Baltijos Jūros Valstybių Taryba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Baltijos Jūros Valstybių Taryba
Council of the Baltic Sea States
SantrumpaBJVT, CBSS
Įkurta1992 m.
TipasRegioninė/tarptautinė organizacija
BūstinėStokholmas, Švedija
Oficialios kalbosAnglų
Pirmininkaujanti šalisNorvegijos vėliava Norvegija
Tinklalapiswww.cbss.org

Baltijos Jūros Valstybių Taryba (BJVT, angl. The Council of the Baltic Sea States, CBSS) – tarptautinė organizacija įsteigta 1992 m. kovo 5-6 d. Kopenhagoje Baltijos jūros šalių užsienio reikalų ministrų konferencijoje. Į Tarybą įėjo Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Rusija, Suomija, Švedija, Vokietija, taip pat Europos Bendrijų Komisija. 1995 m. prie organizacijos prisijungė Islandija.

Šiandien BJVT veikla aprėpia visas tarpvyriausybinio bendradarbiavimo Baltijos jūros regione sritis, išskyrus karinę gynybą. Nuo jos įsteigimo BJVT daug prisidėjo vystant Baltijos jūros regiono valstybių daugiašalį bendradarbiavimą.

Stebėtojo statusą turi: Baltarusija, Ispanija, Italija, JAV, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Ukraina ir Vengrija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1990 m. rugsėjo 3 d. Baltijos pakrantės valstybių, Norvegijos, Čekijos ir Slovakijos Federacinės Respublikos vyriausybių vadovai bei Europos Komisijos atstovai priėmė Baltijos jūros deklaraciją, kurioje išreikštas susirūpinimas grėsminga ekologine būkle Baltijos jūroje ir nubrėžtos valstybių bendradarbiavimo, gerinant šią būklę, kryptys.

Be to, reikėjo sukurti koordinuojančią Baltijos regiono instituciją valstybių bendradarbiavimui ir kitose srityse, tam, kad būtų skatinama demokratinė plėtra išsivadavusiose iš totalitarizmo valstybėse. 1991 metais tokios institucijos idėją iškėlė Vokietija ir Danija. Šių dviejų valstybių užsienio reikalų ministrų iniciatyva 1992 m. kovo 56 dienomis Kopenhagoje įvyko konferencija.

Joje dalyvavo ir Europos Komisijos atstovas. Konferencijoje priimta bendra deklaracija, kurią ir galima laikyti BJVT steigiamuoju dokumentu[1]. Joje buvo išdėstyti pagrindiniai organizacijos veiklos tikslai ir funkcionavimo principai.

Valstybės narės ir organizacijos valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarybai rotacijos principu po vienerius metus (nuo liepos 1 d. iki birželio 30 d.) pirmininkauja viena iš valstybių. Lietuva yra pirmininkavusi BJVT 1998–1999, 2010–2011, 2020–2021 m. Pirmininkaujančios valstybės užsienio reikalų ministras yra atsakingas už BJVT veiklos planą.

Aukščiausias BJVT organas yra valstybių narių užsienio reikalų ministrų ir Europos Komisijos atstovo Taryba. Tarybos posėdžiai rengiami pirmininkaujančios valstybės užklausa, dažniausiai, kartą per vienus ar dvejus metus. Tarp šių posėdžių, BJVT veiklos planas yra koordinuojamas Vyresniųjų pareigūnų komiteto, kuris veikia kaip pagrindinis diskusijų ir sprendimų priėmimo forumas. Šį komitetą sudaro BJVT valstybių narių užsienio reikalų ministerijų deleguoti pareigūnai ir Europos Komisijos atstovas.

Nuolatinis BJVT sekretoriatas nuo 1998 metų veikia Stokholme.

Valstybės narės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalys narės

BJVT turi 10 valstybių narių:

Valstybės stebėtojos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

11 kitų valstybių turi stebėtojos statusą:[2]

Organizacijos tikslai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltijos valstybės

Pagrindinis BJVT tikslas yra būti visa apimančiu regioniniu forumu, kuriame galėtų būti aptariamas ir koordinuojamas Baltijos jūros pakrantės valstybių bendradarbiavimas, gvildenamos bendravimo intensyvinimo idėjos.

Dalyvavimas forume nekeičia jokių dalyvaujančių valstybių teisinių ar politinių tarptautinių įsipareigojimų.

Ši organizacija nėra viršnacionalinė institucija ir nepriima privalomų sprendimų, o tik konsultuojantis, koordinuojantis forumas, skatinantis valstybių bendradarbiavimą pačiose įvairiausiose srityse (politikos, ekonomikos, prekybos, energetikos, aplinkos apsaugos, transporto ir ryšių, turizmo ir kultūros), taip pat skatinantis palaikyti glaudesnius santykius su kitomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis.

Toks diplomatinis forumas sudaro sąlygas regiono valstybių vadovams reguliariai susitikti, pasikeisti nuomonėmis įvairiais klausimais ir suartinti valstybių pozicijas, parengti bendrą regiono valstybių poziciją rūpimais klausimais, skatinti imtis veiksmų bendroms problemoms spręsti ir išsaugoti unikalų regiono identitetą.

Tai savo ruožtu padeda įgyvendinti Baltijos jūros regione Jungtinių Tautų įstatuose, Helsinkio baigiamajame akte, Paryžiaus chartijoje ir kituose ESBO dokumentuose įtvirtintus principus, kuriais pagal 1992 metų steigiamąją BJVT deklaraciją pagrįsta BJVT veikla.

Institucinė struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

BJVT turi dvi pagrindines institucijas. Vadovaujanti ir aukščiausioji institucija yra Užsienio reikalų ministrų taryba. Joje paprastai valstybėms atstovauja užsienio reikalų ministrai, tačiau kartais atskira valstybė gali Tarybos posėdžiuose įgalioti atstovauti ir kitos srities ministrą. Europos Komisijai Tarybos posėdžiuose atstovauja vienas iš EK narių.

Taryba renkasi į kasmetines sesijas, kurios vyksta vienoje iš valstybių dalyvių. Priimanti sesiją valstybė kasmet keičiasi rotacijos būdu. Tarybos sesijai pirmininkauja sesiją priimančios valstybės užsienio reikalų ministras. Taryba gali pakviesti į sesiją dalyvauti svečius ir stebėtojus, ypatingą dėmesį skirdama regionų, subregionų ir tarptautinių organizacijų atstovams.

Pavyzdžiui, 1997 metais specialių svečių teisėmis dalyvauti buvo pakviestas pirmininkaujančio Europos Tarybai Liuksemburgo atstovas, Prancūzijos, Ukrainos ir JAV atstovai.

Sprendimai Taryboje ir kitose BJVT institucijose priimami konsensusu ir yra rekomendaciniai.

Antroji pagal svarbą BJVT institucija yra Vyresniųjų pareigūnų komitetas. Jis yra pagalbinė Tarybos institucija, kuri renkasi į posėdžius laikotarpiu tarp Tarybos sesijų. Komitetą sudaro paskirti valstybių narių užsienio reikalų ministerijų pareigūnai ir kitų sričių specialistai. Komitetas posėdžiauja toje valstybėje, kurioje vyks ateinanti Tarybos sesija.

Pagrindinis komiteto uždavinys – aptarti BJVT vykstančio valstybių bandradarbiavimo reikalus, idėjas ir jų įgyvendinimą bei parengti medžiagą ateinančiai sesijai. Komiteto darbo tvarka beveik nesiskiria nuo Tarybos.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

BJVT veikla apima visas regiono valstybių bendradarbiavimo sritis, išskyrus išimtinai saugumo politikos klausimus. Pastarieji sprendžiami tose saugumo struktūrose, kuriose dalyvauja konkrečios regiono valstybės (ESBO, NATO, NVS).

BJVT priimamos bendrų veiksmų atskirose bendradarbiavimo srityse programos ir nagrinėjama šių programų įgyvendinimo eiga.

Tiesa, 1994 ir 1995 metais BJVT neišvengė ir tarptautinio saugumo problematikos, pasveikindama Rusijos kariuomenės išvedimą iš Baltijos valstybių kaip stabilumą ir gerą kaimynystę regione skatinantį veiksmą.

Veiklos sritys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

BJVT veiklos sritys buvo atnaujintos 2014 metais, tarybos viršūnių susitikime ir, šiuo metu, dirba ties trimis pagrindinėmis veiklos sritimis:

  • Regioninė tapatybė. Baltijos jūros regioninės tapatybės puoselėjimas, palaikant ir stiprinant tarpvalstybinius ryšius. Tuo siekiama sukurti „baltiškumo“ ir bendruomenės jausmą per dialogą, dalyvavimą ir daugiakopę valdymo struktūrą, bei regionininius tinklus ir institucijas.[3]
  • Regiono ir visuomenės saugumas. Šio prioriteto tikslas – sustiprinti socialinį saugumą Baltijos jūros regione ir apsaugoti regiono gyventojus nuo smurto, nelaimingų atsitikimų ir jų padarinių, bei išnaudojimo ir prekybos žmonėmis pavojų. Siekiama užkirsti kelią bet kokioms prekybos žmonėmis formoms, skatinant visapusišką vaikų apsaugą nuo smurto ir išnaudojimo, bei stiprinti visuomenės atsparumą nelaimėms pasitelkiant adekvačias prevencines priemones, pasiruošimą ir atsaką.[4]
  • Darnus ir klestintis regionas. Siekiama užtikrinti regiono gerovę ir socialinę sanglaudą, efektyviai valdanti ir naudojant regiono išteklius, bei išnaudojant ekonominį, technologinį, ekologinį ir socialinį potencialą. Skatinamas didesnis konkurencingumas, palaikant darnią ekonominę plėtrą ir bendradarbiavimą darbo rinkoje, mokslinius tyrimus ir inovaciją, žaliąją ekonomiką ir integracinį augimą, bei puoselėjant sveikas ekosistemas ir galimybę pristaikyti prie klimato kaitos. Šio prioriteto vizija: Baltijos jūros regionas – darnios visuomenės ir plėtros pavyzdys.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Copenhagen Declaration,1992 http://www.cbss.org/wp-content/uploads/2012/12/1992-CBSS-1st-Ministerial-Session-Communique.pdf Archyvuota kopija 2018-08-27 iš Wayback Machine projekto.
  2. „Annual Briefing of the CBSS Observer States“. cbss.org (amerikiečių anglų). 2019-11-13. Suarchyvuotas originalas 2020-05-19. Nuoroda tikrinta 2020-05-05.
  3. CBSS, Regional Identity, http://www.cbss.org/regional-identity/
  4. CBSS, Safe & Secure Region, http://www.cbss.org/safe-secure-region/
  5. CBSS, Sustainable & Prosperous Region, http://www.cbss.org/sustainable-prosperous-region/
  • Akehurst, Michael. Šiuolaikinis tarptautinės teisės įvadas. Vilnius: Eugrimas, 2000.
  • Baltijos jūros Valstybių Tarybos puslapiai internete: http://www.cbss.org/
  • Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos puslapis internete: http://www.urm.lt/index.php?-349986659#BJVT[neveikianti nuoroda]
  • Vadapalas, Vilenas. Tarptautinė teisė. Vilnius: Eugrimas, 1998.
  • Apie Lietuvos ir BJVT santykius žr.: Žalimas D. Lietuva ir Baltijos jūros regioninės organizacijos. Kaunas: Naujasis lankas, 1998. P. 178–187.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]