Gvinėjos ir Lietuvos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gvinėjos ir Lietuvos santykiai
 Pagrindinės datos:
 De jure pripažinimas iš Gvinėjos pusės: 1991 m. rugsėjo 6 d.
 • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1992 m. balandžio 27 d.
 Prekybos apimtys (2018):[1]
 • Lietuva → Gvinėja: 474,3 tūkst. eur.
 • Gvinėja → Lietuva: 4,6 tūkst. eur.

Gvinėjos ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Gvinėjos ir Lietuvos.

Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 5 d. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1992 m. balandžio 27 d.

Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės. Lietuvos ir Gvinėjos vėliavos nepriklausomai viena nuo kito naudoja tas pačias spalvas, tik skirtingu išdėstymu ir naudodamos skirtingus spalvų tonus.

Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno trys Gvinėjos piliečiai.[2]

Gvinėja yra akreditavusi ambasadą Lietuvai (ambasadorius reziduoja Vokietijoje.[3]

Politinių ir kultūrinių santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paskalis Feindunas, Lietuvos futbolo klube „FK Atlantas“ 2016 m. rungtyniavęs legionierius iš Gvinėjos.

Gvinėja buvo tarp Afrikos valstybių, pripažinusių Lietuvos nepriklausomybę dar prieš Lietuos narystę Jungtinių Tautų Organizacijoje. Tai ji padarė 1991 m. rugsėjo 6 d. ir buvo trečia tai padariusi valstybė Afrikos žemyne po PAR ir Tuniso.

Santykiai užmegzti 1992 m. balandžio 27 d., o 1996 m. Gvinėja Lietuvai akreditavo savo ambasadorių (rezidavo Rusijoje). Vyrauja santykiai daugiašaliu formatu, nėra žinių apie dvišalius susitikimus tarp Lietuvos ir Gvinėjos pareigūnų

Vyrauja daugiašalis bendradarbiavimas, ypač per JTO, taip pat per ES. 2004 m. spalio 28 d. Niujorke (JAV) vykusioje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 59-ojoje sesijoje Lietuva, Gvinėja ir dar 14 valstybių buvo išrinktos Jungtinių Tautų Ekonominės ir socialinės tarybos (ECOSOC) narėmis. Kadencija truko 2005–2007 m.[4]

Tarp šalių šiek tiek glaudesniais galima laikyti kultūrinius ryšius. 2004 m. kovo 20 d., Lietuvoje organizuojant „Frankofonijos dienas“, klube “Intro” pasirodė Gvinėjos grupė “Ba Cissoko”.[5]

2013–2014 m. du lietuviai (vienas jų – afrikanistas Gediminas Degėsys) organizavo pirmą tokio pobūdžio ekspediciją pavadinimu „Septynios Afrikos“, kurios metu aplankė septynias Afrikos valstybes, tarp jų – Gvinėją.[6]

Yra Lietuvos futbolo klubuose rungtyniavusių futbolininkų iš Gvinėjos. Vienas jų – Paskalis Feindunas, 2016 m. žaidęs klube FK Atlantas.

Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Gvinėjos siekė 478,9 tūkst. eurų.[1]

Prekybos balanse dominuoja eksportas iš Lietuvos į Gvinėją.

  • Eksportas sudaro 474,3 tūkst. eur.
  • Importas sudaro 4,6 tūkst. eurų.
Metai 2016 2017 2018
Eksportas į Gvinėją (tūkst. eur.) 252,0 327,0 474,3
Importas iš Gvinėjos (tūkst. eur.) 54,8 2,5 4,6

Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai 2016[7] 2020[8] 2021[9] 2022[2]
Gvinėjos piliečių skaičius Lietuvoje 1 2 2 3

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiuntiniai Gvinėjai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuva nėra akreditavusi ambasadoriaus Gvinėjai

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas“. Lietuvos statistika. Nuoroda tikrinta 2022 m. spalio 19 d.
  2. 2,0 2,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  3. Užsienio atstovybės ir garbės konsulatai (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija). Tikrinta 2022-10-19 Archyvuota kopija 2022-03-08 iš Wayback Machine projekto.
  4. Lietuva išrinkta JT ECOSOC nare (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  5. Lietuvoje vyks Frankofonijos dienos (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  6. Juodosios Afrikos tautos sudomino lietuvį mokslininką: ekspedicija – jau gruodį
  7. Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  8. Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  9. Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]