelionės įspūdžius apie Lietuvą aprašė savo laiške Portugalijos karaliui. XVI a. Lietuvoje taip pat lankėsi istorikas ir humanistas Damianas de Gojišas. Jis 1529 m. keliavo pro Vilnių kaip karališkasis pasiuntinys, o 1531 m. dalyvavo derybose, sprendžiant Žygimanto Senojo dukters Jadvygos Jogailaitės ir Portugalijos karaliaus Jono III brolio Luiso vestuvių klausimą. Tačiau vestuvės neįvyko.[5]

1782 m. portugalų kompozitorius Žuanas di Soza Karvaljas išleido operą pavadinimu „Everardo II, re di Lituania” („Eduardas II, Lietuvos karalius”).

Santykiai 1918-1940 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Portugalija buvo viena iš vos penkių valstybių, kurių atstovai Tautų Sąjungoje dar 1920 m. lapkričio-gruodžio mėn. siūlė patenkinti Lietuvos prašymą priimti į Tautų Sąjungą.[6] Portugalija Lietuvą de jure pripažino 1923 m. gegužės 3 d.

Santykiai Lietuvos okupacijos metais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1940 m. rugpjūtį P. Klimas įteikė protesto notą Portugalijos užsienio reikalų ministrui.[7]Portugalija Antrojo pasaulinio karo metais oficialiai pareiškė, jog atsisako pripažinti Baltijos valstybių aneksiją. Kita vertus, taip pat pareiškė, kad suspenduoja visus sutarimus su Baltijos valstybėmis ir jų atstovų įgaliojimus tol, kol truks okupacija. Toks sprendimas labiau paveikė pačią Lietuvos diplomatinę tarnybą nei Baltijos šalis okupavusią SSRS, nors Portugalijoje Lietuvos pasiuntinybės ar konsulatų ir taip nebuvo.[8] 1950 m. vasario 16-osios proga per „Amerikos balso“ radijo stotį nuskambėjo sveikinimai lietuvių tautai keliomis kalbomis, tarp jų – ir portugališkai.[9] Portugalija visą sovietinės okupacijos laikotarpį nepripažino Lietuvos aneksijos de jure, bet laikėsi pragmatinio požiūrio pripažįstant Baltijos valstybių inkorporaciją de facto.[7]

Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vizėjuje įkurtas Lietuvos garbės konsulatas.

1996 m. spalio 14 d. Lietuvoje lankėsi Portugalijos Respublikos valstybės sekretorius ES reikalams Fransiskas Seišasas di Košta ir tapo pirmuoju aukšto rango Portugalijos pareigūnu, apsilankiusiu Lietuvoje. [10]

Tarp šalių pasirašyta sutartis dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos (1998 m.), susitarimas dėl grąžinimo asmenų, kurie atvyko į valstybę ar gyvena joje be leidimo (1999 m.), sutartis dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir pajamų mokesčių slėpimo prevencijos (2002 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo turizmo srityje (1999 m.)[11]

2003 metais Lietuvoje lankėsi ir su valstybės vadovais susitiko Portugalijos prezidentas Žoržė de Sampajas, 2017 metais – prezidentas Marselas Rebelas de Soza. Tuo tarpu 2007 metais Portugalijoje lankėsi Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.

Švietimo, mokslo, sporto ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių kalba išleista Fernando Namoros, Žozė Saramago, Veržilijo Fereiros ir kitų autorių kūrinių. 1974 m. išleista pasakų rinktinė „Teisybės paukštė“).[12] Portugalų kalba nuo 1995 m. dėstoma Vilniaus universitete, jos galima mokytis Vytauto Didžiojo Universiteto užsienio kalbų institute, taip pat kitur organizuojami portugalų kalbos mokymosi kursai. Lietuvių kalba išleista mokomųjų priemonių, žodynų, dauguma Brazilijos portugalų kalba. Pirmasis jų — dar 1927 metais San Paule J. Stankaičio parengtas „Praktiškas portugalų kalbos vadovėlis: pritaikintas Brazilijos lietuviams“. Taipogi Rio de Žaneire 1948 m. F. Meierio ir kitų parengtas „Portugalų kalbos žodynėlis“, 1988 m. D. Petraičio ir L. J. Butrimavičiaus parengtas „Žodynas portugalų–lietuviškai, lietuvių–portugališkai / Dicionário portuguēs‑lituano, lituano‑portuguēs“. 2008 metais V. Strupienė parengė knygą „Portugalų kalbos pokalbiai ir žodynėlis“.[13] 2003-2013 m. prie dvišalių kultūrinių santykių sklaidos ženkliai prisidėjo iš Mozambiko kilęs portugalų rašytojas, poetas ir dėstytojas Nuno Gimarainšas, 2010 m. Vilniaus mero apdovanotas už kultūrinę veiklą, o 2012 m. išrinktas Portugalijos-Lietuvos kultūros ir meno asociacijos (port. Associação Cultural e Artistica Portugal-Lituânia) prezidentu.[14]

Tarp Lietuvos ir Portugalijos universitetų vykdomi akademiniai studentų mainai.

Garsi fado atlikėja Joana Amendoeira ne kartą lankėsi Vilniuje, 2011 m. Čiurlionio kvartetas koncertavo Lisabonoje.[14] Vyksta abiejų šalių filmų festivaliai.

Lietuvos ir Portugalijos vyrų futbolo rinktinės iki 2021 m. gruodžio yra tarpusavyje sužaidusios ketverias rungtynes, kurių visas laimėjo Portugalijos rinktinė. Yra Portugalijos klubuose žaidusių Lietuvos futbolininkų. Vienas žymiausių — buvęs Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas Edgaras Jankauskas, kuris 2003-2004 m. žaidė Portugalijos čempionu tapusiame FC Porto klube. Kiti Portugalijoje žaidę lietuviai — Mindaugas Kalonas ir Lukas Spalvis. 2010 m. prieš pasaulio čempionato atranką Lietuvos rinktinės treneriu pirmą kartą nuo 1990 m. tapo užsienietis – portugalas Jose Couceiro. Naujojo trenerio vadovaujama komanda startavo labai sėkmingai, tačiau dėl nesėkmių vėliau savo grupėje liko ketvirti. 2011 metų Europos krepšinio čempionate Lietuvoje A grupėje pirmenybėse susitiko abiejų šalių rinktinės. 2011 metų rugsėjo 5 dieną Panevėžyje įvykusį tiesioginį susitikimą lietuvių rinktinė laimėjo 98:69. Yra Portugalijos krepšinio klubuose žaidusių lietuvių. Vienas jų — Mantas Ignatavičius, 2003 metais rungtyniavęs CAB Madeira klube.

2018 metų kanojų lenktynių pasaulio čempionatas vyko Portugalijos miestelyje Montemoroveljyje. Jame Lietuva užėmė 15-ą vietą, o šeimininkė Portugalija liko septinta. Toje pačioje vietoje vykusiame 2013 metų Europos kanojų irklavimo čempionate Lietuva finišavo devinta, o šeimininkė Portugalija buvo dvylikta.

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Portugalijos siekė 147,1 mln. eurų, o Portugalija buvo 35-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[1]

Prekybos balanse vyrauja importas iš Portugalijos į Lietuvą.

  • Eksportas sudaro 60 mln. eurų; Portugalija yra 42-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
  • Importas sudaro 87,1 mln. eurų; Portugalija yra 30-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojamos prekės: organiniai chemijos produktai (39%), nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai (13%), popierius ir kartonas (8%), mechaniniai įrenginiai ir jų dalys (6%).

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Portugalija yra 44-a (investicijos siekia 2,3 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Portugalijoje 2020 m. buvo 6,9 mln. eurų (24-a vieta pagal apimtį).[1]

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[15] 2020[16] 2021[2] 2022[4]
Portugalijos piliečių skaičius Lietuvoje 72 133 127 154
Metai 2013[15] 2018[2]
Lietuvos piliečių skaičius Portugalijoje 546 349

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Portugalijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Portugalijos ordinų kavalieriai lietuviai ir Lietuvos ordinų kavalieriai portugalai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2022 m. duomenimis, Lietuvos valstybiniu apdovanojimu yra apdovanoti 60 Portugalijos piliečių.[18] Žemiau pateikiamas apdovanotųjų sąrašas:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 „Portugalija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2022-02-10. Nuoroda tikrinta 2022-02-10. 
  2. 2,0 2,1 2,2 Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  3. Portugalijos sritys pagal užsieniečių skaičių
  4. 4,0 4,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  5. de Almeida Araújo e Esteves, Julieta Maria Aires (2009). https://www.lituanistika.lt/content/23274. In the Beginning of the Relationship Portugal – Lithuania: Martim Lopes and Damião de Góis. Two Portuguese of XVI Century in Lithuania (anglų) (24 ed.). Lietuvos istorijos studijos. pp. 27–37. 
  6. Nepriklausomos Lietuvos gyvenimas: Tarptautinių santykių plėtimas (istorijai.lt)
  7. 7,0 7,1 Kraujelis, R., 268 psl.
  8. Kraujelis, R., 105 psl.
  9. Kraujelis, R., 160 psl.
  10. Užsienio valstybių pirmieji atstovai ir aukščiausiųjų asmenų bei aukščiausiųjų pareigūnų pirmieji vizitai į atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę (Lietuvos Respublikos Seimas)
  11. Portugalija | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-02-10 iš Wayback Machine projekto.
  12. Portugalijos literatūra - Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
  13. Portugalų kalba - Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
  14. 14,0 14,1 Paskutinis pokalbis. In memoriam Nuno Guimarães (1960–2013) (bernardinai.lt)
  15. 15,0 15,1 Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  16. Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  17. [1][neveikianti nuoroda] (Ambasados Portugalijoje inf.)
  18. Apdovanotų asmenų duomenų bazė Archyvuota kopija 2020-10-15 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]