2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
2014 Lietuva 2024
2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai
2019 m. gegužės 12 ir 26 d.
Balsavę rinkėjai 57,37% Didėjimas 5,14 pp (I turas)
53,88% Didėjimas 6,51 pp (II turas)
Kandidatas Gitanas Nausėda Ingrida Šimonytė
Partija Išsikėlė pats Išsikėlė pati
Rinkėjų balsų 881 495 443 394
Santykis 65,68% 33,04%

Tuometinis prezidentas
Dalia Grybauskaitė
Išsikėlė pati

Išrinktasis prezidentas
Gitanas Nausėda
Išsikėlė pats

2019 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai2019 m. gegužės 12 ir 26 d. vykę eiliniai Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai.[1]

Pirmojo rinkimų turo metu taip pat vyko du referendumai: dėl pilietybės išsaugojimo ir dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, antrojo turo metu buvo renkami Lietuvos atstovai į Europos Parlamentą.

Rinkimų sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos Respublikos Prezidentas renkamas pagal daugumos atstovavimo (mažoritarinę) rinkimų sistemą. Išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidento vietą, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų. Jeigu pirmajame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų.[2]

Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu. Lietuvos Respublikos piliečiai Prezidentą renka penkeriems metams. Tas pats asmuo gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.[2]

Kandidatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki kovo 28 d. kandidatavimui būtinus 20 000 rinkėjų parašų pateikė devyni pretendentai.[3] Po parašų patikrinimo, balandžio 12 d. VRK visus juos įregistravo kaip oficialius kandidatus:[4]

Kandidatas Delegavusi partija
Vytenis Povilas Andriukaitis Lietuvos socialdemokratų partija
Arvydas Juozaitis Išsikėlė pats
Valentinas Mazuronis Išsikėlė pats
Gitanas Nausėda Išsikėlė pats
Mindaugas Puidokas Išsikėlė pats
Naglis Puteikis Lietuvos centro partija
Saulius Skvernelis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Lietuvos socialdemokratų darbo partija
Ingrida Šimonytė Išsikėlė pati[5]
Valdemaras Tomaševskis Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga

Pretendentai į kandidatus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie ketinimą dalyvauti rinkimuose paskelbė ir kaip pretendentai į kandidatus oficialiai buvo registruoti 17 asmenų:[6][7]

Dėl parašų trūkumo arba pretendavimo atšaukimo, rinkimuose ketino dalyvauti, bet galiausiai nekandidatavo: Petras Auštrevičius, Alfonsas Butė, Petras Gražulis, Kazimieras Juraitis, Tomas Šimaitis, Aušra Maldeikienė[8], Vitas Gudiškis, Raimonda Daunienė.

Rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rezultatai po pirmojo turo
Kandidatas Partija I turas II turas
Balsai % Balsai %
Gitanas Nausėda Išsikėlė pats 441 396 30,94 881 495 65,68
Ingrida Šimonytė Išsikėlė pati[5] 446 719 31,31 443 394 33,04
Saulius Skvernelis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 279 413 19,58
Lietuvos socialdemokratų darbo partija
Vytenis Andriukaitis Lietuvos socialdemokratų partija 68 118 4,77
Arvydas Juozaitis Išsikėlė pats 66 957 4,69
Valdemar Tomaševski Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga 56 476 3,96
Mindaugas Puidokas Išsikėlė pats 37 036 2,60
Naglis Puteikis Lietuvos centro partija 11 302 0,79
Valentinas Mazuronis Išsikėlė pats 9 205 0,65
Negaliojantys biuleteniai 10 072 0,71 17 205 1,28
Iš viso 1 426 694 100 1 342 094 100
Turintys balsavimo teisę / aktyvumas 2 486 915 57,37 2 491 042 53,88
Šaltinis: VRK[9][10]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]