Stokholmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Stokholmas
šved. Stockholm
   Stockholm vapen.svg   
Stockholm-8189.jpg
Stokholmo senamiestis

Stokholmas
59°19′30″ š. pl. 18°04′0″ r. ilg. / 59.32500°š. pl. 18.06667°r. ilg. / 59.32500; 18.06667 (Stokholmas)Koordinatės: 59°19′30″ š. pl. 18°04′0″ r. ilg. / 59.32500°š. pl. 18.06667°r. ilg. / 59.32500; 18.06667 (Stokholmas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Švedijos vėliava Švedija
Lėnas Stokholmo lėnas
Įkūrimo data 1252
Gyventojų (2020[1][2][3]) 975 551
Plotas 188 km²
Tankumas (2020[1][2][3]) 5 189 žm./km²
Pašto kodas 100 00-200 00
Commons-logo.svg Vikiteka StokholmasVikiteka
Kirčiavimas Stòkholmas

Stokholmas – Švedijos sostinė ir didžiausias Švedijos bei Skandinavijos miestas. Didelis jūrų uostas prie Baltijos. Yra tarptautinis Stokholmo-Arlandos oro uostas, metropolitenas. Tai svarbiausias Švedijos ekonomikos ir kultūros centras. Išvystyta mašinų, metalo, poligrafijos, chemijos, vaistų, lengvoji, maisto pramonė. Yra Karališkoji mokslų akademija, universitetas, teatrai, muziejai (nacionalinis, istorijos, architektūros, šiuolaikinio meno, dailės ir kt.), Skansen etnografinis parkas-muziejus. Miestą puošia romaninio-gotikinio stiliaus bažnyčios (nuo XIII a.), karališkieji rūmai (barokas; XVII–XVIII a.), daug bajorijos rūmų (XVII–XIX a.), rotušė (1911–1923 m.).

Miesto dalys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Drottningholmo Karalienės rūmai. Švedijos karalius Jonas III Vaza juos pastatė savo žmonos Kotrynos Jogailaitės garbei. (Vestuvės įvyko Vilniuje, 1652 m. spalio 4 d.)

Miestas pastatytas ant daugybės salų bei pusiasalių. Istorinis miesto centras yra taip pat saloje. Didžiausi Stokholmo gyvenmieji rajonai: Lidingo, Sundbyberg, Solna, Nacka, Ekero, Vaxolm, Danderyd. Su priemiesčiais Stokholme gyvena apie 2.4 mln. žmonių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose miestas paminėtas 1252 metais, kur minimas kaip svarbus uostas prekiaujant Bergslagene kasama geležies rūda. Eriko kronika teigia, kad Birger Jarlas įkūrė miestą, kad apsaugotų Švedija nuo karelų antpuolių po to, kai jie nusiaubė Sigtuną Melarenas|Melareno kranto 1187 m. vasarą.[4]

Stokholmas išaugo dėl Hanzos sąjunga|Hanzos sąjungos prekybos Baltijos jūroje. Tuo metu atsirado stiprūs ryšiai su Liubeku, Talinu, Riga, Hsmburgu, Gdansku, Visbiu.[5] 1296-1478 m. miesto tarybą sudarė 24 nariai, o pusę jų rinko Stokholme gyvenantys vokiečiai.

Nuo XIII a. pabaigos – pastovi karaliaus rezidencija. Sudarius Kalmaro unija Stokholme prasidėjo pasipriešinimas Danijos karaliui Kristijonui II. Jis įžengė į miestą 1520 m. ir lapkričio 8 d. išžudė politinius priešus. Tai paskatino sukilimus, kurie išardė Kalmaro sąjungą. Galutinai Švedijos karalystės sostine tapo po 1523 metų, sulaužius Kalmaro uniją, kai Švedijos karaliumi tapo Gustavas I Vaza. Stokholmas stabiliai augo ir 1600 m. jame gyveno 10 tūkst. gyventojų.

1610-1680 m. Stokholmo gyventojų skaičius padidėjo 6 kartus. 1634 m. miestas oficialiai tapo Švedijos imperijos sostine. Pasikeitusios prekybos taisyklės suteikė Stokholmo pirkliams prekybos tarp užsienio ir Švedijos monopolį. 1697 m. sudegė Stokholmo pilis ir buvo pastatyti Stokholmo rūmai.

1710 m. per marą mieste mirė 20 tūkst. gyventojų.[6] Po Šiaurės karo Stokholmas patyrė stagnaciją.

1897 m. čia įvyko Pasaulinė paroda.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto pavadinimo pradžia (stock) reiškia rąstus, o antra dalis (holm) – mažą salą.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1912 m. Stokholme vyko V vasaros olimpinės žaidynės, 1956 m. – keletas XVI vasaros olimpiados varžybų.

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Futbolo klubai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stadionai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Tele2 Arena, futbolo stadionas, kurio talpa 33 000 žiūrovų.
  • Grimsta IP, futbolo stadionas, kurio talpa 8 000.

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestai partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Folkmängd i riket, län och kommuner. Totalt“. SCB. Suarchyvuotas originalas 9 August 2016. Nuoroda tikrinta 2 July 2016. 
  2. "Stockholm" (sv). Nationalencyklopedin. http://www.ne.se/stockholm/315772. Prieigos data 30 January 2014. 
  3. „Folkmängd per tätort och småort 2010, per kommun“ (XLS) (švedų). Statistics Sweden. 20 June 2013. Nuoroda tikrinta 2 February 2014. 
  4. Carlquist, Erik; Hogg, Peter C.; Österberg, Eva (1 December 2011). The Chronicle of Duke Erik: A Verse Epic from Medieval Sweden. Nordic Academic Press. ISBN 9789185509577. 
  5. Retrieved from http://www.river-cities.net/pages/cities/stockholm[neveikianti nuoroda]
  6. Stockholm: A Cultural History. Tony Griffiths (2009). Oxford University Press the US. p.9. ISBN 0-19-538638-8