Lietuvos ir Sirijos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 Lietuvos ir Sirijos santykiai
 Pagrindinės datos:
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1993 m. gegužės 25 d.
 Prekybos apimtys (2018):[1]
 • Lietuva → Sirija: 1,12 mln. eur.
 • Sirija → Lietuva: 100 eur.

Lietuvos ir Sirijos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Sirijos.

Diplomatiniai santykiai užmegzti 1993 m. gegužės 25 d., tačiau pirmieji ryšiai siekia XVI a., kai Sirijoje lankėsi Lietuvos didikas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis.

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 416 Sirijos piliečių.[2] Didelė dalis Lietuvoje gyvenančių sirų turi pabėgėlio statusą. Didžiausia dalis pabėgėlių iš Sirijos dalis į Lietuvą atvyko 2017 m. – tais metais 225 sirai pateikė prieglobsčio prašymus. Kita vertus, prisidėdama prie 2015 m. kilusios Europos migrantų krizės sprendimo, Lietuva įsipareigojo nuo 2015 m. iki 2022 m. gruodžio 31 d. priimti 1077 prieglobsčio prašytojų iš Sirijos, tačiau pažado galutinai neįvykdė.[3] Spaudoje skelbta, kad iki 2019 m. spalio priimta 490 prieglobsčio prašytojų, daugiausia iš Sirijos, tačiau daugiau nei pusė jų iš Lietuvos išvyko į kitas Europos šalis.[4]

Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės. Iki Sirijos suspendavimo Arabų Šalių Lygoje, dvišaliai santykiai buvo vystomi ir per šią organizaciją – Lietuva yra akreditavusi savo ambasadorių Arabų Šalių Lygai, kurios nare buvo Sirija.

Lietuvai Sirijoje 2006–2010 m. laikotarpiu atstovavo ambasadorius, reziduojantis Kaire (po 2011 m. naujas ambasadorius neakredituotas). Damaske veikia Lietuvos garbės generalinis konsulatas. Sirijai Lietuvoje atstovauja ambasadorius, reziduojantis Minske.

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji kontaktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, pirmasis Siriją aplankęs lietuvis.

Lietuvos didikas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis dar 1582–1584 m. laikotarpiu lankėsi Sirijoje. Vėliau, 1820–1822 m., joje lankėsi Juozapas Senkovskis.

1946 m. Sirija tapo nepriklausoma respublika. Sirija buvo pripažinusi SSRS įvykdytą Lietuvos aneksiją.[5]

Santykiai po 1993–2010 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Diplomatiniai santykiai tarp Sirijos ir Lietuvos užmegzti 1993 m. gegužės 25 d. Sirija savo pirmąjį ambasadorių Lietuvai akreditavo 2004 metais, Lietuva – 2007 m.

Santykiai su Sirija suintensyvėjo maždaug 2002 m. Tais metais Sirijoje lankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, vizito metu susitikdamas su Sirijos Liaudies Asamblėjos pirmininku Abdulu Kaderu Kadura, vicepremjeru ir užsienio reikalų ministru Faruku al Šara, ekonomikos ir užsienio prekybos ministru Ghasanu Rafae.[6] Vizito metu ministrą taip pat priėmė tada neseniai Sirijos prezidentu tapęs Bašaras al-Asadas.[7]

2010 m. balandžio 26 d. Damaske vyko Lietuvos ir Sirijos užsienio reikalų ministerijų konsultacijos, kuriose Lietuvai atstovavo Užsienio reikalų viceministras Šarūnas Adomavičius. Susitikime su Sirijos užsienio reikalų viceministru Abdu al Fatahu Amora buvo aptarti dvišaliai santykiai, kalbėta apie galimybes intensyvinti ekonominius ryšius, stiprinti dvišalių santykių teisinę bazę, plėsti bendradarbiavimą kultūros, švietimo ir mokslo srityse, surengtas susitikimas su Damasko universiteto prezidentu prof. dr. Vaeliu Muala.[8]

Taip pat 2010 m. į tarptautinę žemės ūkio parodą „Agrobalt 2010“ Vilniuje ketino atvykti Sirijos verslo delegacija, vadovaujama Lietuvos garbės generalinio konsulo Sirijoje Navaro Sukro.[8]

Santykiai po 2011 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. Sirijoje prasidėjo Sirijos pilietinis karas. Lietuva, su Šiaurės Europos ir kitomis Baltijos valstybėmis, dar 2012 m. vasarį išreiškė nepritarimą Bašaro al-Asado režimo pajėgoms naudojamam smurtui prieš civilius, kartu pareikšdama paramą prodemokratinei Sirijos opozicijai.[9] 2012 m. balandžio 1 d. Užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė Liauškienė balandžio 1 dieną dalyvavo antrojoje tarptautinėje Sirijos draugų konferencijoje Stambule, kurioje diskutuota, kaip įgyvendinti pagrindinius tarptautinės bendruomenės reikalavimus Sirijos vadovui: nedelsiant nutraukti smurtą, pradėti politinį dialogą tarp konfliktuojančių šalių ir užtikrinti netrukdomą humanitarinės pagalbos teikimą.[10] Tų pačių metų gruodį Lietuvos užsienio reikalų viceministras dalyvavo ketvirtajame SIrijos draugų grupės konferencijoje, surengtoje Marakeše.[11]

2012 m. birželio 1 d. sušauktoje neeilinėje JT Žmogaus teisių tarybos 19-oje sesijoje Lietuvos nuolatinis atstovas prie JT biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje ambasadorius Rytis Paulauskas Lietuvos vardu griežtai pasmerkė gegužės 25-26 dienomis Sirijos režimo pajėgų al Hulos mieste įvykdytas žudynes, pareikšdamas, jog „Lietuva remia nepriklausomą ir netrukdomą įvykių Huloje tyrimą ir ragina Siriją nedelsiant įsileisti JT tarptautinę tyrimo komisiją“.[12] 2013 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos užsienio reikalų ministerija išplatino pranešimą, kuriame remdamasi paskelbta Jungtinių Tautų ekspertų misijos ataskaita pasmerkė Sirijos pajėgų panaudotą cheminį ginklą, „nuo kurio nukentėjo civiliai gyventojai“, kaip karo nusikaltimą ir nusikaltimą žmogiškumui, „už kurį atsakingi asmenys turi būti patraukti atsakomybėn“.[13]

2017 m. gruodžio 19 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją A/72/251, kuria sudaroma komisija karo nusikaltimų Sirijoje įrodymams rinkti. Lietuva buvo tarp rezoliuciją palaikiusių valstybių.[14]

2018 m. Lietuvos užsienio reikalų ministerija pasmerkė Sirijos sprendimą pripažinti Rusijos okupuotas Abchaziją or Pietų Osetiją nepriklausomomis valstybėmis.[15]

2021 m. balandžio 20-21 dienomis Hagoje (Nyderlandai) vykstačioje Cheminio ginklo konvencijos Valstybių narių konferencijos 25-oji sesijoje Lietuvos nuolatinis atstovas Cheminio ginklo uždraudimo organizacijoje ambasadorius Vidmantas Purlys oficialiai pažymėjo, kad Lietuva griežtai smerkia tai, jog Sirija naudojo cheminį ginklą.[16] 2012–2021 metų Lietuva Sirijai skyrė humanitarinės paramos už 388 442 eurų.[17]

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2003 m. sausio 30 d. Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje buvo eksponuojama trijų lietuvių ir lenko Didžiojo tūkstantmečio taikos žygio (“The Great Millennium Peace Ride”) dviračiais aplink pasaulį fotografijų paroda „Taikos spalvos: Amerika, Afrika, Europa, Azija“ su nuotraukomis iš Sirijos.[18]

2010 m. vasario 16 dieną Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas buvo surengtas Damaske esančiame Lietuvos garbės konsulate.[19]

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Sirijos siekė 1,12 mln. eurų.[1]

Prekybos balanse dominuoja eksportas iš Lietuvos į Siriją.

  • Eksportas sudaro 1,12 mln. eur.
  • Importas sudaro 0,1 tūkst. eurų.
Metai 2016 2017 2018
Eksportas į Siriją (tūkst. eur.) 278,9 874,2 1117,8
Importas iš Sirijos (tūkst. eur.) 0,0 0,0 0,1

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[20] 2020[21] 2021[22] 2022[2]
Sirijos piliečių skaičius Lietuvoje 68 483 491 416

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Sirijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sirijos ordinų kavalieriai lietuviai ir Lietuvos ordinų kavalieriai sirai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas Sirijos pilietis yra apdovanotas Lietuvos valstybiniu apdovanojimu – garbės konsului Navarui Sakarui 2004 m. vasario 6 d. įteiktas LDK Gedimino ordino Karininko kryžius.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 1,0 1,1 „Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas“. Lietuvos statistika. Nuoroda tikrinta 2022 m. gegužės 31 d. {{cite web}}: Cite has empty unknown parameter: |1= (pagalba)
  2. ↑ 2,0 2,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  3. ↑ „Lietuva prašys daugiau laiko pabėgėliams priimti“. delfi.lt. Delfi. BNS. 2019-10-11. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  4. ↑ Lietuva prašo daugiau laiko pabėgėliams priimti – kol kas priėmė tik pusę, o ir jų pusė pabėgo (15min.lt)
  5. ↑ Kraujelis, R., 188 psl.
  6. ↑ Per ministro vizitą Sirijoje daug dėmesio skirta ekonomikos ryšiams (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  7. ↑ Sirijos prezidentas Lietuvą vertina kaip gerą partnerę (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  8. ↑ 8,0 8,1 Siekiama aktyvinti verslo ir akademinius ryšius su Sirija (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  9. ↑ Sirijos draugų konferencijoje Tunise Šiaurės ir Baltijos šalys paskelbė bendrą pareiškimą (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  10. ↑ Užsienio reikalų viceministrė dalyvaus antrojoje tarptautinėje Sirijos draugų konferencijoje Stambule (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  11. ↑ Užsienio reikalų viceministras dalyvaus Sirijos draugų grupės konferencijoje Marakeše Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  12. ↑ Lietuvos atstovas neeilinėje KT žmogaus teisių tarybos sesijoje Ženevoje pasmerkė Sirijoje įvykdytas civilių gyventojų žudynes (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  13. ↑ Užsienio reikalų ministerijos pareiškimas dėl Sirijos konflikto (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  14. ↑ JT sudarys komisiją byloms dėl karo nusikaltimų Sirijoje rengti (BNS)
  15. ↑ URM pareiškimas dėl Sirijos sprendimo pripažinti Rusijos okupuotus Sakartvelo regionus nepriklausomomis valstybėmis (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2018-05-29 iš Wayback Machine projekto.
  16. ↑ Lietuva griežtai pasmerkė cheminio ginklo panaudojimo atvejus Sirijoje ir Rusijoje (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2021-05-10 iš Wayback Machine projekto.
  17. ↑ Lietuva skyrė paramą Sirijos pabėgėliams ir pasisakė už teisinės atsakomybės būtinybę (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2021-04-11 iš Wayback Machine projekto.
  18. ↑ URM atidaroma Taikos žygio fotografijų paroda (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  19. ↑ Vasario 16-oji paminėta Sirijoje (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  20. ↑ Migracijos metraštis 2016 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  21. ↑ Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  22. ↑ Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ž • A • R
Lietuva Lietuvos užsienio politika
Afrika
Alžyras – Angola – Bisau Gvinėja – Beninas – Botsvana – Burkina Fasas – Burundis – CAR – Čadas – Dramblio Kaulo Krantas – Džibutis – Egiptas – Eritrėja – Esvatinis – Etiopija – Gabonas – Gambija – Gana – Gvinėja – Jordanija – Kamerūnas – Kenija – Komorai – Kongo DR – Kongas – Lesotas – Libanas – Liberija – Libija – Madagaskaras – Malavis – Malis – Marokas – Mauricijus – Mauritanija – Mozambikas – Namibija – Nigerija – Nigeris – PAR – Pietų Sudanas – Pusiaujo Gvinėja – Ruanda – San Tomė ir Prinsipė – Seišeliai – Senegalas – Siera Leone – Somalis – Sudanas – Tanzanija – Togas – Tunisas – Uganda – Zambija – Zimbabvė – Žaliasis Kyšulys
Lietuvos herbas
Amerika
Azija
Europa
Okeanija
Tarptautinės sąjungos
Kita
Istorinės šalys
Diplomatinės misijos
Lietuvos užsienio reikalų ministerija
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lietuvos_ir_Sirijos_santykiai&oldid=7221515"