Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Ispanijos ir Lietuvos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Flag of Spain.svg
IspanijosLietuvos santykiai
Flag of Lithuania.svg
Lithuania Spain Locator.png

Lietuva (žalia) ir Ispanija (oranžinė) pasaulio žemėlapyje
 Pagrindinės datos:
 De jure pripažinimas iš Ispanijos pusės: 1922 m. liepos 27 d.
 • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. spalio 7 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → Ispanija: 336,2 mln. eur.
 • Ispanija→ Lietuva: 567,5 mln. eur.
 Turistų srautai:
 • Ispanija → Lietuva (2020): 6480[1]

Ispanijos ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Ispanijos ir Lietuvos.

Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 27 d. Diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. spalio 7 d.

Tarpukariu Lietuvos nepriklausomybę de jure pripažino 1922 m. liepos 27 d. Buvo užmegzti diplomatiniai santykiai.

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 392 Ispanijos piliečiai.[2] Tuo tarpu 2011 surašymo duomenimis Ispanijoje gyveno 12 400 lietuvių, 2022 m - 28 543 Lietuvos piliečiai.[2] Nuo 2001 m. veikia Ispanijos lietuvių bendruomenė.

Abi šalys yra ES, eurozonos, NATO, EBPO, kitų tarptautinių organizacijų narės.

Madride nuo 1995 m. veikia Lietuvos Respublikos ambasada. Atstovauja nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lyra Puišytė-Jara. Taip pat veikia konsulatas Valensijoje ir garbės konsulatai Albasetėje (Kastilijos-La Mančos ir Mursijos regionams), Bilbao (Baskijai), La Korunjoje (Galisijai), Kosta Adejėje (Tenerifei ir visoms Kanarų saloms), Santandere (Kantabrijai). Tuo tarpu Vilniuje nuo 2004 m. gruodžio veikia Ispanijos ambasada. Atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Chosė Marija Roblesas Fraga.

Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Ispanijos Karalyste grupė (dabartinė pirmininkė – Gintarė Skaistė (TS-LKD))[3].

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji kontaktai LDK ir ATR laikais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Santykiai tarp ispanų ir lietuvių siekia XV a. pradžią. 1412 m. 1412 m. Kastilijos valdovui Fernandui pasinaudojus riterio Alfonso Mudaros piligrimine kelione iš Valjadolido į Jeruzalę per Europą. Riteriui buvo pavesta aplankyti Europos monarchų dvarus, užmegzti tolimas pažintis ir taip sustiprinti Fernando kaip naujo valdovo autoritetą. Pasiuntinys Kaune aplankęs Vytautą Didįjį.[4]

Santykiai suintensyvėjo XVI a., Europoje plinant reformacijos ir kontrreformacijos idėjoms. Būtent XVI a. į Lietuvą atvyko keli Ispanijos jėzuitų ordino nariai, daug prisidėję prie Vilniaus universiteto kūrimo pirmaisiais jo veiklos dešimtmečiais. Pirmasis jėzuitas Alfonsas Salmeronas į LDK atvyko 1555 m., tačiau išbuvo tik du mėnesius. Kitas garsus Vilniuje gyvenęs ispanas – kunigas, poetas, švietėjas ir teisinių veikalų autorius Petras Ruizijus, kilęs iš Aragono karalystės. buvusio Alkanizo (Alcañiz). Jis nuo 1551 iki 1571 m. vadovavo prie Šv. Jono bažnyčios įsikūrusiai mokyklai, bajorams dėstė teisę ir klasikines kalbas bei buvo vienas iš Antrojo Lietuvos Statuto rengėjų. Vieni pirmųjų Vilniaus Universiteto rektoriai buvo ispanai Garsija Alabianas, Mykolas Ortizas ir Benediktas de Socho. Taip pat universitete dėstė ispanai Jokūbas Ortizas, Antanas Arijas ir Petras Vijana.[4]

Santykiai tarp 1795 m. ir 1918 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per Pirmąjį pasaulinį karą į Ispaniją pateko apie 30 lietuvių, pabėgusių iš Rusijos karinių dalinių, vykstančių į Turkijos frontą. Dauguma jų (apie 20) apsigyveno Barselonoje, vertėsi žvejyba. Veikė draugija Vienybė, palaikiusi ryšius su „Draugija užsienio lietuviams remti“.[5]

Santykiai 1918–1940 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas labiausiai pasižymėjusių Ispanijos pilietiniame kare dalyvavusių lietuvių – Rokiškyje gimęs litvakas Jakovas Smuškevičius.

1922 m. liepos 27 d. Ispanija pripažino Lietuvą de jure. 1930–1939 metais Lietuvai Ispanijoje atstovavo pasiuntinys Petras Klimas (rezidavo Paryžiuje), o Madride ir Barselonoje veikė Lietuvos garbės konsulatai.

Kilus pilietiniam karui į Ispaniją ginti respublikos atvyko bent 361 lietuvis iš Lietuvos, Argentinos, Didžiosios Britanijos, Brazilijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Lenkijos, Prancūzijos, Sovietų Sąjungos ir kitų šalių. Kai kuriais skaičiavimais, lietuvių kilmės dalyvių interbrigadose ir anarchistų frontuose kartu sudėjus galėjo būti iki 600.[6] Daugiausia lietuvių buvo 13 ir 15 tarptautinėje brigadoje; apie 40 jų žuvo arba dingo be žinios, kiti po karo internuoti Prancūzijoje. Nors gerokai mažiau, lietuvių buvo ir frankistų daliniuose, tačiau apie juos žinių išlikę nėra.[6] 1936–1937 m. Ispanijos Respublikos karo aviacijos vyriausiuoju patarėju buvo litvakas Jakovas Smuškevičius, Ispanijoje žinomas Generolo Douglaso slapyvardžiu.[7] Taip pat buvo kovojusiųjų Franko pusėje. 1941 m. belaisvių stovykloje netoli Burgoso buvo 14 lietuvių.

Santykiai Lietuvos okupacijos metais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvą okupavus Tarybų Sąjungai 1940 m. Ispanijoje buvę Lietuvos konsulatai uždaryti. Per karą buvo Madrido saleziečių seminarijoje besimokiusių lietuvių. Po Antrojo pasaulinio karo Madride kelerius metus gyveno dailininkas Kazimieras Žoromskis, surengta jo kūrinių parodų. Ispanija nepripažino Lietuvos įjungimo į TSRS. 1955–1965 m. ir 1969–1975 m. per Ispanijos nacionalinį radiją kasdien buvo transliuojamos Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto laidos lietuvių kalba.[5]

Santykiai po 1990 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos ambasados pastatas Madride
Lietuvos premjeras Andrius Kubilius ir Ispanijos premjeras Rodrigesas Sapateras susitikime 2010 m.

1990–2004 metais, ypač po 1999 m., panaikinus vizų režimą, į Ispaniją dirbti, uždarbiauti ar studijuoti išvyko apie 50 000 lietuvių. Dauguma jų įsikūrė Valensijos ir Almerijos žemės ūkio regionuose. XXI a. 2-ajame dešimtmetyje daugiau lietuvių įsikūrė Kanarų salose.[5]

2001 metais Lietuvos ambasados Ispanijoje iniciatyva Madride įkurta, o 2004 m. oficialiai įregistruota Ispanijos lietuvių bendruomenė (isp. Comunidad lituana en España). Pirmąja pirmininke išrinkta Beata Monstavičius. Nuo 2016 m. Lietuvos ambasada su Ispanijos lietuvių bendruomene kasmet rengia žygį Šv. Jokūbo keliu Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui Kovo 11-ąją paminėti.[5]

Pasirašytos šios dvišalės sutartys: sutartis dėl tarptautinių vežiojimų keliais (1994 m.), sutartis dėl bendradarbiavimo kultūros, švietimo ir mokslo srityse (pasirašyta 1995 m., ratifikuota 1997 m.), sutartis dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (pasirašyta 1998 m., ratifikuota 1999 m.), sutartis dėl abipusio vizų režimo panaikinimo (1999 m.), sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (pasirašyta ir ratifikuota 2003 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo išaiškinant, tiriant ir užkardant nusikaltimus (pasirašyta 2007 m., ratifikuota 2008 m.), susitarimas dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos (2010 m.)[8]

Tarp šalių būta kelių aukšto lygio vizitų. 2005 m. birželį su oficialiu vizitu Ispanijoje lankėsi prezidentas Valdas Adamkus, o 2009 m. gegužės mėn. Lietuvoje lankėsi Ispanijos karalius Chuanas Karlosas I ir karalienė Sofija.[9] 2013 m. lapkričio 28-29 m. Lietuvoje lankėsi premjeras Marianas Rachojus, kur dalyvavo ES Rytų partnerystės viršūnių susitikime.[10] Taip pat 2014 m. ir 2018 m. Madride lankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministrai, o 2013 m. ir 2017 m. Vilniuje lankėsi Ispanijos užsienio reikalų ministrai atitinkamai Garsija Margajas ir Alfonsas Dastisas. 2021 m. liepos mėn. Lietuvoje lankėsi Ispanijos premjeras Pedras Sančesas.

Ispanų kariai 2006 ir 2021 m. dalyvavo NATO oro policijos misijoje Šiaulių aviacijos bazėje.

Lietuvoje veikia katalikiška organizacija Opus Dei, kurioje darbuojasi savanoriai ir dvasininkai iš Ispanijos.

Švietimo, mokslo, sporto ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į lietuvių kalbą ispanų literatūra pradėta versti nuo 1911 m. Pirmasis išverstas kūrinys – Migelio de Servanteso komedija Perskyrų teisėjas. Vėliau išleista ispanų poezijos (1986 m. pasirodė rinktinė Atgimusi daina), novelių (1980 ir 1984 m. rinktinės Ispanų novelės) antologijos, pasakų (1974 m. – rinktinė Teisybės paukštė), 1999 m. – pikareskinių romanų (Pikareskiniai romanai ir apysakos). Kelis kartus išverstas ir išleistas Migelio de Servanteso romanas Išmoningasis bajoras Don Kichotas Lamančietis. Išleista Chasinto Benaventės y Martineso, Visentės Blasko Ibanjeso, Pedro Kalderono de la Barkos, Kamilo Chosė Selos, Federiko Garsijos Lorkos, Chuano Goitisolo, Liuiso Goitisolo, Chuano Ramono Chimeneso, Karmen Laforet, Anos Marijos Matutės, Chosė Ortegos y Gaseto, Benito Pereso Galdoso, Migelio de Unamuno, Ramono Marijos del Vajės-Inklano, Chuano Antonijo de Sunsunegi y Loredo ir kitų autorių kūrinių. Į ispanų kalbą išversta Oskaro Milašiaus lietuviškų pasakų, 23 lietuvių poetų antologija (rinktinė Voces en el silencio (Balsai tyloje), išleista 1991 m.), Jono Avyžiaus, Vidmantės Jasukaitytės, Vytauto Petkevičiaus romanų, Janinos Degutytės, Kosto Kubilinsko, Nijolės Miliauskaitės, Birutės Pūkelevičiūtės poezijos rinkinių. Birutė Ciplijauskaitė, Stasys Goštautas, Antanas Vaičiulaitis ispanų kalba paskelbė studijų apie ispanų ir lietuvių literatūrą bei meną. Taip pat išverstas Mersės Rodoredos romanas Moteris tarp balandžių (2002 m.).[11]

2020 m. duomenimis, lituanistinės mokyklos veikė Tenerifėje (Baltic International School, nuo 2017 m.), Alikantėje (Draugystė), Barselonoje, Valencijoje (Lituanica), Almerijoje (Kiškučiai), Andalūzijoje (Baltas zebras; klasės Benalmadenoje, Marbejoje, Esteponoje, Kadise, Sevilijoje, Almerijoje). Almerijoje nuo 2006 m. taip pat veikia Lietuvių kultūros, švietimo ir informacijos centras, o Barselonoje nuo 2005 m. veikia Katalonų–lietuvių asociacija (kat. Associació d'intercanvi cultural entre Catalunya i Lituània).[5]

Lietuvoje ispanų kalbos galima mokytis kai kuriose bendrojo lavinimo mokyklose, taip pat aukštosiose mokyklose ir kolegijose (Vilniaus universitete, VDU, Klaipėdos universitete, Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje). Vyksta gan intensyvūs mainai tarp aukštųjų mokykloje Ispanijoje ir Lietuvoje.

Lietuvos ir Ispanijos vyrų futbolo rinktinės iki 2021 m. gruodžio yra tarpusavyje sužaidusios 7 rungtynes. Šešiskart laimėjo Ispanijos rinktinė, vienąkart rungtynės baigėsi lygiosiomis. Dar daugiau kartų yra susitikusios Ispanijos ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės.

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Ispanijos siekė 903,7 mln. eurų, o Ispanija buvo 21-a pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė.[1]

Prekybos balanse vyrauja importas iš Ispanijos į Lietuvą.

  • Eksportas sudaro 336,2 mln. eurų; o Ispanija yra 21-a pagal dydį eksporto partnerė.
  • Importas sudaro 567,5 mln. eurų. Ispaniaj yra 17-a pagal dydį importo partnerė. Daugiausiai importuojama katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, gėrimų, elektros mašinų ir įrenginių, valgomųjų vaisių ir riešutų, antžeminio transporto priemonių, jų dalių, dirbinių iš geležies arba plieno, parfumerijos ir kosmetikos preparatų, plastikų bei jų dirbinių.

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Ispanija yra 23-a (investicijos siekia 77,78 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Ispanijoje 2020 m. buvo 4,41 mln. eurų (31-a vieta pagal apimtį).[1]

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[12] 2020[13] 2021[14] 2022[2]
Ispanijos piliečių skaičius Lietuvoje 203 288 299 392
Metai 2016[12] 2019[13] 2020[14] 2021[2]
Lietuvos piliečių skaičius Ispanijoje 17 692 27 300 27 911 28 543

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąrašas nėra baigtinis

Pasiuntiniai Ispanijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ispanijos ordinų kavalieriai lietuviai ir Lietuvos ordinų kavalieriai ispanai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

75 Ispanijos piliečiai yra apdovanoti Lietuvos valstybiniais apdovanojimais.[15] Žemiau pateikiamas apdovanotųjų sąrašas:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.