Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Lietuvos ir Liuksemburgo santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Flag of Lithuania.svg
LietuvosLiuksemburgo santykiai
Flag of Luxembourg.svg
Lithuania Luxembourg Locator.png

Lietuva (žalia) ir Liuksemburgas (oranžinė) pasaulio žemėlapyje
 Pagrindinės datos:
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: po 1924 m.[1]
 • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1992 m. liepos 2 d.
 Prekybos apimtys (2020):[2]
 • Lietuva → Liuksemburgas: 11,9 mln. eur.
 • Liuksemburgas → Lietuva: 22,9 mln. eur.
 Turistų srautai:
 • Liuksemburgas → Lietuva (2020): 353[2]

Lietuvos–Liuksemburgo santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Liuksemburgo. Tarpukariu santykiai tarp dviejų valstybių buvo užmegzti po 1924 metų. Liuksemburgas Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 27 d.

Diplomatiniai santykiai atkurti 1992 m. liepos 2 d. Abi šalys yra ES, NATO, eurozonos, EBPO narės. Abi šalys 2022–2024 m. laikotarpiui buvo išrinktos į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą.[3]

Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Briuselyje, o Liuksemburgui atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Varšuvoje. Vilniuje ir Kaune veikia Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės garbės konsulatas, Liuksemburge – Lietuvos garbės konsulatas.

Veikia Liuksemburgo lietuvių bendruomenė (įkurta 2007 m. lapkritį), 2021 m. Liukesemburge gyveno 1167 Lietuvos piliečiai.[4] Tuo tarpu Lietuvoje gyvenančių liuksemburgiečių bendruomenė labai maža – Lietuvoje 2022 m. pradžioje užregistruoti trys Liuksemburgo piliečiai.[4]

Tarpparlamentinių ryšių su Belgijos Karalyste, Nyderlandų Karalyste ir Liuksemburgo Didžiąja Hercogyste grupė (dabartinis pirmininkas – Valdas Rakutis (TS-LKD))[5].

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji kontaktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie 1910 m. Liuksemburge, daugiausia Eše prie Alzeto, dirbusių anglių kasyklose, metalo apdirbimo pramonėje. Lietuvių kultūrinis gyvenimas vyko vadinamojoje Café des Lithuaniens. 1910–1930 m. Eše prie Alzeto veikė Lietuvių švietimo draugija ir Amerikos lietuvių darbininkų literatūros draugijos kuopa. [6]

Santykiai 1918–1940 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad Lietuva ir Liuksemburgas diplomatinius santykius užmezgė po 1924 m.[1] 1934 m. buvo įkurtas Draugijos užsienio lietuviams remti skyrius, kurio vienas tikslų buvo mokyti lietuvių vaikus lietuviškai. Per pasaulinę ekonominę krizę 1929–1933 m. lietuvių skaičius Liuksemburge ėmė mažėti, o po Antrojo pasaulinio karo visai išnyko.[6]

Santykiai Lietuvos okupacijos metais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiek Lietuva, tiek Liuksemburgas 1940 m. buvo okupuota didesnių valstybių. 1940 m. gegužės Liuksemburgą užėmė Trečiasis Reichas, birželį Lietuvą užėmė SSRS. Tačiau skirtingai nei Lietuva, Liuksemburgas po 1945 m. atgavo nepriklausomybę. Liuksemburgas nepripažino Lietuvos aneksijos de jure, tačiau laikėsi pragmatinio požiūrio de facto pripažindama Baltijos valstybių inkorporaciją. [1]

1979 m. oficialiuose Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago dokumentuose yra nuorodų, jog Liuksemburgas buvo tarp nepripažinusių Baltijos valstybių aneksijos valstybių.[1]

Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dar 1992 m. gegužės 20 d. įvyko Liuksemburgo premjero Žako Santero vizitas Lietuvoje.[7] 2017 m. spalio 26-27 d. karališkojo vizito Lietuvos prezidentės kvietimu atvyko Liuksemburgo Didysis Hercogas Henris, lydimas vicepremjero, ūkio, gynybos ir vidaus saugumo ministro Etieno Šneiderio ir Užsienio, Europos reikalų ir migracijos ministro Žanas Aselborno bei 40 verslo atstovų delegacijų.[8]

Tarp šalių 2004 m. pasirašyta dvišalė sutartis dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos.[9] Liuksemburgo kariai atliko tarnybą priešakinio NATO pajėgų batalione Lietuvoje, Liuksemburgo rotacinėms pajėgoms 2014–2017 m. reguliariai dalyvaujant karinėse pratybose Lietuvoje.

Lietuvai 2004 m. įstojus į Europos Sąjungą, keli šimtai lietuvių pradėjo dirbti čia įsikūrusiose Europos įstaigose. 2007 m. lapkritį įkurta Liuksemburgo lietuvių bendruomenė. Nuo 2016 m. veikia Liuksemburgo lietuvių šeštadieninė mokykla „Avilys“. 2019 m. kovą įsteigtas Liuksemburgo lietuvių kultūros klubas.[6]

Švietimo, mokslo, sporto ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 2006 m. Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų lietuviai rengia sporto žaidynes BeNeLux (2016 m. jose dalyvavo 650 asmenų). [6]

2022 m. tiek Kaunas, tiek Ešas prie Alzeto buvo paskelbti Europos kultūros sostinėmis.

Lietuvos ir Liuksemburgo vyrų futbolo rinktinės iki 2021 m. gruodžio yra tarpusavyje sužaidusios ketverias rungtynes.

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Liuksemburgo siekė 34,8 mln. eurų, o Liuksemburgas buvo 65-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partneris.[2]

Prekybos balanse vyrauja importas iš Liuksemburgo į Lietuvą.

  • Eksportas sudaro 11,9 mln. eurų; Liuksemburgas yra 75-as pagal prekybos apimtis eksporto partneris.
  • Importas sudaro 22,9 mln. eurų; Liuksemburgas yra 50-as pagal prekybos apimtis importo partneris. Daugiausiai importuojamos prekės: dirbiniai iš geležies ir plieno (24%); mašinos ir mechaniniai įrenginiai (14%), kaučiukas ir jo dirbiniai (11%); plastikai ir jų dirbiniai (8%); antžeminio transporto priemonės, jų dalys ir reikmenys (7,5%); geležis ir plienas (6%); baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai (5,5%).

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Liuksemburgas yra šeštas (investicijos siekia 1,18 mlrd. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Liuksemburge 2020 m. buvo 26,22 mln. eurų (14-a vieta pagal apimtį).[2]

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[10] 2020[11] 2021[12] 2022[4]
Liuksemburgo piliečių skaičius Lietuvoje 1 1 3 3
Metai 2016[10] 2019[11] 2020[12] 2021[4]
Lietuvos piliečių skaičius Liuksemburge 747 934 1103 1167

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąrašas nėra baigtinis

Pasiuntiniai Liuksemburgui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kraujelis, Ramojus (2008). Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 315. </ref>

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.